- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2-971-407/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00085-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Giriukas“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giriukas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giriukas“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius prašė iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Giriukas“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė nevykdo privalomų mokėjimų pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2019 m. vasario 11 d. sudarė 9 153,38 Eur, iš jų 9 153,06 VSD įmokų ir 237,32 Eur delspinigių. Įmokos už apdraustuosius nesumokėtos už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. Reikalavimas sumokėti skolą nevykdomas, skola pagal antstolei perduotą VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą neišieškota. Remiantis VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ 2019 m. vasario 8 d. duomenimis, atsakovės vardu registruoto turto nėra. Remiantis Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2019 m. vasario 8 d. duomenimis, atsakovės vardu registruoti – traktorius ir medvežis. Pagal VĮ Registrų centrui pateikto 2017 m. balanso duomenis, bendrovės turtas sudarė 103 046 Eur, iš jo ilgalaikis turtas 19 135 Eur, trumpalaikis 83 911 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 134 586 Eur, visos sumos mokėtinos per vienerius metus. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovė patyrė 24 460 Eur nuostolį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Giriukas“ bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad pagal paskutinį atsakovės teismui pateiktą balansą, 2019 m. balandžio 17 d. atsakovės turtą sudaro 23 080 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas yra nurodytas 11 409 Eur, trumpalaikis turtas yra nurodytas 11 671 Eur, pinigų ir piniginių ekvivalentų nurodyta 1 502 Eur. Liudytoja S. R. (atsakovės buhalterė) parodė, kad atsakovės ilgalaikis turtas yra detalizuotas teismui 2019 m. vasario 28 d. pateiktoje pažymoje, šioje pažymoje nurodytas turtas Belarus MTZ82 yra įsigytas lizingo būdu iš UAB BRC Finance, likusi sumokėti suma yra apie 2 000 Eur, o traktorius TIMBERJACK 1110 yra įsigytas iš ūkininko V. R. išsimokėtinai, nesumokėta skola yra 6 500 Eur. Dėl pastarosios skolos išieškojimo yra išduotas teismo įsakymas, kreditoriaus reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – traktoriaus TIMBERJACK 1110, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešajame registre registruoto V. R. vardu), sulaikymas ir areštas, perduodant saugoti traktorių V. R.. Šios transporto priemonės (TIMBERJACK 1110 ir Belarus MTZ82) nuosavybės teise atsakovės vardu nėra įregistruotos ir Transporto priemonių registre. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis teismų praktika, pagal kurią lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo pagal bendrą taisyklę neturi būti įtraukiami į lizingo gavėjo balansą, konstatavo, kad į balansą nepagrįstai įtrauktas atsakovei nuosavybės teise nepriklausantis turtas Belarus MTZ82, kurio vertė 5 477,62 Eur, ir traktorius TIMBERJACK 1110, kurio vertė 4 531,79 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Debitoriniai įsiskolinimai atsakovei yra atsiradę 2015–2017 metais, byloje nėra įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, todėl, teismo vertinimu, sprendžiant dėl atsakovės nemokumo, šios debitorinės skolos negalėtų būti įskaitomos į atsakovės turto realią vertę. Teismas padarė išvadą, kad pagal paskutinį atsakovės teismui pateiktą balansą, 2019 m. balandžio 17 d. faktiškai atsakovės turto nėra už 23 080 Eur sumą, o į atsakovės balansą įrašyto turto reali vertė sudarytų 1 569 Eur.
5. Iš atsakovės pateikto 2019 m. vasario 28 d. kreditorių ir pradelstų įsipareigojimų sąrašo teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 96 312,17 Eur. 2019 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje atsakovės direktorius P. R. paaiškino, kad kreditorių sąrašas nėra pasikeitęs. 2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje pareiškėja pateikė duomenis apie įsiskolinimo padidėjimą, dėl to teismas konstatavo, kad įsipareigojimai yra didesni, nei nurodo ir pripažįsta atsakovė. Liudytoja S. R. parodė, kad visos skolos iš esmės yra pradelstos.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti atsakovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) ženkliai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovė yra nemoki (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktas). Be to, teismas nurodė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršytų šiuo metu į balansą įrašyto turto vertę ir tuo atveju, jei būtų vertinami ir esami debitorių įsiskolinimai bei atsakovės lizinguojamas turtas.
