Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-20 · Administracinė byla Nr. I-4991-821/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
I-4991-821/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05722-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
O. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4991-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05722-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21; (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui O. B., atsakovės atstovui A. S., viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Viešojo saugumo tarnyba), 10 000 neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde (b. l. 1) nurodo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose 2015-08-29 apie 18.00 val. Viešojo saugumo tarnybos patruliniai vykdydami susitirpintą patruliavimą atėjo į 16-ojo būrio gyvenamąsias patalpas ir liepė visiems „bėgte“ išeiti iš gyvenamųjų patalpų. Išbėgę iš gyvenamųjų patalpų į koridorių pamatė išsirikiavusius Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus, kurie nuteistiesiems prabėgant rankomis ir kojomis suduodavo smūgius į įvairias kūno vietas. Paaiškina, kad jam taip pat buvo smūgiuota daug kartų į įvairias kūno vietas, paskutinis labai stiprus smūgis suduotas į krūtinę, nuo kurio prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę juto skausmą daugelyje kūno vietų, labai skaudėjo krūtinę. Po šio įvykio užsirašė pas gydytojus, kurie apžiūrėjo ir skyrė gydymą. Tai, kad buvo mušamas matė daug nuteistųjų, naudoti fizinę jėgą nebuvo jokio pagrindo, nes pareigūnų nurodymai buvo vykdomi laiku, nemaištaujant. Dėl neteisėtai panaudotos fizinės jėgos patyrė labai stiprų skausmą, buvo sutrikdyta jo sveikata, skausmą jaučia iki šiol, ko anksčiau nebuvo, buvo pažemintas visų akivaizdoje.

Dėl nurodytų pareigūnų veiksmų 2015 m. rugsėjo 1 d. parašė skundą Marijampolės pataisos namų direktoriui. Taip pat kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą, kad būtų atliktas tyrimas. Pažymi, kad viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą, todėl patirta neturtinė žala, kurią pareiškėjas vertina 10 000 EUR turi būti atlyginta.

Atsiliepimas

Valstybę atstovaujanti Viešojo saugumo tarnyba atsiliepimu (b. l. 17-18) su skundu nesutinka, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad su pareiškėjo teiginiais dėl patirto fizinio smurto nesutinka tiek teisine, tiek medicinine prasme. Marijampolės pataisos namų vadovybė, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra savo priimtuose sprendimuose jokių neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų 2015 m. rugpjūčio 29 d. atliekant specialiąsias užduotis nenustatė, todėl nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų.

Pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų medikus kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus 2 dienoms nuo skunde aprašytų „įvykių“. Marijampolės pataisos namų medikai apžiūrėję pareiškėją nenustatė jokių išorinių kūno sužalojimo požymių, kurie patvirtintų aplinkybes apie galimai „patirtus smūgius“. Jam buvo paskirtas simbolinis medikamentinis gydymas, niekaip nesusijęs su galimai „patirtais smūgiais“. Pareiškėjui O. B. buvo pakartotinai diagnozuoti stuburo skausmai, kurie nustatyti daug anksčiau negu 2015 m. rugpjūčio 29 d. aprašomi „įvykiai“. Pareiškėjo nurodyti įvykius galimai matę liudytojai yra kartu su juo atliekantys laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Visi jie, kaip ir pareiškėjas, besąlygiškai ir kasdieniniame gyvenime vadovaujasi kalinamųjų subkultūros nuostatomis ir pagrindais, kurie suponuoja išankstinį priešiškumą bet kokiems valstybės tarnautojams. Tokie „liudytojai“ paprašyti pareiškėjo ar nurodžius kalinamųjų „autoritetams“ liudys bet ką, net ir tuos įvykius bei aplinkybes, kurių nebuvo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad ikiteisminį tyrimą prokuratūra atliko neišsamiai, apklausė tik tris liudytojus. Pareigūnai veidus buvo užsidengę kaukėmis, todėl nematė kas jį mušė. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus jam pateikto atsakymo neskundė. Akcentavo, kad sveikatos sutrikimus jaučia iki šiol, ankščiau sveikatos problemų neturėjo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas posėdžio metu skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartodamas atsiliepime nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto fizinės jėgos panaudojimo Viešosios saugumo tarnybos pareigūnams atliekant sustiprintą patruliavimą Marijampolės pataisos namuose 2015 m. rugpjūčio 29 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2015 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės pataisos namuose, pasitelkus Viešojo saugumo tarnybos pajėgas, buvo atliekamos kratos. Pareiškėjas teigia, kad nurodytą dieną Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai prieš jį naudojo fizinę jėgą nesant tam teisėto pagrindo, jo sveikatai buvo padaryta žala, kurios pasekmes jaučia iki šiol.

2015 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas Marijampolės pataisos namų direktoriui pateikė skundą (b. l. 2-3), kuriame nurodė, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 29 d. atliekamos kratos jam buvo liepta skubiai palikti gyvenamąsias patalpas, o išbėgus į koridorių buvo sumuštas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Skundu pataisos namų vadovo, be kita ko, prašė paaiškinti kokią teisę pareigūnai turi mušti nekaltus nuteistuosius, teigė, kad prieš jį neteisėtai panaudota fizinė jėga sukėlė didelį fizinį skausmą, sutrikdė sveikatą. Marijampolės pataisos namų vadovas 2015-09-25 rašte nurodė, kad pareigūnų tarnybinių pranešimų, jog prieš pareiškėją O. B. būtų panaudota fizinė jėga, negavo. Į medikus dėl galimo sumušimo pareiškėjas kreipėsi tik 2015-08-31. Medicinos darbuotojas jokių galimų sumušimo požymių nepastebėjo (b. l. 4). Pareiškėjas jam pateikto rašto (atsakymo į skundą) Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neskundė. Šią aplinkybę pareiškėjas pripažino ir posėdžio metu.

Dėl galimai neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrą (toliau – Marijampolės apylinkės prokuratūra). Skundas buvo persiųstas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyriui (toliau – Marijampolės VPK) (b. l. 5). Marijampolės VPK Kriminalinės policijos skyrius, apklausę liudytojus, atsižvelgęs į Marijampolės pataisos namų administracijos pateiktą informaciją, Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą, kad apžiūros metu O. B. jokie sužalojimai nenustatyta, 2015-09-21 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies ir 168 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. nesant konkrečių duomenų, kurie patvirtintų O. B. teiginius dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos veiksmų (b. l. 6-7).

Pareiškėjas teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų tyrimas sprendžiant ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16 straipsnis). Nesutikdamas su Marijampolės VPK Kriminalinės policijos skyriaus priimtu nutarimu, pareiškėjas turėjo teisę BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir terminais jį skųsti prokurorui, o prokurorui skundžiamo nutarimo nepanaikinus – ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Galimai neteisėtus pareigūnų veiksmus panaudojant fizinę jėgą pareiškėjas grindžia jam padarytu sveikatos sužalojimu - sumušimu. Į bylą pateiktoje asmens sveikatos istorijos kopijoje nurodyta, kad pareiškėjas 2015-08-31 kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą dėl skausmo nugaros ir krūtinės srityje, teigė, kad prieš dvi dienas buvo sumuštas, tačiau jį apžiūrėję gydytojas jokių sumušimo požymių nenustatė (b. l. 14). 2015-09-18 Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje „Dėl O. B. sveikatos būklės“ (b. l. 15), kuri buvo pateikta ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams (b. l. 6, 9), taip pat nurodyta, kad apžiūros metu sumušimo požymiai nestebėti, O. B. teigė, jog skausmas krūtinėje nestiprus, jam paskirtas septynių dienų medikamentinis gydymas vaistais „Ibumax“ 400 mg du kartus per dieną dėl senų paciento stuburo problemų. Toks gydymas daug kartų jam buvo skirtas ir anksčiau. Nors pareiškėjas posėdžio metu teigė, kad anksčiau sveikatos problemų neturėjo, tačiau Marijampolės pataisos namų direktoriui teiktame skunde (b. l. 2-3) nurodė priešingas aplinkybes, pripažindamas, jog dėl stuburo ligos negali ilgai stovėti pakeltomis rankomis, nes tirpsta galūnės ir jis griūna.

Skunde ir posėdžio metu kviesti liudytojus neprašė, konkrečių asmenų galinčių patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų (kitų nuteistųjų) duotus parodymus paneigia į bylą pateikti medicininiai duomenys. Teismui abejonių dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų įsiteisėjusiu nutarimu nustatytų aplinkybių nekyla.

Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 12 straipsnis nustato, kad tarnybos pareigūnai įstatymų nustatytais atvejais gali panaudoti ir fizinę prievartą (fizinę jėgą), tačiau nagrinėjimu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu fizinė jėga būtų panaudota. Tokių aplinkybių nenustatė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Medicinos darbuotojai apžiūrėję pareiškėją sumušimo ar kūno sužalojimo požymių nenustatė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo prašymas konvojuoti jį į teismo sprendimo paskelbimą gautas po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl nenagrinėtinas. Pažymėtina, kad klausimas dėl teismo sprendimo paskelbimo formos išspręstas 2016-04-01 protokoline nutartimi.

Pareiškėjui išaiškintina, kad praleistas terminas apeliaciniam skundui pateikti gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškėjo O. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė