Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-11-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-738-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-25
Bylos Nr.
II-738-961/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01009-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. Z.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Girius Ivoška
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-738-961/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01009-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. Z., jos įgaliotajam atstovui advokatui Giriui Ivoškai,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotajam atstovui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivės, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14269-2022 (ROIK 22167810732).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14269-2022 (ROIK 22167810732) R. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, dėl to, kad ji 2021 m. birželio 26 d., apie 06.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,20 promilės girtumas, ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių. Šiais veiksmais R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda (b. l. 7-8).

Šalies argumentai

Pareiškėja R. Z., atstovaujama įgaliotojo atstovo advokato Giriaus Ivoškos, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14269-2022 ir nutraukti administracinę teiseną R. Z. atžvilgiu. Nurodo, kad atsižvelgiant į įvykio metu nustatytų faktinių aplinkybių prieštaravimus, į tai, kad byloje užfiksuoti liudytojų parodymai yra nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, administracinė nuobauda pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį jai buvo paskirta nepagrįstai, byla išnagrinėta neišsamiai ir neteisingai, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena pareiškėjos atžvilgiu nutrauktina. Remiantis tiek jai, tiek G. R. surašytais administracinio nusižengimo protokolais, pareiškėja vienu ir tuo pačiu metu 2021 m. birželio 26 d. apie 06.25 val. buvo to paties automobilio „VW Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vairuotoja, ir keleivė. Esant tokiai abejonei, ji negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn kaip automobilio vairuotoja, nes ji to paties įvykio metu nukentėjo kaip automobilio keleivė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ji eismo įvykio metu gautus sužalojimus patyrė kaip automobilio vairuotoja, atsitrenkdama į automobilio salono dalis prie vairuotojo vietos, su kaltinime nurodytu automobiliu pareiškėja neturi jokio juridinio ryšio, nėra įrodymų apie mėginimą pajudinti automobilį iš eismo įvykio vietos, pareiškėjai tuo metu sėdint vairuotojo vietoje. Iš byloje esančio 8 sekundžių trukmės vaizdo įrašo VID_20210626_062404.mp4 tik matyti, kad iš automobilio, atidaręs vairuotojo dureles, išlipa G. R. ir priėjęs prie automobilio iš priekio, nesėkmingai bando jį pastumti, įraše visai nematyti, ar tuo metu automobilyje yra bent vienas žmogus. Byloje esančiame specialistės J. M. – Č. 2021 m. liepos 8 d. paaiškinime apie pareiškėjos sužalojimus visiškai neatskleistas šių sužalojimų atsiradimo mechanizmas, specialistei nebuvo užduoti klausimai, kurie padėtų nustatyti, ar minėtus sužalojimus pareiškėja patyrė sėdėdama (būdama) vairuotojo vietoje, ar keleivio vietoje. Neatlikus papildomų apklausų ir nepašalinus abejonių, kilusių dėl neišsamaus įvykio faktinių aplinkybių tyrimo, išvada dėl to, kad pareiškėja įvykio metu vairavo automobilį, bei pareiškėjos patraukimas administracinėn atsakomybėn negali būti laikomi pagrįstais. Pagal tyrėjos užfiksuotus įvykio liudytojo A. M. paaiškinimus, ne R. Z. sėdėjo vairuotojo sėdynėje, o G. R. Pagal kito liudytojo E. J. paaiškinimus, kad jis matęs, kaip po eismo įvykio mergina iš galinės sėdynės persėdo į vairuotojo sėdynę ir spaudė gazo pedalą, o vaikinas stūmė, paneigia tiek liudytojo A. M. paaiškinimai, tiek jo darytas vaizdo įrašas. Minėtame vaizdo įraše neužfiksuota nei tai, kad R. Z. buvo automobilyje, nei tai, kad ji būtų bandžiusi atsisėsti į vairuotojo sėdynę, o iš A. M. paaiškinimų apskritai nėra aišku, kaip ant galinių sėdynių, ant kurių buvo daug kraujo, gulėjusi mergina objektyviai galėjo atsidurti prie vairo. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors R. Z. paliktus pirštų antspaudus ar jos kraujo pėdsakus automobilio viduje ar išorėje, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad R. Z. judėjo link vairuotojo sėdynės ar bandė atlikti kokius nors į vairavimą panašius veiksmus, o galimai pakeista automobilio padėtis po eismo įvykio galėtų būti siejama su R. Z. veiksmais. Jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo nutraukti administracinę teiseną R. Z. atžvilgiu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numato sankcija, atsižvelgiant, kad pareiškėja yra bedarbė, jos pajamų dydis (apie 2000 eurų per metus) akivaizdžiai yra nepakankamas, kad ji galėtų sumokėti paskirtą baudą, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ji mokysis (duomenys neskelbtini), todėl jai teks laiką, skirtą pajamų gavimui, mažinti derinant jį su laiku, skiriamu mokslui (b. l. 2-6).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14269-2022 nepakeistą. Nurodė, jog išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais ir kita medžiaga. R. Z. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vairavimas esant neblaiviai kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir galėjo sukelti dar sunkesnes pasekmes, todėl toks vairavimas turėtų būti netoleruojamas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog R. Z. 2021 m. birželio 26 d. apie 06.25 min. vairavo automobilį, jai nustatytas 1,20 prom. girtumas. Pažeidimą patvirtina įvykio vietoje buvusios pareigūnės I. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, taip pat liudytojų A. M., E. J. duoti parodymai, kuriuose teigiama, jog po eismo įvykio R. Z. iš keleivio vietos sėdo į automobilio vairuotojo vietą ir vairuodama automobilį pajudėjo su transporto priemone, tačiau dėl automobilio apgadinimų visumos negalėjo išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. R. Z. parodymai, kad automobilio jį nevairavo, vertinami kaip pareiškėjos gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. R. Z. 2020 m. vasario mėnesį buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygas ji įvykdė po 2021 m. birželio 26 d. įvykusio eismo įvykio, todėl įvykio metu ji neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tai patvirtina ir policijos administruojamų registrų duomenys. R. Z. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti ją nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (b. l. 106-109).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. Z. skundą palaikė ir paaiškino, kad prie automobilio vairo du žmonės vienu metu būti negalėjo. Jai paskirta 1300 Eur bauda, kaip ir kitam žmogui, kaltinamam automobilio vairavimu to paties įvykio metu. Ji nieko blogo nepadarė, todėl mano, kad bauda jai turi būti panaikinta arba bent sumažinta. Reikia įrodymų pripažinti, kad žmogus kaltas, pažeidimas turi būti užfiksuotas, o nagrinėjamu atveju to nėra. Ji nevairavo kaltinime nurodyto automobilio ar bent jau neatsimena tokio fakto. Tai konstatuota remiantis tik dviejų liudytojų parodymais. Pasakyti galima daug ką. Tegul jie pateikia įrodymus, objektyvią medžiagą, kad ji vairavo. Ji pripažįsta, kad buvo neblaivi ir visko šimtu procentu neatsimena. Gerai atsimena tik tai, kad su draugu G. išėjo iš klubo. Vėliau įvyko eismo įvykis. Jai buvo šokas. Atsimena, kad iškrito iš automobilio, kad buvo ligoninėje. Atsimena tos dienos įvykius tokiomis santrumpomis. Žino, kad iki eismo įvykio sėdėjo automobilio gale. Automobilyje buvo tik dviese su draugu. Eismo įvykio metu atsidarė durys ir ji iškrito.

