Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-657/2011 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei G. Z. dėl sutarties sąlygų pakeitimo (institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vien tik ieškovo išlaidomis laikė išlaidas investiciniam draudimui bei išmokoms už kreditą. Dalis prievolių pagal sudarytas sutartis tenka ne tik ieškovui, bet ir jo sutuoktinei G. K.. Be to, ieškovo sutuoktinė nepatenka į išlaikytinių, kuriuos ieškovas R. K. privalo išlaikyti pagal įstatymą, ratą. Atsakovės pajamos per mėnesį sudaro 2 230 Lt, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, tuo tarpu ieškovo pajamos per mėnesį yra 9 000 Lt, ieškovas turi nekilnojamojo turto. Teismas neanalizavo kaip pasikeitė ieškovo turtinė padėtis po Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2801-422/2007 priėmimo. Atsakovė nuomone, ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, kadangi po santuokos nutraukimo ieškovas įsigijo papildomo nekilnojamojo turto. Teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, jog šalių sūnus, išskyrus regėjimo sutrikimus ir netaisyklingą laikyseną, turi specifinių poreikių. Pažymėtina, kad kartu su 2011 m. liepos 5 d. paaiškinimu dėl specialiųjų vaiko poreikių atsakovė pateikė įrodymus, kurie pagrindžia aplinkybę, jog be bendrųjų poreikių nepilnametis G. K. turi ir specialiuosius: jam diagnozuota pėdų deformacija, netaisyklinga laikysena - besiformuojanti kifotinė stuburo deformacija, toliaregystė, alerginis rinitas, nepatikslinta astma. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, įgalinančių spręsti, jog nepilnamečio G. K. poreikiai sumažėjo. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad sumažintas išlaikymas nepilnamečiui G. K. turi būti mokamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. Įstatymuose nereglamentuojama nuo kada būtent gali būti mažinamas priteisto išlaikymo dydis. Kadangi šios vaiko turtinės teisės dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu, tai jos dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu;teismas, nuspręsdamas, kad atsakovė ir nepilnametis G. K. turi teisę tik iki G. K. pilnametystės neatlygintinai naudotis ieškovui R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, vadovavosi LR CK 3.71 str. 1 d., 3.86 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis LR CK normomis, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovės ir ieškovo R. K. santuoka buvo nutraukta abiejų šalių bendru sutikimu. Pirmosios instancijos teismas, koreguodamas šią sąlygą, šalių susitarimą siejo išimtinai su nepilnamečio G. K., kaip vaiko, teisėmis ir ieškovo, kaip tėvo, pareigomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad patikslinta sutartimi buvo sprendžiami visi, ne tik vaiko išlaikymo ir jo aprūpinimo gyvenamąja vieta, klausimai. Iš esmės viena uzufrukto iki gyvos galvos nustatymo priežasčių buvo ta, jog atsakovė nepretendavo gauti buto savininkės teisių, taip pat nepretendavo gauti jokių kompensacijų, nors laikotarpiu nuo 2003 m. vasario 6 d. iki 2007 m. kovo 2 d. paskola už minėtą butą buvo mokama iš bendrų atsakovės ir ieškovo santuokinių lėšų.

