Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 357-682 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis D. S. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir ji ženkliai nemažėjo, nes pirmojo vertinimo, atlikto 2020 m. balandžio 16 d., ir visų paskesnių vertinimų metu buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. gegužės 7 d. atlikto paskutiniojo vertinimo metu rizika išliko vidutinė. Pastarojo vertinimo metu ryškių rizikos pokyčių nestebima. Nuteistasis ir toliau vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, užsiima darbine veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistajam bausmę atliekant lengvojoje grupėje buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2022 m. spalio 9 d. Nuteistajam būnant trumpalaikėje išvykoje 2022 m. spalio 7 d. skirta administracinė nuobauda už vairavimą transporto priemonės, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Dėl šios priežasties nuteistasis 2024 m. vasario 21 d. iš pusiau atviro tipo lengvosios grupės buvo perkeltas į pusiau atviro tipo paprastąją grupę, kur laisvės atėmimo bausmę atlieka iki dabar. Šie Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nors šiuo metu ir stebima minimali nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be to, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka vienas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (7 teistumai) ir vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai – kuris neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Teismas sutinka su prokuroro skundo teiginiu, kad šis dinaminis kriminogeninis veiksnys gali būti valdomas tik struktūruotoje aplinkoje, nes D. S. 2005-2006 m. yra teistas pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime darant sunkius turtinio pobūdžio nusikaltimus ir vėl, veikdamas bendrininkų grupe, padarė labai sunkų nusikaltimą disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Byloje nustatyta, jog nusikalstamą susivienijimą įkūrė būtent D. S., kuris su tuo pačiu bendrininku už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas buvo nuteisti dar ir 2008 m. Atkreiptinas dėmesys, kad D. S., praeityje būdamas teistas už nusikalstamų veikų padarymą ir realiai atlikęs paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, būdamas laisvėje vėl darė nusikaltimus, kas leidžia daryti išvadą, jog D. S. nėra pasiryžęs laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti. Jis 2018 m. teistas ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai vis sunkėjo, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. O Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su gyvenimo sąlygomis, socialiniais ryšiais, priklausomybių nebuvimu. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės bei priklausomybių neturėjimas buvo ir iki nuteistajam padarant labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. D. S. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau, kaip minėta, baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę daugiau nei šešerius metus, tačiau per šį laiką paskatintas tik vieną kartą, daugiau nei prieš trejus metus – 2021 m. kovo 3 d. ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Teismas sutinka su prokuroro skunde nurodytu teiginiu, jog aplinkybė, jog nuteistasis per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laiką prieš daugiau nei trejus metus buvo vieną kartą paskatintas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistojo paskatinimo buvimas tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis teigiama nuteistojo darbinė motyvacija stebima tik pastaruoju metu, nes tik nuo 2023 m. gegužės 26 d. nuteistajam leista užsiimti individualia veikla – dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba, 2023 m. rugsėjo 14 d. ši jo vykdoma individuali veikla prilyginama darbinei veiklai. Nuteistojo asmens byloje yra pažyma, patvirtinanti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis bus priimtas dirbti, tačiau pažyma yra labai sena – 2022 m. lapkričio 21 d. D. S. vykdo individualiame plane numatytas priemones, periodiškai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse viso bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu ir negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, jog laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis laisvėje turėjo darbinio nestabilumo laikotarpių, pagal SODRA duomenis jis, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi tik 6 metų oficialią darbinę patirtį, pragyvendavo iš pačio darbo užmokesčio bei valstybės pašalpos, pinigų pakakdavo kasdienėms išlaidoms apmokėti. Nuteistojo daromi nusikaltimai, kaip ir paskutinysis, yra turtinio pobūdžio, todėl nuteistojo teiginiai, jog pragyvendavo iš pačio darbo užmokesčio (kai dirbo iš viso tik 6 metus) bei valstybės pašalpos ir neturėjo finansinio stabilumo trūkumo, kelia didelių abejonių. Teismas sutinka, su prokuroro skundo teiginiais, kad Sodros duomenys bei baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys rodo, kad net ir turėdamas galimybę dirbti, oficialiai nuteistasis to nedarydavo, ieškojo materialinės naudos, siekdamas savanaudiško tikslo iš nelegalios veiklos. Tai patvirtina ir teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad D. S. turi didelius ieškinius dėl ankstesnių teistumų, todėl savo veiklos nebuvo įregistravęs, t. y. dirbdavo nelegaliai. 2024 m. balandžio 18 d. duomenimis Alytaus kalėjime nuteistojo vardu gauta vykdomųjų raštų, pagal kuriuos skolos likutis yra 24 081,29 Eur, išmokėta tik 766,99 Eur. Taigi, dideli finansiniai įsipareigojimai gali būti susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, nes jis ne kartą nuteistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, siekiant materialinės naudos.

Teismo vertinimu, Socialinio tyrimo išvadoje akcentuota darbinė nuteistojo motyvacija nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl to, kad būdamas laisvėje jis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tokios pozicijos teismas laikosi todėl, jog ir prieš darydamas šį labai sunkų nusikaltimą jis turėjo šeimą, darbą, pajamų tačiau vis tiek ryžosi nusikalstamai veikai, todėl nėra jokių garantijų, kad būdamas laisvėje, nuteistasis net ir gaudamas darbines pajamas, nesusidurs su finansiniais sunkumais ir tai neįtakos jo nusikalstamo elgesio. Analogiškai pasisakytina ir dėl ryšių su artimaisiais palaikymo, kas taip pat nebuvo paskata nuteistajam nedaryti labai sunkaus nusikaltimo ir vesti tinkamą gyvenimo būdą.

Nuteistojo nusikaltimas įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje, 2005 m. rugsėjo 26 d. D. S. buvo nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, pats nuteistasis nurodė, kad tai tos pačios veikos tąsa. Iš šių duomenų daroma išvada, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai ir bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir pagrįstai yra vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys, kuris gali būti aktyvintas bet kuriuo metu.

Nuteistas ankstesnes savo nusikalstamas veikas pripažįsta, tačiau jų nesureikšmina, stebimas polinkis jas sumenkinti, racionalizuoti. Dėl paskutiniojo nusikaltimo kaltę neigia, tvirtina, kad yra nuteistas nekaltai. Teismas mano, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas parodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, rodo, jog jis pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti nusikalstamą elgesį. Taip pat teismas pažymi, kad šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, todėl klausimo dėl jo kaltės teismas nenagrinėja, tuo labiau, kad tuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis D. S. yra linkęs nutylėti jam nepalankią informaciją. Nuteistasis yra įvykdęs ir planuotų nusikaltimų, ir spontaniškų, kuomet elgėsi negalvodamas apie pasekmes. Nuteistasis kartais siekia greito, tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų, kartoja klaidas, nes priima sprendimus neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Nuteistajam nėra būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, tačiau nusikaltimų istorijoje yra tokio elgesio apraiškų (plėšimas, turto prievartavimas, smurtavimas artimoje aplinkoje). Nuteistasis, prieš imdamasis veiksmų, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau anksčiau daugiau dėmesio sutelkdavo į teigiamus aspektus, ignoruodamas galimus neigiamus padarinius. Pernelyg pasitikėdavo sėkme, iš anksto nesiruošdavo galimiems sunkumams. Nuteistasis nurodo suprantantis, kad buvimas visuomenės nariu reiškia ne tik teises, bet ir atsakomybę, išreiškia norą būti naudingu visuomenės nariu, tačiau dėl savų interesų yra pažeidęs kitų žmonių teises ir visuomenės saugumą.

Teismas vertina ir tai, jog D. S. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdami bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti narkotinę medžiagą, miško masyve įrengtoje slėptuvėje laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2 026,84 g kokaino. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis, nes nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės rodo nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė siekdamas turtinės naudos, tai, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog nusikalstamą veiką D. S. padarė neabejotinai suprasdamas jos sunkumą bei pavojingumą, o tai atskleidžia, jog vertinamuoju atveju asmuo nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkius ir labai sunkius nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam šios nutarties priėmimo dienai dar liko atlikti 3 metai 10 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo D. S., ne visi Komisijos nariai balsavo už lygtinį paleidimą, t. y. du iš Komisijos narių balsavo ,,prieš“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog jau pirminiame lygmenyje Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio šiam nuteistajam.

Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis D. S. dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Todėl Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 357-682 taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. S. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.