Liudytojas G. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su savo kalte dėl eismo įvykio jis sutinka, jam pačiam pareikštų kaltinimų neginčijo. R. Z. pažįsta, ji yra jo gyvenimo draugė, jie nesusituokę, bet gyvena kartu. Kiek pamena iš to ryto, jis būdamas išgėręs vairavo automobilį, kelio linkyje nesuvaldė automobilio. Dabar jau žino, kad važiavo prieš eismą. Vingyje buvo bala, paslydo ir trenkėsi į pastato sieną. Nežinojo, kas gali nutikti automobiliui. Stresavo. Įjungė neutralią pavarą, užgesino variklį, išraukė raktelius ir bandė mašiną stumti. Dar praeivis bandė padėti, nes prašė jo pagalbos. Kažkiek automobilį jie patraukė. R. negalėjo jam padėti, jai ant kojų žaizdos buvo. Ji merdėjo, jai labai daug kraujo buvo iš kojų, ką ji tokios būsenos galėjo padaryti? Jis buvo neblaivus, stresinės būsenos, atsimena tik ryškiausius momentus. Dėl girtumo ir streso sakė pareigūnams, jog vairavo R. Kitą dieną, išsiblaivęs ir nurimęs, nuvyko į policijos įstaigą Mėnulio gatvėje ir davė teisingus parodymus. Ji tikrai nesėdėjo už vairo, fiziškai nebūtų galėjusi to padaryti, be to pareigūnai atvyko labai greitai, gal už minutės ar dviejų. Jis pats pareigūnams atidavė automobilio raktelius, kurie buvo pas jį, o ne pas R. Rakteliai visą laiką buvo pas jį. Automobilis įgytas išsimokėtinai, priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, pagal sutartį jis nė negali jo duoti vairuoti tretiesiems asmenims. Vaizdo įraše užfiksuotas vaikinas baltais marškinėliais, panašu, kad padėjo jam stumti automobilį. Jis jau nelabai pamena. Su R. derinti veiksmų po eismo įvykio laiko nebuvo, ten labai viskas greitai įvyko. Iki eismo įvyko ji buvo automobilio gale. Gali būti, kad eismo įvykio metu jis trenkėsi ne tik į sieną, bet ir į kitą automobilį. Kiek atsimena, jis atsitrenkė į kitą automobilį, užšoko ant bortelio ir trenkėsi į pastatą, nes po įvykio reikėjo keisti galines automobilio dureles. R. įvykio metu ar tai į dureles atsitrenkė, ar tai iškrito iš automobilio pro tas dureles. Durelės buvo sumaitotos. Jis pats mažiausiai kokius 3-4 kartus buvo išlipęs iš automobilio ir grįžęs į jį.

