- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-829-166-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- S. D.
Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.;
1.2.14.3.1.; 1.2.29.3.
2010 m. rugsėjo 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Visagino m. apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. nuteistas:
- pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
- pagal LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyneriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu paskirta 2 metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė S. D. paskirta 3 (treji) metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. balandžio mėn. 22 d. apie 22 val. 30 min., prie namo, esančio Taikos pr. Nr. 88, Visagine, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą pargriovė nukentėjusįjį S. K. ant žemės ir prispaudė jį savo koja, taip atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis jį apieškojo ir nukentėjusiojo striukės vidinėje kišenėje radęs nukentėjusiojo piniginę iš jos pagrobė nukentėjusiajam priklausančią parduotuvės „Maxima“ nuolaidų kortelę „ačiū“, Nr. 9440003700609336442, 4.99 Lt., vertės, ir iš nukentėjusiojo dešinės rankos kumščio ištraukė ir pagrobė 100 litų nominalo vertės kupiūrą, priklausančią nukentėjusiajai V. Š..
Be to, S. D. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. balandžio mėn. 22 d., apie 22 val. 30 min., prie namo, esančio Taikos pr. Nr. 88, Visagine, panaudodamas fizinį smurtą pargriovė nukentėjusįjį S. K. ant žemės ir prispaudė jį savo koja, taip atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis jį apieškojo ir nukentėjusiojo striukės vidinėje kišenėje radęs nukentėjusiojo piniginę iš jos pagrobė nukentėjusiajam S. K. 2008-01-22, Visagino policijos komisariato migracijos poskyryje Nr. 49, išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 11419799.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį ir išteisinti jį dėl epizodo pagal BK 180 str. 1 d. bei sušvelninti paskirtą jam galutinę 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Su teismo nuosprendžiu dalyje dėl nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. apeliantas nesutinka ir teigia, kad iš nukentėjusiojo dešinės rankos kumščio jokių pinigų neištraukė ir nieko nepagrobė. Nurodo, kad teismo posėdžio metu pats nukentėjusysis parodė, jog gulėdamas ant žemės ir nenorėdamas prarasti pinigų, juos slėpė žolėje. Apelianto manymu, kitų įrodymų dėl pinigų pasisavinimo byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. S. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Visagino m. apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamą bausmę. LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.
Apeliantas skunde neneigia dalyvavęs jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padaryme, tačiau neigia pinigų pasisavinimo faktą plėšimo metu, t.y. neigia pagrobęs 100 Lt iš nukentėjusiojo S. K.. Tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo S. D. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. K. parodė, 2009-04-22 d. vakare, jis buvo svečiuose pas savo kaimynę V. Š., su kuria vartojo alkoholinius gėrimus. Po to V. Š. davė jam 100 Lt nupirkti dar alkoholinių gėrimų, į parduotuvę jis nuėjo vienas. Eidamas į parduotuvę jis buvo užpultas 2 kartus. Jam beveik priėjus prie namo, esančio Taikos pr. Nr. 88, Visagine, iš miškelio, esančio šalia minėto namo išbėgo S. D., kurį jį vėliau atpažino ikiteisminio tyrimo metu, ir pargriovė jį ant žemės, prispaudė savo koja ir apieškojo jo drabužių kišenes. Striukės vidinėje kišenėje jis rado piniginę. S. D. iš piniginės ištraukė jo asmens tapatybės kortelę ir parduotuvės „Maxima“ nuolaidų kortelę. Tuo metu jis dešinėje rankoje turėjo 100 litų. S. D. norėjo atimti tuos pinigus, tačiau gulėdamas ant žemės jautė, kad ant jos yra daug lapų, todėl 100 litų bandė pakišti po jais, tačiau S. D. tai pamatęs iš jo kumščio ištraukė 100 litų ir pabėgo.
