Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-22 · Byla Nr. ATP-147-116/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-22
Bylos Nr.
ATP-147-116/2013
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00222-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Administracinė byla Nr. ATP-147-116/2013Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00222-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 47.2.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. A. ir G. P. apeliacinius skundus dėl 2013 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo V. A. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) bauda su 500 (penkių šimtų) pakelių cigarečių „Premjer“ ir „Fest“ bei transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nubausta už tai, kad 2013 m. sausio 7 d. 18.38 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini)., G. P. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje gabeno 490 cigarečių pakelių „Premjer“ ir 10 cigarečių pakelių „Fest“ (vieno pakelio vertė – 6,64 Lt) su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Iš viso gabeno 500 cigarečių pakelių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė 3 320 Lt. Tuo V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto 3.3. papunkčio reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. A. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimą panaikinant jo dalį, kurioje paskirtas transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, ir grąžinti šį automobilį jo savininkei G. P..

Skunde apeliantė nurodo, kad ji sutinka su padarytu pažeidimu, jo neginčija, taip pat sutinka su jai paskirta bauda, tačiau nesutinka su automobilio konfiskacija. Pažymi, kad teismas nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jai minimalaus dydžio baudą su cigarečių konfiskavimu.

V. A. taip pat nurodo, kad spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą teismas pažymėjo, jog automobiliu, priklausančiu G. P., ji (V. A.) cigaretes gabeno jau antrą kartą, įvertino tai, kad G. P. priklausantis automobilis buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, nes jis buvo būtinas dideliam cigarečių kiekiui – 500 pakelių – gabenti. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje automobilis pripažįstamas pažeidimo padarymo įrankiu ne tik tada, kai jis tiesiogiai pritaikytas neteisėtam prekių gabenimui, bet ir tuo atveju, kai nustatoma, jog, nenaudojant automobilio, prekių gabenimas būtų neįmanomas. V. A. nurodo nesutinkanti su tokiais teismo argumentais.

Apeliantės teigimu, automobilis nebuvo pritaikytas tokioms prekėms gabenti ar slėpti, ji pripažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo elgesio, ir tai teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Mano, kad į šią aplinkybę teismas turėjo atsižvelgti ir spręsdamas automobilio konfiskacijos klausimą. Teigia, kad labai gailisi dėl to, jog pažeidimą padarė pakartotinai, tačiau kartu pažymi, kad pažeidimus ji padarė tik dėl sunkios materialinės padėties ir susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. Nurodo, kad ji gyvena tik su mažamete dukra, ją išlaiko viena, dukters tėvas ja nesirūpina, ji (V. A.) verčiasi atsitiktiniais darbais. Sutinka, kad jos elgesys nepateisinamas, ji pasielgė neatsakingai, neįvertindama pasekmių, ir dėl to nukentėjo visiškai su įvykiu nesusiję žmonės, t. y. jos sesuo, kuriai priklauso automobilis. Teigia, kad ji seseriai niekada nėra sakiusi, jog gabens cigaretes, sesuo tai daryti jai nebūtų leidusi. Pažymi, kad konfiskuotų cigarečių vertė yra 3320 Lt, o automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, vertė – 6000 Lt, t. y. automobilio vertė dvigubai didesnė nei gabentų cigarečių. Teigia, kad tokios žalos, kokią ji padarė seseriai, neturės iš ko atlyginti.

Skunde taip pat nurodoma, kad konfiskavimas šiuo atveju nėra privalomas, jo taikymo klausimas sprendžiamas teismui įvertinus reikšmingas aplinkybes ir būtinybę. Apeliantė pažymi, kad byloje nustatyta, jog transporto priemonė nebuvo pritaikyta slėpti ir vežti draudžiamoms prekėms. Teigia, kad teismas neteisus nutarime nurodydamas, jog automobilis šiuo atveju buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. Atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog įrankiu automobilis pripažįstamas ne tik tada, kai jis tiesiogiai pritaikytas neteisėtam prekių gabenimui, bet ir tuo atveju, kai nustatoma, kad nenaudojant automobilio prekių gabenimas nebūtų įmanomas. Pasak V. A., 500 pakelių, kurie rasti automobilyje, nėra didelis kiekis, ir transporto priemonė nėra būtina tokiam kiekiui gabenti. Mano, kad tokį kiekį cigarečių galima gabenti įvairiais būdais, net ir rankiniame krepšyje, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti automobilį pažeidimo padarymo įrankiu.

Be to, prašo atkreipti dėmesį į tai, kad automobilio savininkė G. P. jokio ryšio su pažeidimu neturi ir apie jį visiškai nežinojo. Tai, kad automobilyje buvo rastos cigaretės ir kad jis buvo sulaikytas, G. P. sužinojo tik po įvykio, kai ji (V. A.) pasakė, jog negali grąžinti automobilio, nes jis sulaikytas.

Šalies argumentai

Apeliantė prašo atsižvelgti ir į tai, kad jos sesuo augina naujagimę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), todėl neturint automobilio, pastarajai labai sunku pasirūpinti vaiku, apsirūpinti būtiniausiais produktais, nuvykti pas gydytoją. Dėl šių priežasčių jos seseriai automobilis būtinas, juo labiau, kad tai yra jos turtas. Be to, jos sesuo gyvena kartu su neįgalia mama G. P., mama persirgusi insultais, negali savimi pasirūpinti, turi judėjimo negalią, todėl be automobilio negali išsiversti. Sesuo, turėdama automobilį, mamą nuveždavo pas gydytojus, aprūpindavo ją būtiniausiais produktais.

Apeliaciniu skundu G. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimą panaikinant jo dalį, kurioje paskirtas transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, ir grąžinti šį automobilį jai kaip teisėtai savininkei.

G. P. teigimu, ji Šiaulių miesto apylinkės teismui buvo pateikusi prašymą grąžinti transporto priemonę, tačiau teismas dėl jos prašymo ir jame nurodytų motyvų bei argumentų visiškai nepasisakė. Todėl nurodo mananti, kad byla nebuvo išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai.

Pažymi, kad daikto konfiskacija pagal įstatymą šiuo atveju nebuvo privaloma, teismas neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonė nebuvo pritaikyta slėpti ir vežti draudžiamoms prekėms, be to, 500 cigarečių pakelių, rastų automobilyje, nėra didelis kiekis, ir transporto priemonė nėra būtinybė tokiam kiekiui gabenti.

Apeliantė taip pat nurodo, kad apie tai, jog automobilis sulaikytas, ji po įvykio sužinojo iš savo sesers V. A.. To, kad jos automobiliu buvo gabenamos cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis, ji nežinojo. Teigia, jog tuo atveju, jei būtų žinojusi, kad jos automobiliu bus gabenamos cigaretės, ji niekada nebūtų leidusi savo automobiliu naudotis.

G. P. teigimu, ji viena augina dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), todėl neturint automobilio, jai labai sunku pasirūpinti vaiku, apsirūpinti būtiniausiais produktais, nuvykti pas gydytoją, kur su dukra reikia nuolat lankytis. Nurodo, kad dėl paminėtų priežasčių jai asmeniniam naudojimui automobilis yra būtinas, be to, tai yra jos turtas. Taip pat pažymi, kad ji gyvena su neįgalia mama G. P., kuri po persirgtų insultų yra nesavarankiška, negali savimi pasirūpinti, turi judėjimo negalią, be to, ji (G. P.) su padarytu pažeidimu visiškai nesusijusi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Skundžiamu nutarimu V. A. nubausta už pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 7 dalyje, padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog G. P. priklausantis automobilis buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis ir be pagrindo nusprendė šį automobilį konfiskuoti.

Pažymima, kad ATPK 163² straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė – bauda nuo 20 000 iki 50 000 litų su prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Taip pat pažymima, kad, nors transporto priemonės, kuria pažeidžiant nustatytą tvarką gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, konfiskavimas pagal ATPK 163² straipsnio 7 dalį yra neprivalomas, pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti, ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-1862/2011, Nr. N62-2803/2010).

Pagal bylos duomenis, V. A. neteisėti gabeno 500 pakelių cigarečių automobilio „VW Passat“ bagažinėje (1, 3, 9 b. l.). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad G. P. priklausantis automobilis buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, nes pagal teismų praktiką laikoma, jog minėto kiekio cigarečių asmuo be automobilio negalėtų gabenti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1862/2011). Taigi, teigti, kad V. A., darydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 7 dalyje, transporto priemonės kaip įrankio teisės pažeidimui daryti nenaudojo, nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinių skundų argumentai, kad 500 pakelių cigarečių buvo galima gabenti ir rankiniame krepšyje, atmetami kaip deklaratyvūs.

ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. A. nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu pastaroji jau buvo bausta už pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 3 dalyje, taip pat už pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 7 dalyje, padarymą (7–8 b. l.), t. y. ji jau trečią kartą per vienerius metus traukiama administracinėn atsakomybėn už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o jos atsakomybę lengvina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs minėtas aplinkybes, apylinkės teismas paskyrė V. A. sankcijoje numatytą minimalią baudą su cigarečių ir transporto priemonės konfiskavimu.

Kaip jau minėta, V. A. nurodyta aplinkybė, kad ji prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ji nėra pakankamas pagrindas netaikyti automobilio konfiskavimo dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Tai, kad pažeidimą V. A. padarė dėl sunkios materialinės padėties, ji gyvena su mažamete dukra ir ją išlaiko viena, buvęs sutuoktinis jai materialiai nepadeda (17, 19, 21 b. l.), ji verčiasi dirbdama atsitiktinius darbus (20, 30 b. l.), konfiskuoti nuspręsto automobilio vertė yra didesnė negu konfiskuotų cigarečių, ji neturės iš ko atlyginti savo seseriai padarytą žalą, taip pat nėra pagrindas švelninti apeliantei paskirtą nuobaudą netaikant G. P. priklausančio automobilio konfiskavimo. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimu V. A. už ATPK 163² straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 20 000 Lt bauda su cigarečių, tačiau be transporto priemonės, kuria gabentos cigaretės, konfiskavimo. Tačiau akivaizdu, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, V. A. ir vėl padarė ATPK 163² straipsnyje numatytą pažeidimą, o tai neigiamai apibūdina pastarosios asmenybę, rodo, kad jai taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos. Tai, kad V. A. pablogino savo pačios ir savo artimųjų padėtį, yra jos pačios netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas. Pažymima, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nors G. P. savo apeliaciniame skunde nurodė nežinojusi, kad jos automobiliu bus gabenamos cigaretės, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nenustatyta, jog automobilio savininkė būtų ėmusis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, o automobilis būtų buvęs paimtas prieš savininkės valią ir juo būtų buvę disponuojama neteisėtai. Priešingai, iš G. P. prašymo apylinkės teismui (18 b. l.), matyti, kad G. P. savo seseriai V. A. leisdavo pasinaudoti savo automobiliu, kai ji to paprašydavo, pati savo sesers paprašydavo jos (G. P.) automobiliu nuvykti į parduotuvę nupirkti jai reikalingų daiktų. Taigi, daroma išvada, kad pati automobilio savininkė tinkamai neįgyvendino savo pareigos rūpintis jai priklausančia transporto priemone. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad susiklosčiusi situacija nėra pagrindas netaikyti G. P. nuosavybės teise priklausančio (4–5 b. l.) automobilio konfiskavimo.

G. P. nurodytos aplinkybės, kad ji augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą (32 b. l.), jos mama yra neįgali (37 b. l.), nėra pakankamas pagrindas tenkinti pastarosios skundą. Kartu pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. P. vaiką augina viena ir viena rūpinasi savo neįgalia motina.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas V. A. nuobaudą, įvertino visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir pakankamai motyvavo savo sprendimą konfiskuoti G. P. priklausantį automobilį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad V. A. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apeliančių skundus juose išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimą nepakeistą, V. A. ir G. P. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Vaclovas Iždonas