Teismo medicinos specialistė J. M. Č. teismo posėdžio metu palaikė nusižengimo tyrimo metu duotą specialisto išvadą (b. l. 44). Papildomai paaiškino, kad visi jos paaiškinime išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, atsimušant kūnu į automobilio salono dalis eismo įvykio metu. Į kokias salono dalis galėjo tiriamas asmuo atsimušti, klausimas autotechnikams, o ne medicinos specialistui. Kraujo dėmės salone nėra aktualios teismo medicininiam tyrimui, tai ne medicininis požymis, padedantis nustatyti ir kvalifikuoti sužalojimus. Nustatyti kraujo pėdsakų kilmę yra tyrėjų, o ne teismo medicinos specialisto darbas. Nustatyti ir įvertinti žmogaus kūno sužalojimus jai reikalingi medicininiai dokumentai, o ne pėdsakai automobilio salone. Jie tiria tik žmogaus kūną. Išorinių veiksnių jie netiria, nebent užduotyje būtų užduotas konkretus papildomas klausimas, susijęs su šiais veiksniais. Tuomet būtų atliekama kompleksinė ekspertizė, išvada derinama su autotechnikais ir pan. Nagrinėjamu atveju asmeniui nustatytas nežymus kūno sužalojimas. Po tokių sužalojimų asmuo gali judėti. Tai buvo tik paviršiniai sužalojimai. Medicininiuose dokumentuose nebuvo parašyta, kad asmuo buvo praradęs sąmonę. Ar po sužalojimų buvo siūlės ant pėdų, specialisto išvadose nėra aprašoma. Jei yra žaizdos, siūlės dedamos, siekiant suglausti žaizdos kraštus ir pagreitinti gijimą. Tačiau jos atsirado jau po ligoninėje suteiktos pagalbos. Įvykio vietoje buvo tik žaizdos, tad siūlės įtakos judėjimui negalėjo turėti. Medicinine prasme atvira žaizda yra ta, kuri susisiekia su kuria nors kūno ertme (pilvo, dubens, krūtinės ląstos). Atviras gali būti lūžis. Nagrinėjamu atveju tokių nebuvo.

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo įvykio praėjo metai, tad sunku prisiminti. Matė įvykį. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Paryčiais girdėjosi triukšmas, galvojo, kas ten vyksta. Jie ten aukščiau nuo turgaus draskėsi, gazavo. Pažiūrėjo per langą ir matė, kad automobilis judėjo prieš eismą ir trenkėsi tiesiai į namą. Automobilį matė atvažiuojantį iš priekio. Vairavo atrodo vaikinas, jis tai atidarydavo duris, tai prašė pastumti. Asmenys jame dar norėjo pabėgti. Gazavo, einančio iš klubo jaunimo prašė pastumti. Bet jiems nepavyko, negalėjo pajudėti, gal greičių dėžę sudaužė, gal bėgiai neįsijungė. Mašina pakibo. Detalės išskraidė aplink. Mergina (rodo į R. Z.) rinko viską visa kruvina. Nepastebėjo ir negali pasakyti, pro kurias dureles ji išlipo. Ji viską surinko. Dabar jau tiksliai nepasakys, ar mergina bandė išvairuoti automobilį. Paskelbus liudytojui jo rašytinį paaiškinimą, duotą nusižengimo tyrimo metu (b. l. 50) nurodė, kad rašydamas paaiškinimą geriau atsiminė aplinkybes. Detales jie, kiek atsimena, rinko abu. Dugno kažkokias detales, priekinio bamperio. Tiksliai jų neišvardins, jis ne ekspertas. Kai stūmė automobilį vaikinas ir dar vienas praeivis, tuo metu už vairo sėdėjo mergina. Policiją iškvietė kažkas kitas, ne jis (liudytojas). Kai mergina spaudė gazą, o vaikinai stūmė, automobilis judėjo, jis nuo pastato sienos atsistūmė kažkiek, bet išvažiuoti iš eismo įvykio vietos jiems nepavyko. Mašina po atsitrenkimo stovėjo kampu. Matė, kad lietvamzdis buvo įlenktas, ar apgadinta kita mašina, nežiūrėjo. Įvykį matė pro langą, būdamas namuose trečiame aukšte. Atstumas iki automobilio buvo ne daugiau 20 metrų. Žiūrėjo iš namo, užfiksuoto vaizdo įraše. Mergina tikrai buvo išlipusi iš mašinos, juk rinko detales. Negali pasakyti, kokiu būdu ji persėdo į vairuotojo vietą, iš lauko pusės, ar būdama salone. Jau neatsimena dabar. Vaikinai stūmė mašiną iš priekio, norėjo ją nustumti nuo šaligatvio. Ji priekiu į sieną buvo atsitrenkusi. Jis buvo nusileidęs žemyn iš trečio aukšto, tuomet jau buvo atvykusi policija. Stūmimas vyko jam tebebūnant trečiame aukšte. Paaiškinimą policijai jis rašė tik vieną kartą, tada, kai atvažiavo policija, tą pačią dieną.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad vasaros metu, anksti ryte išgirdo stiprų automobilio signalą ir pabudo. Tada išgirdo pakankamai garsiai prasisukančius ratus važiuojant, o po kokių 10 sekundžių smūgį. Lyg į metalą. Iš karto prišoko prie lango (liudytojo antrame namo aukšte esančio buto langai išeina į gatvę) ir pamatė juodą automobilį, atsitrenkusį į pilką automobilį. Be to, tas juodas automobilis dar buvo atsitrenkęs į sieną. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bandė įžiūrėti to automobilio numerį, bet nepavyko. Padarė per langą įvykio nuotrauką. Tada nusprendė išbėgti į lauką ir nufilmuoti. Darė tai staigiai, nes juodas automobilis bandė išvažiuoti, labai stipriai gazavo. Greitai išbėgo, padarė vaizdo įrašą, vėliau persiuntė jį tyrėjams. Filmavo trumpai – 5-10 sekundžių. Įraše užfiksuotas mašinos numeris, kad išlipo vairuotojas vaikinas. Vaikinas pribėgo prie jo, paklausė, ar galėtų padėti. Nuo jo pajautė alkoholio kvapą. Atsakė, kad nepadės. Vaikinas grįžo į automobilį, bandė su juo pajudėti, atkelti, visokius veiksmus su juo daryti. Liudytojas tuo metu paskambino į 112. Pranešė, kad įvyko eismo įvykis, bandoma pasišalinti. Skambindamas iš pradžių matė tik vaikiną, skambučio metu priėjęs ant galinės sėdynės pamatė kraują. Suprato, kad nukentėjo žmogus. Pamatęs ant galinės sėdynės merginą, pasakė operatorei, kad reikia ir greitosios pagalbos. Bet mergina tuo metu išlipo iš automobilio. Matė, kad jos koja buvo kruvina. Iki tol ji buvo prigulusi automobilyje. Tačiau pro galines kairės pusės duris ji išlipo greitai, kaip normalus žmogus. Ir judėjo ji greitai. Nešlubavo. Jis laukdamas policijos pasitraukė į šoną. Kol laukė atvažiuojant policijos, vaikinas išlipo iš mašinos ir siūlė susitarti, kad jis nieko nepasakotų. Tuomet už vairo sėdo mergina. Prieš tai ji nubėgo surinkti detalių, paskui parbėgo ir sėdo į automobilį. Ji sugebėjo pajudinti automobilį, ko nepavyko vaikinui. Mergina, sėdusi vairuoti, iš pradžių su mašina pajudėjo atgal, po to į priekį, pavažiuodama nuo sienos iki vidurio gatvės. Merginos tuo metu nefilmavo. Vaikinas, pamatęs, kad mašina juda, staigiai nubėgo atgal, atidarė bagažinę, puolė rinkti detales, nuolaužas. Tada vėl vaikinas bandė judėti su automobiliu, bet tuomet atvyko policija. Abu iššoko iš mašinos, pritūpė prie jos, dar išgirdo merginą sakant „aš paimsiu“, tuomet kitą frazę „Atsiprašau, padariau avariją“.

Liudytoja I. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo pažeidimo praėjus daug laiko, ji prisimena tik, kad į kaltinime nurodytą vietą važiavo aiškintis dėl vairavimo fakto, buvo rytas, jų ekipažas baiginėjo savo darbą. Su automobiliu buvo susiję du asmenys, kurie juo važiavo. Atsimena, kad į įvykio vietą buvo atvykę medikai, vieną iš tų asmenų išsivežė. Jau nepasakys – kurį. Atsimena, kad mergaitė buvo labai išsigandusi, verkė, matomai buvo didelis sukrėtimas jai. Ji buvo sužalota, abu asmenys buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Mergaitė į filmavimo kamerą vis kartojo, kad tai ji vairavo. Mano, kad ji taip sakė iš baimės ir susijaudinimo. Bendravo ir su vaikinu, bet iš jo pusės akivaizdaus prisipažinimo, kad vairavo jis, nebuvo. Dabar jau net neatsimena, ar liudytojai, ar pati mergina sakė, kad vairavo ji. Prašo vadovautis jos tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Su kolega apžiūrėjo eismo įvykį patyrusį automobilį, visada tai atlieka dėl galimo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, draudžiamų daiktų buvimo. Automobilis fotografuojamas, jei jis nuvežamas. Šią procedūrą atliko ne ji, todėl negali pasakyti, kas fotografavo. Byloje esančių nuotraukų nematė. Nepamena dabar jau, ar automobilio priekyje buvo kraujo. R. Z. buvo prie jos šlubuodama priėjusi, jai berods buvo sužalotas kelis, ji buvo be batų, bet pagalbos jai einant nereikėjo, sugebėjo vaikščioti pati.

Liudytojas T. L. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykį prisimena. Paties vairavimo fakto nematė, tačiau su kolege I. Ž. policijos ekipažu atvažiavo į eismo įvykį gana greitai. Prie automobilio buvo du asmenys: vaikinas ir mergina. Pokalbio su jais metu mergina sakė, kad vairavo ji, bet matėsi, kad ji tik bando prisiimti atsakomybę. Ji buvo susižalojusi kojas, kraujas matėsi automobilio gale. Ji pati sakė, kad miegojo gale. Vėliau jų parodymai keitėsi. Vaikinas minėjo, kad prie kažkokio baro buvo konfliktas, jis bėgo nuo mušeikų. Nepamena, ar dėl įvykio rašė tarnybinį pranešimą. Dėl fotografavimo įvykio vietoje taip pat neatsimena, buvo atvykusi kelių policija, gal jų pareigūnai tai darė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 424 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi eismo įvykio dieną) buvo numatyta, kad šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų

Atitinkamai ANK 424 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. O ANK 424 straipsnio 3 dalis numatė atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 06.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „VW Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pažeisdamas KET ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus ir važiuodamas prieš eismą, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato sieną bei stovintį automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nukentėjo pareiškėja R. Z., kuri patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau R. Z. savo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė iki eismo įvykio ar po jo vairavusi automobilį „VW Jetta“, nurodydama, kad tokio fakto nebuvo arba ji jo dėl patirto šoko neatsimenanti. Pagal jai ir jos draugui G. R. pareikštus administracinius kaltinimus, ji negalėjusi būti tuo pačiu metu ir automobilio vairuotoja, ir keleivė. Skunde nurodoma, jog visi objektyvūs duomenys byloje pagrindžia, kad ji buvo eismo įvykyje dalyvavusio automobilio keleivė, eismo įvykio metu patyrusi sužalojimus. Nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad šiuos sužalojimus ji patyrė būdama prie automobilio vairo, nėra jokio juridinio ryšio tarp šio automobilio ir pareiškėjos bei pagrindo teigti, kad ji būtų sėdėjusi prie šio automobilio vairo ir jį valdžiusi, mėginant automobilį patraukti iš eismo įvykio vietos.

Su tokia pareiškėjos pozicija teismas nesutinka, kadangi ją visiškai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Visų pirma, teismas pažymi, jog R. Z. niekada ir nebuvo pareikštas kaltinimas, kad ji automobilį „VW Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo iki eismo įvykio ar eismo įvykio metu. Kaltinimas automobilio vairavimu neblaiviam ir eismo įvykio sukėlimu yra pareikštas jos draugui G. R., kuris visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir neginčija jam pareikštame administraciniame kaltinime (b. l. 11-13) nurodytų faktinių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjos skunde nurodoma, jog ta pačia neteisėta veika negali būti apkaltinti du asmenys, nes abu jie kaltinami automobilio vairavimu tuo pačiu metu. Teismas pažymi, jog tiek R. Z., tiek G. R. kaltinimuose vairavimo laikas nurodomas tik apytiksliai, t. y. 2021 m. birželio 26 d. apie 06.25 val. Abu asmenys teigė, kad po eismo įvykio policija į įvykio vietą atvyko labai greitai, vos per kelias minutes. Visiškai tiksliai nustatyti, koks laiko tarpas praėjo nuo atsitrenkimo į namo sieną iki mėginimo jį pajudinti iš eismo įvykio vietos, nėra galimybės, tačiau tiek pagal eismo įvykio dalyvių, tiek jo liudytojų, tiek pareigūnų parodymus šis laiko tarpas buvo itin nedidelis – ne didesnis nei kelios minutės. Tad formaliai sutampanti, tačiau tik apytiksliai nusižengimų padarymo laiką nurodanti formuluotė abiem asmenims nereiškia, kad jiedu kaltinami to paties automobilio vairavimu lygiai tuo pačiu metu. Byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad neblaivi R. Z. automobilį sėdo vairuoti po eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų, su tikslu patraukti automobilį iš eismo įvykio vietos ir galimai iš jos pasišalinti. Aplinkybę, kad pareiškėja po eismo įvykio atliko automobilio valdymo veiksmus, vieningai nurodė net du su eismo įvykiu niekaip nesusiję asmenys – liudytojai E. J. ir A. M., kurie buvo apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu, davė detalius parodymus apie eismo įvykio aplinkybes. E. J. nurodė, kad paryčiais pažadintas gazuojamo automobilio keliamo triukšmo, priėjo prie buto lango apsižiūrėti, kas jį kelia, ir stebėjo visą eismo įvykio ir po jų sekusių įvykių eigą. Jis patvirtino, kad iki eismo įvykio automobilį vairavo vaikinas, o vėliau niekaip nepavykstant apgadintos mašinos patraukti iš eismo įvykio vietos, į vairuotojo vietą sėdo mergina, kuri prieš tai rinko eismo įvykio metu išbyrėjusias aplink detales. Lygiai tas pačias aplinkybes parodė liudytojas A. M., kuris taip pat paaiškino, kad iš pradžių automobilį stumti savo paties ir kito asmens, atsiliepusio į prašymą padėti, jėgomis mėgino vaikinas, tuomet į vairuotojo vietą sėdo mergina, kuriai pavyko gazuojant išjudinti automobilį iš įvykio vietos ir net juo pavažiuoti iki gatvės vidurio. A. M. taip pat paaiškino, kad jo darytame vaizdo įraše, kurį perdavė tyrėjams, yra užfiksuotas ankstesnis momentas, vaikino veiksmai iki merginos įsėdimo į vairuotojo vietą. Pastarųjų faktinių aplinkybių jis jau nebefilmavo. Pažymėtina, kad mergina apsisprendė sėsti vairuoti po to, kai liudytojas nesutiko tartis su neblaiviais asmenimis dėl eismo įvykio nutylėjimo, kas rodo, jog R. Z. taip pat turėjo siekį pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kol į ją neatvyko kviečiami pareigūnai. Dėl automobilio apgadinimų pareiškėjai ir jos vaikinui to padaryti nepavyko, tuomet ji bandė prisiimti kaltę dėl vairavimo, tačiau nei į eismo įvykį vietą atvykę pareigūnai, nei vėliau eismo įvykio aplinkybes tyrę tyrėjai jos versija nepatikėjo. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas akcentavo kraujo dėmes ant galinės automobilio sėdynės, neva įrodančias, kad mergina nebuvo vairuotojo vietoje. Tačiau šioje byloje ir nėra kvestionuojama, kad iki eismo įvykio R. Z. buvo ant galinės automobilio sėdynės, kur galimai automobiliui trenkiantis į sieną ar kitą automobilį patyrė sužalojimus, dėl kurių jos koja kraujavo. Ant galinės sėdynės kažkiek laiko ji praleido ir po eismo įvykio, automobiliui įsirėmus į pastato sieną ir nebejudant, ten ją gulinčią matė priėjęs liudytojas A. M. Šių aplinkybių niekas neginčija. Skunde buvo nurodoma, jog įvykis nebuvo objektyviai ištirtas, nes nebuvo nustatinėjamas ir atskleistas gautų sužalojimų atsiradimo mechanizmas, tačiau to daryti nebuvo jokio tikslo, nustačius, kad R. Z. neteisėti veiksmai buvo atlikti jau po eismo įvykio ir sužalojimų atsiradimo. Kaip minėta, R. Z. nėra kaltinama eismo įvykio sukėlimu, tik transporto priemonės vairavimu neblaiviai po eismo įvykio, tad šioje byloje buvo aktualios ir nustatinėtinos faktinės aplinkybės ir R. Z. veiksmai po eismo įvykio iki policijos pareigūnų atvykimo.

Byloje surinktų ir aukščiau aprašytų įrodymų visuma nustatyta, kad R. Z. vaikinui nepajėgiant išjudinti automobilio, ji pati išlipo iš mašinos galinės dalies, rinko detales, o po to įsėdo į vairuotojo vietą. Kraujo dėmės galinėje sėdynėje iš esmės niekaip nepaneigia eismo įvykį mačiusių liudytojų E. J. ir A. M. parodymų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja, jos atstovas ir jos draugas laikėsi pozicijos, kad po gautų sužalojimų, stipraus kraujavimo ji nebuvo pajėgi judėti, juolab vairuoti transporto priemonės. Tačiau šią gynybinę poziciją paneigė abu liudytojai E. J., A. M., kurie nurodė, kad sužalota ir kraujuojanti mergina ne tik vaikščiojo, bet ir rinko pabirusias detales, be to vaikščiojo visai sėkmingai ir be pagalbos ar didelių pastangų. Tą patį patvirtino ir pareigūnė E. Ž. Teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos specialistė taip pat laikėsi nuomonės, kad merginai konstatuoti nežymūs sužalojimai neturėjo atimti galimybės jai judėti, atlikti aktyvius veiksmus. Be to, teismas pažymi, kad stipriau buvo sužalota (plėštinė žaizda) jos kairioji, o ne dešinioji koja.