Ta aplinkybę, kad nukentėjusysis S. K. eidamas į parduotuvę turėjo pinigus, patvirtino teisme liudytoja V. Š., kuri parodė, kad 2009-04-22 dienos vakare ji su savo kaimynu S. K., gėrė alkoholinius gėrimus. Pritrukus alkoholiniams gėrimams S. K. pasisiūlė nueiti į parduotuvę ir dar nupirkti alkoholinių gėrimų. Ji davė S. K. 100 litų nominalo vertės kupiūrą alkoholiniams gėrimams pirkti. Pastarasis į parduotuvę nuėjo vienas, grįžęs kažkur po valandos papasakojo, kad jį užpuolė ir iš jo atėmė jos duotus 100 litų. Kaip ir kas jį užpuolė ir sumušė S. K. jai neaiškino. Tik sakė, kad jį užpuolė du kartus. Tada ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį.
Be to, pinigų pasisavinimo aplinkybė taip pat patvirtinta ir paties nuteistojo S. D. parodymais. Nors apeliantas teisiamajame posėdyje atsisakė nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats S. D. teisiamajame posėdyje nuosekliai paaiškino, jog nukentėjusįjį S. K. užpuolė turėdamas tikslą pagrobti pinigus, nes jie jam buvo reikalingi. Gi nukentėjusysis S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje tiksliai ir nuosekliai nurodė aplinkybes, kaip, iš kokios rankos ir kokiu būdu iš jo buvo pagrobti pinigai, t.y. 100 Lt..
Šio nukentėjusiojo S. K. parodymais neginčytinai įrodyta, kad S. D. panaudodamas fizinį smurtą pargriovė nukentėjusįjį S. K. ant žemės ir prispaudė jį savo koja iš nukentėjusiojo dešinės rankos kumščio ištraukė ir pagrobė 100 Lt. Nukentėjusiojo S. K. parodymai įrodo, kad 100 Lt pavogė būtent S. D. ir niekas kitas šių pinigų pasisavinti negalėjo.
Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netikėti šių nukentėjusiojo ir liudytojos bei dalinai paties S. D. parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklūs, jie sutampa tiek visumoje nagrinėjant įvykių seką, tiek smulkiomis detalėmis. Nukentėjusysis bei liudytoja kalbėti netiesą neturi jokių motyvų, neturi ir negali turėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi, byloje surinkti ir ištirti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. D. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., BK 302 str. 1 d.
Apelianto skundo argumentas, kad teismo posėdžio metu pats nukentėjusysis parodė, jog gulėdamas ant žemės ir nenorėdamas prarasti pinigų, juos slėpė žolėje, yra deklaratyvus ir atmestinas. Akivaizdu, kad turėdamas su savimi pinigus ir bijodamas jų prarasti, nukentėjusysis S. K. visokiais būdais bandė paslėpti turėtus 100 Lt, todėl juos ir slėpė žolėje. Tačiau nukentėjusysis S. K. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios paaiškino, kad S. D. iš jo dešinės rankos kumščio ištraukė ir pagrobė 100 Litų nominalo vertės kupiūrą. Apelianto teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
Apelianto prašymas sušvelninti paskirtą jam galutinę 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. D. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam S. D. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau 5 kartus teistas, tačiau ankstesnės bausmės teigiamų rezultatų nedavė, teistumas neišnykęs. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Svarbu ir tai, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už analogiškus turtinio pobūdžio nusikaltimus, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimų darymas yra jo gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto padaryti nusikaltimai pagal LR BK 11 str. priskiriami apysunkiams nusikaltimams, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę. Skirdamas bausmę teismas įvertino ir tai, kad S. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo bausmės trukmės apeliantui yra nustatytos arčiau LR BK 180 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. sankcijų minimumo. Ši bausmė subendrinta su ankstesniu Visagino miesto apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę taikė palankesnį nuteistajam S. D. bausmių dalinio sudėjimo būdą. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam S. D. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti.