Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 2 d. nutarimu nuteistasis V. M. perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos kalėjimo režimo sąlygų į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pataisos namų režimą tęsti bausmės atlikimo.

5. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė teikimą palaikė. Nuteistasis prašė teikimą tenkinti, kadangi tam yra sąlygos ir pagrindai, atlikęs didelę dalį bausmės ir pasikeitęs. Prokurorė prašė teikimo netenkinti, kadangi asmuo nėra charakterizuojamas ypatingai gerai.

Institucijos teikimas netenkinamas.

6. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens.

7. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodyta, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

8. Pagal EŽTT jurisprudenciją, įkalinimo, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos, vienu iš tikslų yra nuteistojo reabilitacija, tai yra nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Konvencijos 3 straipsniu suderinimas tik tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės, jis turi būti paleistas į laisvę. Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, neribotą laiką, kai tai būtina visuomenės saugumui užtikrinti. Tai reiškia, kad prioritetas teikiamas visuomenės saugumo užtikrinimui. EŽTT, remdamasis ankstesne praktika kitose bylose, byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, pažymėjo, „jog vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę, ir joks su 3 straipsniu susijęs klausimas negali kilti, jei nuteistasis iki gyvos galvos vis dar kelia pavojų visuomenei. Tai visų pirma pasakytina apie nuteistuosius už nužudymą ar kitus sunkius nusikaltimus asmeniui. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltes. Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį, būtų paneigtas esminis jų žmogiškumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui“ (Žr. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo 180 pastraipą).

Motyvuojamoji dalis

9. Pagal BK 51 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Įstatyme įtvirtinta galimybė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

10. Nuteistasis V. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, tai yra jau nuo 1999 m. vasario 24 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, tai yra ar nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti (BK 51 straipsnio 2 dalis).

11. Nuteistojo V. M. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su kitoje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančia žmona, tačiau šie ryšiai tik epizodiniai, o ryšiai su tėvais, broliu ir seserimi išvis nutrūkę, nors ir nėra duomenų, kad nuteistajam būtų apribota teisė bendrauti su artimaisiais. V. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (viktorinose, psichologų vedamuose užsiėmimuose ir kt.), atlygino nukentėjusiems priteistą žalą, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 7 kartus. Už jo gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo taikytos paskatinimo priemonės: pareikštos 4 padėkos, suteikti papildomi trumpalaikis ir ilgalaikis pasimatymai, padidinta pinigų suma, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks elgesys turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Tuo pačiu tai leistų tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme.

12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriami šeši V. M. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni nusikaltimai), gyvenimo sąlygos (neturi gyvenamosios vietos laisvėje), socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais (ryšiai su tėvais, broliu ir seserimi nutrūkę), gyvenimo stilius ir draugai (ne visuomet tinkamai pasirenka draugus), emocinė gerovė (trūksta savianalizės įgūdžių, 2000 m. manipuliatyviniais tikslais susipjaustė kaklą ir rankas, norėdamas patekti į ligoninę) bei mąstymas ir elgesys (anksčiau teistas ir iš šio patyrimo nepasimokė). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek V. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus V. M. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

13. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, V. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK (1961 m. redakcija) 206 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 punktus (trys kvalifikuoti nužudymai) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu V. M. savo kaltę dėl M. B. nužudymo pripažino visiškai, kaltę dėl L. B. nužudymo pripažino iš dalies, teigdamas, jog šį nužudymą įvykdė kartu su kitu asmeniu, kaltę dėl A. K. nužudymo pripažino taip pat iš dalies, teigdamas, jog šį nužudymą įvykdė kartu su kitu asmeniu, kad V. M. tik buvo šalia nukentėjusios, o kitas asmuo ją badė peiliu ir plaktuku keletą kartų sudavė jai per galvą. Tačiau šie V. M. parodymai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti ir konstatuota, kad visus tris nužudymus V. M. įvykdė vienas, o smūgių sudavimų A. K. skaičius buvo gerokai didesnis (viso 17 trauminių poveikių) nei teigė nuteistasis. Iki šio nuosprendžio priėmimo V. M. Alytaus apylinkės teismo 1994 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. lapkričio 30 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu dėl atviros vagystės įsibraunant į butą. Be to, V. M. buvo nuteistas 2001 m. vasario 8 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę įsibrovus į negyvenamąją patalpą ir turto sužalojimą. Šiuo metu V. M. bausmę atlieka už labai sunkius nusikaltimus. Jis nuteistas už tai, kad tyčia, dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai įvykdė M. B. nužudymą, įsibrovęs į jos būstą pagrobė M. B. turtą ir pasą; dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai ir turėdamas tikslą paslėpti ankstesnį nužudymą, būdamas nusikaltęs tyčiniu nužudymu, įvykdė L. B. nužudymą, įsibrovęs į jo patalpą pagrobė jo turtą; bei itin žiauriai ir būdamas nusikaltęs tyčiniu nužudymu, įvykdė A. K. nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai bei ankstesnis V. M. teistumas už turtinį nusikaltimą neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikos pavojingumą visuomenei. Be to, tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavykdavo išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamą V. M. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia V. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

14. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

15. Teisėjų kolegija iš nuteistojo V. M. asmens bylos taip pat nustatė, kad jo elgesio modelis pažymėtas sisteminiais drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. M. net dvylika kartų pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką dešimt kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į V. M. siekiamą švelnesnę bausmę. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad:

15.1. 1999 m. rugpjūčio 13 d. – nuteistajam pareikštas papeikimas už tai, kad jį išvedant iš kameros elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, nereagavo į daugkartines pastabas (asmens bylos t. 1, b. l. 25),

15.2. 1999 m. gruodžio 9 d. – nuteistajam pareikštas papeikimas už tai, kad atsisakė vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus pareiti į kitą kamerą (asmens bylos t. 1, b. l. 44);

15.3. 2001 m. vasario 2 d. – nuteistajam nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje už tai, kad jis atsisakė maisto davinio dėl to, kad prižiūrėtojas atsisakė paimti jo pareiškimą (asmens bylos t. 1, b. l. 160);

15.4. 2003 m. gegužės 2 d. – nuteistajam nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje už tai, kad jis nakties metu paspaudė iškvietimo mygtuką, reikalaudamas įjungti kabelinę televiziją ir elgėsi įžūliai (asmens bylos t. 1, b. l. 174);

15.5. 2003 m. liepos 17 d. – nuteistajam pareikštas papeikimas už tai, kad jo kameros kratos metu buvo rasti uždrausti daiktai: savo darbo atsuktuvas (9 cm), peilis (12 cm), savo darbo peiliukas (9 cm), žirklės (apie 15 cm), varinis laidas (asmens bylos t. 1, b. l. 183);

15.6. 2003 m. gruodžio 23 d. – nuteistajam skirtas papeikimas už tai, kad jo kameroje atliekant kratą tarp asmenių daiktų buvo rastos dvi savadarbės ylos (asmens bylos t. 2, b. l. 5);

15.7. 2004 m. birželio 18 d. – nuteistajam skirtas papeikimas už tai, kad jis necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo prižiūrėtoją, agresyviai mojavo rankomis prieštaraudamas su daiktais persikelti į kitą kamerą (asmens bylos t. 2, b. l. 17);

15.8. 2007 m. gruodžio 17 d. – nuteistajam atimta teisė vienam mėnesiui pirkti maisto produktų už tai, kad atliekant kratą jo kameroje rasta daug įvairių spalvų audinio, skirto gamyboje siūti paklodes. Audiniai slėpti krepšyje tarp asmeninių V. M. daiktų (asmens bylos t. 2, b. l. 67);

15.9. 2010 m. kovo 4 d. – nuteistajam atimta teisė vienam mėnesiui pirkti maisto produktų už tai, kad jis vedamas iš pasivaikščiojimo kiemelio į kamerą priėjo prie kito pasivaikščiojimo kiemelio ir bandė ten esantiems nuteistiesiems perduoti kompaktinius diskus (asmens bylos t. 2, b. l. 103);

15.10. 2010 m. gruodžio 28 d. – nuteistajam atimta teisė vienam mėnesiui pirkti maisto produktų už tai, kad jis iš savo kameros į gretimą kamerą kitam nuteistajam per sanitarinį mazgą perdavė USB skaitmeninę laikmeną (asmens bylos t. 2, b. l. 109);

15.11. 2011 m. rugpjūčio 9 d. – nuteistajam skirta 15 parų karcerio už tai, kad jam buvo nustatytas 0,24 promilės girtumas (asmens bylos t. 2, b. l. 71);

