- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-284-616/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20539-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- L. Š.
- Advokatai
- Eglė Morkūnienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėjos advokatės Eglės Morkūnienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą be užstato, perduodant jį K. Š. atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla L. Š. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 (vienų) metų laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 9 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, L. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. Š. paliktos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas.
Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– byloje saugomą L. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti Valstybės įmonei „Regitra“;
– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate saugomą transporto priemonės „Citroen“ C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už transporto priemonės konfiskavimą atsakingai institucijai, t. y., Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. Š. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, o būtent: 2022 m. birželio 7 d. apie 12.52 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę ? keleivinį automobilį „Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nes 2022 m. birželio 7 d. 13.17 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0148“ (patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)) jam nustatytas 1,87 ‰ (promilių) neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėja advokatė Eglė Morkūnienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria L. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas ir priimti sprendimą grąžinti šią transporto priemonę, ją perduodant laiduotojui K. Š., bei taikyti kitą (alternatyvią) baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, šios sumos mokėjimą išdėstant dvylikai mėnesių.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Apelianto gynėja, cituodama BK 67 straipsnio dalį, 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnio 2 ir 5 dalis, 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, remdamasi Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-577-478/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-64-511/2019, prašo atsižvelgti į tai, jog konfiskuojamas automobilis „Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra specifiškai pritaikytas bei būtinas apelianto darbui. Akcentuoja, kad apeliantas išlaiko nepilnametį vaiką ir remia finansiškai studijuojančią dukrą, o apelianto sūnaus – laiduotojo K. Š. pajamos yra nedidelės, jis neseniai baigė studijas, savarankiškai nuomojasi būstą ir, kaip trečiasis asmuo, dažnai naudojasi minėtu automobiliu bei taip gali padėti apeliantui dirbant. Pažymi, kad apeliantas turi smulkų šeimos verslą, pats priima užsakymus, parsiveža medžiagas iš tiekėjų ir montuoja žaliuzes. Teigia, kad apeliantas galėtų samdyti vairuotoją, transporto priemonę galėtų vairuoti sūnus ar kitas darbuotojas, tuo tarpu neturėdamas specialiai pritaikytos transporto priemonės, apeliantas negali parsivežti medžiagų ir dirbti. Teigia, kad apeliantas buvo ir yra suinteresuotas pakeisti savo gyvenimo būdą, rūpinasi vaikais, nori užsitikrinti pajamų šaltinį.
2.2. Apelianto gynėjos manymu, įvertinus bylos aplinkybes, apelianto asmenybę, įsipareigojimą prieš vaikus, vienas kurių yra laiduotojas, kuriam prašoma perduoti automobilį, alkoholio vartojimo priežastis (sunkios skyrybos) ir pasiryžimą „susitvarkyti gyvenimą“, gydymąsi, darbinę veikla, egzistuoja visos prielaidos pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą į automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, šią sumą išdėstant dvylikai mėnesių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėjos advokatės Eglės Morkūnienės apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Olga Alibajeva prašė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjos apeliacinį skundą atmesti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėja advokatė Eglė Morkūnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėjos advokatės Eglės Morkūnienės apeliacinis skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
5. Apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėja advokatė Eglė Morkūnienė neginčija teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamų veikos padarymo aplinkybių bei jos kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Skundu L. Š. gynėja advokatė Eglė Morkūnienė prašo skundžiamu nuosprendžiu L. Š. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą panaikinti, grąžinti transporto priemonę, ją perduodant laiduotojui K. Š. ir taikyti kitą (alternatyvią) baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, šios sumos mokėjimą išdėstant dvylikai mėnesių.
7. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria yra siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas).
8. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad L. Š. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo priemonė. Pažymėtina, kad šis faktas neginčijamas ir apeliaciniame skunde. Tačiau, apelianto gynėjos įsitikinimu, aptariamu atveju tikslingiau grąžinti automobilį apeliantui, perduodant laiduotojui K. Š., kadangi aptariamas automobilis yra būtina apelianto darbo priemonė, tam yra specifiškai pritaikytas ir jos netekus, bus apribotos galimybės dirbti, gauti pajamas ir išlaikyti šeimą.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog privalomos sąlygos baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį iš esmės neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju automobilis, vertinant BK 72 straipsnio kontekste, pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, dėl ko jo konfiskavimas yra teisiškai pagrįstas. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti esant tam tikroms sąlygoms nekonfiskuoti turto, atitinkančio 72 straipsnio 1–4 dalyje nustatytus konfiskuotino turto požymius, o iš kaltininko išieškoti šio turto vertę ar vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Šios sąlygos, nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje, yra tokios: konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivus L. Š. – būtų paslėptas ar suvartotas, nustatyta, kad jis nuosavybės teise priklauso pačiam L. Š.. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu gali būti netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl pirma atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, būtina nustatyti aplinkybes, rodančias, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
10. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog turto konfiskavimas netikslingas ir nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, nėra jokio pagrindo.
10.1. Skunde nurodomos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. apibūdinančios aplinkybės: apelianto asmenybė, įsipareigojimas prieš vaikus, kurių vienas yra laiduotojas, alkoholio vartojimo priežastis (sunkios skyrybos), pasiryžimas „susitvarkyti gyvenimą“, gydytis, gerinti darbinę veiklą, buvo pagrindas atleisti L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10.2. Skunde nurodoma aplinkybė, kad, nekonfiskavus L. Š. nuosavybės teise priklausančio automobilio, L. Š. galėtų samdytis vairuotoją, transporto priemonę galėtų vairuoti sūnus ar kitas darbuotojas, o neturint specialiai pritaikytos transporto priemonės, nėra galimybės parsivežti medžiagų ir dirbti, ir visa tai riboja jo darbinę veiklą bei pajamas šeimai išlaikyti, nėra pagrindas konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Iš byloje esančių faktinių duomenų nustatyta, jog L. Š. priklausantis konfiskuotinas automobilis – įprastinės modifikacijos „Citroen“ C4 (b. l. 16-22), automobilyje nėra sumontuota speciali, unikali ar kt. įranga, tiesiog tinkamas automobilis esamai L. Š. darbinei veiklai. Be kita ko automobilio vertė – 4720 Eur taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog aptariamo automobilio konfiskavimas, atsižvelgiant į konfiskuojamo daikto vertę, neproporcingas taikytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslams įgyvendinti.
10.3. Todėl nesant jokių išskirtinių aplinkybių dėl kurių galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo.
11. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti L. Š. priklausančią transporto priemonę yra teisingas ir motyvuotas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š. gynėjos advokatės Eglės Morkūnienės apeliacinį skundą atmesti.