7. Atsakovės esamus finansinius sunkumus, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti laikinais finansiniais sunkumais, nes atsakovė jau kelis metus veikia nuostolingai. Teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovės pajamos yra gaunamos vykdant dvi sutartis, jos per mėnesį yra 6 000 Eur, darbo užmokestis darbuotojams sudaro 1 800 Eur, dar reikalinga įsigyti kuro, detalių. Atsakovė nepateikė įrodymų apie realias numatomas galimybes plėsti, pertvarkyti įmonės veiklą, kad būtų galimybė gauti didesnes pajamas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės vykdoma veikla galėtų atkurti įmonės mokumą ir galimybę efektyviai padengti šiuo metu esamus didelius pradelstus įsipareigojimus. Per laikotarpį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, tai yra 2019 m. vasario 20 d., iki šios nutarties priėmimo atsakovės pradelsti įsipareigojimai nesumažėjo, atsakovė nerado galimybių padengti net dalies finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir Sodrai, pradelsti įsipareigojimai tik didėja, nes nevykdant skolinių įsipareigojimų, skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės mokumo situacija negerėja ir bankroto bylos iškėlimas labiau atitinka tiek pačios atsakovės, tiek jos kreditorių interesus, kurių užtikrinimo svarbos negali paneigti atsakovės deklaruojamas noras toliau vykdyti veiklą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „Giriukas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovei iškėlė formaliais pagrindais, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
8.2. Teismas nesivadovavo ĮBĮ nuostatomis ir nenustatė apeliantės pradelstų įsipareigojimų bei turimo turto vertės santykio (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
8.3. Teismas nesiaiškino finansinių sunkumų priežasčių ir laikinumo, neatsižvelgė į įmonės veiklos specifiką (medienos ruoša). Įmonės veiklos rezultatai priklauso nuo oro sąlygų, turinčių įtakos ištraukiant medieną iš miško ir ją realizuojant. Atsakovė po miškų urėdijų pertvarkos atsisakė nuostolingos sutarties su Šilutės urėdija, šiuo metu yra sudariusi dvi ilgalaikes medienos ruošos sutartis su miško ruošos įmonėmis, kurios yra vykdomos, mokamas atlyginimas darbuotojams. Šios aplinkybės buvo nurodytos procesiniuose dokumentuose ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, tačiau teismas jų nevertino.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ne tik byloje esančiais įrodymais, tačiau ir liudytojos S. R. (įmonės buhalterės) parodymais, kurie patvirtina, kad į atsakovės balansą įrašyto turto reali vertė sudarytų 1 569 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 96 312,17 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti jos įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) ženkliai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas).
9.3. Pagal atsakovės pateiktas sutartis įmonė realių pajamų negauna, nes 2014 m. gruodžio 5 d. sutarties su VĮ Šilutės miškų urėdija 1.1 punkte nustatyta, jog pardavėjas, t. y. VĮ Šilutės miškų urėdija, įsipareigoja patiekti sutarties prieduose nurodytą apvaliąją medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas, o pirkėjas, t. y. UAB „Giriukas“, įsipareigoja priimti medieną ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą, o 2018 m. vasario 20 d. sutarties su Šilutės rajono savivaldybės administracija 6.1 punkte nurodyta, kad užsakovas, t. y. Šilutės rajono savivaldybės administracija, už atliktas paslaugas nemoka. Atsakovei nepateikus įrodymų, teismas pagrįstai sprendė, kad pagal minėtas sutartis įmonės veikla yra nuostolinga. Atsakovės skola dėl sumokėtų VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2017 m. gruodžio – 2019 m. kovo mėn., didėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 str.).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Giriukas“ nustatęs, kad ši bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
12. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1284-381/2018).
13. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė apeliantės pradelstų įsipareigojimų bei turimo turto vertės santykio. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, iš esmės konstatavo, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažiau kaip 96 312,17 Eur. Šios aplinkybės apeliantė neneigia. Paskutiniajame (aktualiausiame) atsakovės 2019 m. balandžio 17 d. balanse įrašyto viso turto vertė sudaro tik 23 080 Eur. Taigi, jau vien šie bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina atsakovės nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Juolab kad teismas nustatė, jog į atsakovės balansą įrašyto turto reali vertė yra dar mažesnė, nes į balansą nepagrįstai įtrauktas atsakovei nuosavybės teise nepriklausantis turtas Belarus MTZ82, kurio vertė 5 477,62 Eur, ir traktorius TIMBERJACK 1110, kurio vertė 4 531,79 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės pašalina bet kokias abejones dėl atsakovės nemokumo.
14. Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nesiaiškino finansinių sunkumų priežasčių ir laikinumo, neatsižvelgė į įmonės veiklos specifiką (orų sąlygų įtaką veiklos rezultatams ir pan.). Šie argumentai atmestini, nes, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir atsakovės pateiktas sutartis bei jos atstovų paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodyta teismo išvada, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Byloje pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovė jau kelis metus veikia nuostolingai. Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, atsakovės mokestiniai įsiskolinimai nuosekliai didėja (tai patvirtina ir viešai skelbiami duomenys šios nutarties priėmimo momentu, pagal kuriuos atsakovės Sodrai skolinga 11 701,63 Eur, VMI – 8 640,11 Eur). Duomenų apie įsiskolinimų kitiems kreditoriams sumažėjimą byloje nepateikta (CPK 178 str.). Apeliantės pateiktų sutarčių sąlygos neįrodo jos gaunamų pajamų dydžio, o vien apeliantės atstovų paaiškinimai apie iš šių sutarčių vykdymo gaunamas pajamas bei patiriamas sąnaudas taip pat nepaneigia minėtos teismo išvados apie įmonės finansinių sunkumų pobūdį ir jos veiklos perspektyvas (CPK 185 str.).
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ginčo klausimą ir pagrįstai nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.