15.12. 2012 m. rugpjūčio 10 d. – nuteistajam skirtas papeikimas už tai, kad jis, būdamas baustas, kameroje dienotvarkės nenumatytu laiku naudojosi asmeniniu kompiuteriu (asmens bylos t. 2, b. l. 134);

16. Teisėjų kolegija, įvertindama teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pastebi, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, nešiurkštūs ar net formalūs ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Visgi nagrinėjamu atveju tokios išvados teismas daryti negali, nes dalis pažeidimų yra pakankamai rimti ir aiškiai rodo apie asmens pavojingumą. Iš pirmiau aptartų nuteistojo padarytų pažeidimų matyti, kad su nuteistuoju ne kartą buvo pravestas auklėjamojo pobūdžio pokalbis, tačiau ir po tokių pokalbių nuteistasis pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, pažeidimai buvo vis grubesni ir pavojingesni, nes nuteistasis įkalinimo įstaigoje laikė draudžiamus ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek įkalinimo įstaigos darbuotojams galinčius sukelti daiktus, buvo neblaivus (15.5, 15.6, 15.11 nutarties punktai.). Tokių daiktų (peilių, atsuktuvo, žirklių, ylų) turėjimas, turint omenyje padarytų itin pavojingų smurtinių nusikaltimų pobūdį – atimant net trijų žmonių gyvybes, taip pat įkalinimo įstaigoje išreikštus įžeidinėjimus pareigūnams, rodo, kad nuteistojo pavojingumas pakankamai ilgą laiko tarpą (daugiau nei dvylika bausmės atlikimo metų) iš esmės nekito ir rodo iš esmės panašų V. M. pavojingumą kaip ir iki jo įkalinimo.

17. Taigi išanalizavus nuteistojo charakteristikas, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jo elgesys atliekant bausmę iš esmės sistemingai taisėsi ir visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo vertinamas išskirtinai teigiamai. Priešingai, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį dažniausiai buvo vertinamas tik patenkinamai, o visai neseniai, tai yra 2018 m. gruodžio 3 d. pateiktos vyriausiosios psichologės išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra egocentriškas, jo mąstymas vienpusiškas, jam būdingas paviršutiniškumas, nuteistasis linkęs į savanaudišką savo poreikių tenkinimą, kitiems mėgstantis kelti aukštus reikalavimus, tačiau nepatenkinus jo poreikių, nuteistasis neigiamai vertina tokį asmenį. Tokių duomenų kontekste teisėjų kolegija sprendžia apie vis dar egzistuojančią pakankamai aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nepakankamas tokios rizikos mažėjimo tendencijas atliekant paskutinius V. M. elgesio vertinimus.

18. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų apie 2020 m. spalio 28 d. atliktą pakartotinio V. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą matyti, kad pagal OASys metodiką ši rizika yra vidutinė, artima maksimaliai, ir vertinama 91 balu. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, kad nuo 2020 m. vasario 20 d. atlikto nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo V. M. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo trimis balais, o nuo 2019 m. liepos 10 d. atlikto vertinimo – penkiais balais. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad toks nusikalstamo elgesio sumažėjimas, negali būti vertinamas pakankamu. Itin svarbu pastebėti, kad paskutinio vertinimo metu iš nustatyto 91 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo, 51 balą sudaro dinaminiai veiksniai, apibūdinantys nuteistojo gyvenimo būdą ir draugus, jo mąstymą ir elgesį, kas iš esmės atitinka jau aptartus duomenis apie jo charakteristikas ir anksčiau darytus pažeidimus. Specialistas, atlikdamas vertinimą, įžvelgė tam tikras problemas šiose srityse – V. M. pasižymi pernelyg teigiamu požiūriu į save, nes linkęs pateikti save labiau iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardyti negeba. Jis nesugeba paaiškinti savo veiksmų, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip jis supranta pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų. Tokie nuteistojo elgesio aspektai, padarytų itin pavojingų nusikaltimų kontekste, gali ir turi būti koreguojami ir tai pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo požiūrio bei įsiklausymo į specialistų rekomendacijas.

19. Tokių duomenų kontekste pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas negali būti vertinamas pakankamu, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo metu nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir atsižvelgiant į dinaminių balų skaičių vertinant tokią riziką dar gali būti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

21. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.