ieškovo sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba, laukiasi kūdikio, todėl ateinančius dvejus metus, dėl vaiko auginimo atostogų, neturės galimybės ieškotis darbo. Ieškovo išlaidos žymiai padidės, nes reikės išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, kad net jeigu atsakovė sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia jos nurodytą sumą - apie 1 300 Lt ir į atsakovo teikiamą indeksuotą išlaikymo sumą- 865 Lt, darytina išvada, kad ieškovė sūnaus išlaikymui skiria žymiai mažesnę dalį nei tėvas. Apeliantė teigia, jog jos turtinė padėtis palyginti su ieškovo yra nepalyginamai blogesnė. Atkreiptinas dėmesys, jog gyvendama su ieškovo sūnumi, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, apeliantė savo išlaidas dar žymiai sumažina. Nepaisant to, kad ieškovo pajamos šiuo metu siekia 9 000 Lt, tačiau jis gyvena ir savo ateitį sieja su Norvegija, o ne Lietuva. Norvegijoje yra visai kitas pragyvenimo lygis ir pajamos, kurios Lietuvoje atrodo didelės, Norvegijoje yra minimalios. Be to, ieškovo kartu su sutuoktine G. K., išlaidas sudaro ir įmokos už komunalines paslaugas už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo įmokos yra apgalvotas sprendimas, kuris užkerta kelią galimiems finansiniams nuostoliams ateityje. Taigi, nėra galimybės šių skolinių įsipareigojimų sumažinti. Transporto priemonę Mercedes Benz E200 ieškovas stengiasi parduoti, tačiau šios transporto priemonės pardavimas tebus trumpalaikis pajamų padidėjimas. Pažymėtina, jog dėl G. K. sveikatos, o būtent dėl netaisyklingos laikysenos ir alerginio rinito, apeliantė nėra nieko minėjusi ieškovui R. K., o ypatingai vaiko viešnagės pas ieškovą metu, niekada nedavė specialių nurodymų, o būtent, kokius vartoti vaistus, kokioje aplinkoje būti, kokie aplinkos veiksniai sukelia ligų paūmėjimą, ir kokius vaistus dėl šių ligų vartoti. Ieškovo nuomone, atsakovė netaupiai ir neekonomiškai naudoja sūnaus išlaikymui skiriamas lėšas, nes nurodytų viršutinių ir apatinių drabužių kiekis, lėšų pramogoms ir laisvalaikiui, mokyklos reikmės ir kitoms išlaidoms sumos metams devynerių metų vaikui neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų;uzufruktas yra daiktinė teisė ir nustatomas konkrečiam asmeniui - šiuo atveju konkrečiai ieškovo sūnui G. K.. Ir tik dėl šios priežasties, jog sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, ji įgijo teisę kartu su sūnumi gyventi uzufrukto teise ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad uzufrukto nustatymas vaikui ir atsakovei iki gyvos galvos prieštarauja įstatymo nustatytam teisiniam reguliavimui ir riboja savininko teises laisvai naudotis, disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pagrįstumo bei dėl uzufrukto teisės naudotis sutuoktiniui, su kuriuo liko gyventi nepilnametis vaikas, kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise priklausančiu daiktu termino.

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinius vaiko poreikius, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju, atsakovei įrodinėjant esant vaiko specialiesiems poreikiams, augančiam vaikui išlaikyti būtina suma tik didėja, laikytina, jog priteistas išlaikymo dydis mažinamas tik nustačius esminius požymius, dėl ko tėvas nebegali mokėti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas dirba Norvegijoje ir jo mėnesinės pajamos yra apie 9 000 Lt, ieškovas turi įsipareigojimų bankams, moka nuomos ir komunalinius mokesčius, gyvybės draudimo įmokas ir kt., kas per mėnesį sudaro apie 6 000 Lt. Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu yra registruotas dviejų kambarių butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis(duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovė su ieškovo sūnumi G. K. bei ½ dalis dviejų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenų bazėje ieškovo vardu registruotas lengvasis automobilis MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė dirba Kauno apskrities VPK tyrėja, gaunamas darbo užmokestis apie 2 230 Lt kas mėnesį, nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, VĮ “Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra registruotas automobilis RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. laidos, kas mėnesį komunaliniams mokesčiams atsakovė vidutiniškai išleidžia apie 330 Lt. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog jo turtinė padėtis pasikeitė, pablogėjo, nes jo darbo užmokestis Norvegijoje laikytinas minimalus, ieškovas turi mokėti kasmėnesines įmokas už kreditą, investicinį draudimą, komunalines paslaugas, teikiamas Norvegijoje, be to, ieškovas greitai turės kitą išlaikomą nepilnametį vaiką. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo kaip pasikeitė ieškovo turtinė padėtis po Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2801-422/2007 priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis yra bedarbis, tuo tarpu teismas savo iniciatyva surinko įrodymus bei nustatė, jog ieškovas dirba Norvegijoje bei jo pajamos siekia apie 9 000 Lt. Šalių santuoka buvo nutraukta 2007-03-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo iš ieškovo sūnaus išlaikymui buvo priteista po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip, minėta, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), kuriame uzufrukto teise gyvena atsakovė bei šalių sūnus. Ieškovas savo kaip mėnesines išlaidas nurodo mokesčius už kreditą. Iš byloje esančio kredito sutarties matyti, jog kredito gavėjais yra ne tik ieškovas, bet ir jo sutuoktinė G. K., todėl laikytina, jog kasmėnesinės išlaidos už kreditus yra mokėtinos ne tik iš ieškovo gaunamų pajamų, tačiau už tinkamą prievolių vykdymą yra atsakinga ir ieškovo sutuoktinė. Tas pat pasakytina ir dėl išlaidų investiciniam draudimui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Investicinio draudimo sutartį yra sudaręs ne ieškovas, tačiau jo sutuoktinė, todėl ieškovas nelaikytinas atsakingu už tinkamą šių prievolių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog dalis prievolių pagal sudarytas sutartis tenka ne tik ieškovui, bet ir jo sutuoktinei G. K., o ieškovo sutuoktinė nepatenka į išlaikytinių, kuriuos ieškovas R. K. privalo išlaikyti pagal įstatymą, ratą. Aplinkybę, jog ieškovas, po santuokos nutraukimo su atsakove, įsigijo kito nekilnojamojo turto, taip pat patvirtina aplinkybę, jog ieškovo gaunamos pajamos yra stabilios, ieškovas net iki 2045 metų įsipareigojo bankams, o tai patvirtina, jog pats ieškovas teigiamai vertina savo finansines galimybes. Ieškovas nurodė, jog jo pajamos yra minimalios, kadangi daug lėšų tenka mokesčiams už komunalines paslaugas Norvegijoje. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atskaičius visus mokesčius ieškovui lieka 3 000 Lt suma, šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šiuo metu kitų išlaikytinių neturi, laikytina, jog ieškovas yra pajėgus sūnaus išlaikymui teikti 700 Lt per mėnesį. Be to, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog abiejų šalių turtinė padėtis bei gaunamos pajamos yra apylygės. Šalių gaunamos pajamos per mėnesį skiriasi net keliais tūkstančiais, o atsižvelgiant į ieškovo sumokėtus mokesčius, ieškovui lieka beveik 800 Lt didesnė suma nei atsakovei, ieškovas turi net du nekilnojamojo turto objektus, tuo tarpu atsakovė tokio turto visiškai neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog po Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2801-422/2007 priėmimo ieškovo pajamos sumažėjo tiek, jog ieškovas nebegalėtų teikti savo sūnui teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo.

Taip pat byloje keliamas klausimas ar atsakovė realiai įvertino vaiko poreikius, nurodydama, jog vaiko išlaikymui teikia apie 1 300 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog byloje nenustatyta, kad šalių sūnus turi specialiųjų poreikių, todėl laikė, jog šalių sūnus yra sveikas ir darė išvadą, kad minimalaus vaiko išlaikymo dydžio pakanka 9 metų vaikui išlaikyti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija nesutinka. Byloje atsakovė pateikė medicininius dokumentus, jog šalių sūnui yra nustatytos stuburo – laikysenos deformacijos, šalių sūnui reikalinga ortopedinė avalynė. Kolegijos nuomone šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė turi papildomų išlaidų specialiai avalynei įsigyti. Paprastai valstybė kompensuoja 90 proc. tik vienos ortopedinės avalynės poros įsigijimą per metus. Šalių sūnus yra augantis berniukas, kuriam taisyklingam vystymuisi yra reikalinga ortopedų priežiūra, todėl kolegijos nuomone, šalių sūnus turi specialių poreikių. Be to, byloje surinkti įrodymai, jog vaikas turi ir regėjimo problemų, o tai reiškia, jog berniukas galimai bent jau pamokoms ruošti privalo įsigyti akinius. Kolegijos nuomone, šie surinkti rašytiniai įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog vaikas yra sveikas ir jam užtenka minimalaus išlaikymo dydžio per mėnesį. Taigi, atsižvelgiant į apibendrintas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo tiek, kad jis negalėtų teikti vaikui 700 Lt išlaikymui per mėnesį, taip pat neįrodyta, kad šalių sūnaus poreikiai sumažėjo. Taip pat kolegija daro išvadą, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovas turi kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų gauti darbo, atitinkančio jo ir jo vaiko poreikių patenkinimą, ieškovas būtų ėmęsis kokių tai veiksmų, jog jo darbo užmokestis atitiktų jo galimybes teikti vaikui išlaikymą.

Dėl uzufrukto į butą (duomenys neskelbtini), nustatymo iki ginčo šalių sūnaus pilnametystės teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali, tačiau ne privalo, nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisės ribojimu. Nagrinėjamu atveju šis ribojimas buvo nustatytas išimtinai šalių sūnaus, kuris liko gyventi su atsakove, interesais. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog viena uzufrukto iki gyvos galvos nustatymo priežasčių buvo ta, jog atsakovė nepretendavo gauti buto savininkės teisių, taip pat nepretendavo gauti jokių kompensacijų, nors laikotarpiu nuo 2003 m. vasario 6 d. iki 2007 m. kovo 2 d. paskola už minėtą butą buvo mokama iš bendrų atsakovės ir ieškovo santuokinių lėšų. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė atsisakė tapti buto savininke. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro prielaidos teigti, jog uzufrukto teisė iki atsakovės bei šalių sūnaus gyvos galvos būtų teisingas ieškovo nuosavybės teisių ribojimas į jam priklausantį turtą. Šiuo atveju kolegija pritaria ieškovo pozicijai, jog uzufruktas nustatomas konkrečiam asmeniui - šiuo atveju konkrečiai ieškovo sūnui G. K.. Ir tik dėl šios priežasties, jog sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, ji įgijo teisę kartu su sūnumi gyventi uzufrukto teise ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog abu tėvai turi užtikrinti vaiko teisę į būstą, tuo tarpu išimtinai tik ieškovo nuosavybės teisių ribojimas pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti, t. y. panaikintina sprendimo dalis, kuria buvo sumažintas Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-02 sprendimu priteistas išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiam sūnui G. K. po 700 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki 500 Lt per mėnesį, šioje dalyje ieškinys atmestinas, paliktina nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2801-422/2007 patvirtinta patikslinta sutartis tarp šalių dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo nustatyta, jog ieškovas R. K. nepilnamečio sūnaus G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigoja mokėti nuo 2007-09-02 iki 2020-08-11 po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Panaikintina Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Likusi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, iš naujo spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str. 4 d.). Kadangi byloje buvo pareikšti trys reikalavimai, iš kurių dėl vieno šalys susitarė taikiai, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmestas, o likęs reikalavimas patenkintas, laikytina, jog byloje buvo patenkinta 50 proc. ieškovo ieškinio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina pusė žyminio mokesčio, t.y. 66 Lt, taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovė byloje patyrė 1 025 Lt bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus tik pusę ieškinio, atsakovei iš ieškovo priteistina 513 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš ieškovo valstybei priteistina 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė prašė priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, jog byloje sumokėjo 139,20 Lt žyminį mokestį bei patyrė 660 Lt išlaidas advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkino 50 proc., t. y. tenkino reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepakeitimo, tačiau atmetė reikalavimą dėl uzufrukto teisės nustatymo iki gyvos galvos, atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos – iš ieškovo atsakovei priteistina 69 Lt žyminio mokesčio bei 330 Lt už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo sumažintas Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-02 sprendimu priteistas išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiam sūnui G. K. po 700 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki 500 Lt per mėnesį, šioje dalyje ieškinį atmesti - palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2801-422/2007 patvirtintą patikslintą sutartį tarp šalių dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo nustatyta, jog ieškovas R. K. nepilnamečio sūnaus G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigoja mokėti nuo 2007-09-02 iki 2020-08-11 po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Priteisti iš atsakovės G. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,00 Lt (dvidešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).

Priteisti iš ieškovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 513 Lt (penkis šimtus trylika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,00 Lt (dvidešimt tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).

Priteisti iš ieškovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 69 Lt (šešiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio bei 330 Lt (tris šimtus trisdešimt litų) už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.