Pareiškėja viso teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jos kaltę gali įrodyti tik objektyvūs duomenys, o ne subjektyvūs liudytojų parodymai. Jos skunde taip pat akcentuojama, kad byloje užfiksuoti liudytojų parodymai nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, o byloje pateiktame vaizdo įraše matyti tik tai, kad iš vairuotojo vietos išlipa G. R., o ne R. Z. Tačiau teismas pažymi, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Tokiu būdu liudytojų parodymus įstatymų leidėjas išskiria kaip visiškai teisėtą ir savarankišką įrodymų šaltinį, turintį tokią pat įrodomąją galią, kaip ir likę šaltiniai.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Savo ruožtu vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju R. Z. vairavimo faktą nurodantys liudytojai E. J. ir A. M. nėra tiesiogiai susiję su eismo įvykiu, jo metu nenukentėjo nei jie patys, nei jų turtas, jie neturi pagrindo pykti ant pareiškėjos, jos apkalbėti, duoti apie matytą įvykį neteisingus ar tendencingus parodymus, neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Tuo tarpu šioje byloje liudytoju apklaustas pareiškėjos draugas G. R. yra suinteresuotas padėti savo merginai išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Vertinant visų byloje apklaustų liudytojų patikimumą pažymėtina tai, kad abiejų liudytojų E. J. ir A. M. parodymai dėl merginos veiksmų iš esmės sutampa, tarp jų nėra jokių esminių prieštaravimų, šie liudytojai nepažįsta vienas kito, nežino vienas kito parodymų turinio, buvo apklausiami atskirai, skirtinguose teismo posėdžiuose, tačiau abu vienodai nurodė tas pačias detales, kad iš automobilio išlipusi mergina kraujavo, nepaisant to, rinko aplink automobilį pabirusias detales, kol sėdo į vairuotojo vietą ir mėgino išjudinti automobilį. Be to, jų parodymai iš esmės sutapo su G. R. parodymais visame, kas nelietė R. Z. vairavimo fakto. G. R. sutiko, kad jis praeivių prašė pagalbos, vienas sutiko padėti, vaizdo įraše greičiausiai užfiksuotas tas vaikinas. Šie niuansai sustiprina teismo įsitikinimą, kad liudytojų E. J. ir A. M. nurodomos aplinkybės atitinka objektyvią tiesą. Tuo tarpu pareiškėjos draugo G. R. parodymai nuoseklumu nepasižymėjo, jo nurodomos aplinkybės ne kartą buvo paneigtos. Jis neteisingai nurodė, kad jo mergina po gautų sužalojimų visiškai buvo nepajėgi judėti ir tik gulėjo automobilyje, ką vienareikšmiškai paneigė visi teisme apklausti asmenys, įskaitant į vietą atvykusius policijos pareigūnus. Jo nurodomas aplinkybes, kad po eismo įvykio jis iškart užgesino variklį, ištraukė raktelius ir pastarieji visą laiką buvo pas jį, R. Z. neturėjo jokios galimybės užvesti automobilio, paneigė eismo įvykį matę liudytojai, nurodydami, kad automobilio variklis mėginant jį išjudinti dirbo, bandant išvažiuoti buvo gazuojama, automobilis galiausiai R. Z. pastangomis pajudėjo. Kad rakteliai tebebuvo spynelėje ir variklis po eismo įvykio tebeveikė, objektyviai patvirtino ir liudytojo vaizdo įrašas, kuriame aiškiai girdėti variklio ūžesys. Taip pat sugretinus liudytojo darytą vaizdo įrašą ir policijos pareigūnų eismo įvykio vietos nuotraukas matyti, kad automobilis buvo pajudintas iš eismo įvykio vietos, jis yra nebe ant šaligatvio, o gatvės viduryje, todėl teismui nėra pagrindo abejoti liudytojo A. M. parodymais, kad R. Z. pavyko juo šiek tiek pavažiuoti. Lyginant ir vertinant byloje surinktus įrodymus, siejant juos į nuoseklią loginę grandinę, darytina išvada, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad R. Z. valdė transporto priemonę būdama neblaivi.

Pažymėtina, kad bylose dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam yra nuosekliai formuojama praktika, kad neblaivaus asmens, vairuojančio transporto priemonę, nuvažiuotas atstumas jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Vairavimo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog neblaivus asmuo atliko transporto priemonės valdymo veiksmus. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui. Šioje byloje nėra ginčo, kad R. Z. eismo įvykio metu buvo neblaivi. Ši aplinkybė objektyviai nustatyta patikrinus ją metrologiškai patikrintu alkotesteriu, kurio duomenimis, jai nustatytas 1,20 promilės girtumas (b. l. 57, 59, 65-66). Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad 2020 m. vasario 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 20110279781 jai vienam mėnesiui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. R. Z. neginčijo ir tos aplinkybės, kad nors administracinio poveikio priemonės taikymo terminas jau buvo pasibaigęs, teisės vairuoti transporto priemonių nagrinėjamo įvykio metu ji neturėjo, kadangi eismo įvykio dieną ji dar nebuvo kreipusis į VĮ Regitra ir susigrąžinusi vairuotojo pažymėjimo teisės aktų nustatyta tvarka. Reikiamas procedūras vairuotojo pažymėjimui atgauti ji atliko tik po eismo įvykio. Šių aplinkybių pagrindu institucija pagrįstai traktavo, kad eismo įvykio dieną teisės vairuoti transporto priemones R. Z. neturi.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog ginčijamą nutarimą priėmusi institucija teisingai išanalizavo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, bei priėmė pagrįstą, motyvuotą ir bylos duomenis atitinkančią išvadą, kad R. Z. veika atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

R. Z. konstatavus jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju mažinti baudą sankcijos ribose ar juolab taikyti R. Z. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nėra. R. Z. akivaizdžiai nėra kritiška savo padarytai veikai, nerodo nuoširdaus noro gailėtis, nuo eismo įvykio tyrimo pradžios nebuvo linkusi atskleisti tikrųjų eismo įvykio aplinkybių, klaidino tyrimą, vėliau – teismą. Jos neteisėta veika akivaizdžiai buvo atlikta siekiant padėti eismo įvykio kaltininkui išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam ir eismo įvykį. Netgi po liudytojų apklausos pasiteiravus pareiškėjos, ar liudytojai kalba tiesą, ji, nurodydama, kad galimai tiesą, tuo pačiu kėlė ir sąlygą – jeigu liudytojai buvo blaivūs. Pareigūnų parodymais (kurie atvyko jau po įvykio) ji prašė vadovautis, nes esą neturinti abejonių, kad jie buvo blaivūs. Tokia argumentacija nevertintina kaip nuoširdus prisipažinimas. Šios visos aplinkybės rodo, kad ji visiškai nesigaili padariusi administracinį nusižengimą. Šių aplinkybių kontekste jai paskirta bauda yra proporcinga padarytos veikos ir jos asmenybės pavojingumui. Skunde buvo nurodoma, jog pareiškėja yra bedarbė, jos pajamų dydis vos 2000 Eur per metus, dėl mokslo suaugusių mokykloje ji nebus pajėgi įsidarbinti ir gauti pajamų, todėl neturi galimybių sumokėti 1300 Eur dydžio baudą. Tačiau teismas pažymi, jog nuobauda, skiriama už padarytą teisės pažeidimą, ir neturi būti patogi pažeidėjui. Juolab teismas neturi pagrindo mažinti nuobaudos vadovaujantis pareiškėjos argumentais, kad pusę tos sumos ji jau sumokėjusi advokatui. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina nubaudimo sąlyga, kadangi išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti ir jo nevaržanti nuobauda neatliktų prevencinės paskirties ir nepasiektų jai keliamų tikslų. Skiriama administracine nuobauda sukeliamos neigiamos pasekmės pačios savaime neturėtų būti laikomos aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą.

Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu R. Z. veiksmai kvalifikuoti teisingai, paskirta teisingo dydžio bauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl R. Z. veikos kvalifikavimo bei nuobaudos paskyrimo, nėra pagrindo.

R. Z. skunde ir teismo posėdžio metu išdėstyti baudos mokėjimą, jei teismas nuspręstų paskirtos baudos nemažinti. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, t. y. jos turtinė padėtis, suteikia pagrindą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą. Tačiau tokį prašymą ji turėjo teikti dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo. Pareiškėjai išaiškintina, jog ANK 675 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad prašymas dėl baudos išdėstymo turi būti paduotas iki nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. R. Z. prašymą dėl baudos išdėstymo pateikė po Institucijos nutarimo priėmimo. Kadangi teismas pareiškėjos skundo netenkina, nutarimo nekeičia, nenaikina ir naujo nutarimo nepriima, nėra įstatyminio pagrindo teismui išdėstyti baudos mokėjimą. R. Z. teisinė padėtis nėra bloginama, nes galimybės pasinaudoti baudos išdėstymo institutu ji nepraranda. Šiuo atveju R. Z. turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad jai paskirtos 1300 eurų baudos mokėjimas būtų išdėstytas Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos R. Z. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14269-2022 (ROIK 22167810732) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė