Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teismo posedyje išnagrinejo nuteistojo A. J. skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties, kuria nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namu.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. J. nuteistas Šiauliu apygardos teismo 2004 m. gegužes 25 d. nuosprendžiu pagal BK 104 str. laisves atemimu 8 metams 6 menesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkricio 12 d. nutartimi veika perkvalifikuota i 1961 m. BK 111 str. 1 d. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2005 m. gegužes 17 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.

Bausmes pradžia: 2002-10-02, bausmes pabaiga: 2011-04-03. A. J. 1/2 bausmes atliko 2007-01-03.

Vilniaus m. 3 apylinkes teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi bausmes atlikimo vietos administracijos teikimo netenkino, argumentuodamas tuo, kad šiuo metu netikslinga paleisti nuteistaji iš pataisos istaigos, nes nera pakankamai duomenu, iš kuriu butu galima spresti, kad jis gali buti taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenes.

Nesutikdamas su Vilniaus m. 3 apylinkes teismo nutartimi, nuteistasis A. J. nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrista ir neteiseta, todel naikintina. Teigia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausima teismas tik formaliai nurode, jog yra charakterizuojamas neigiamai, taciau tinkamai neivertines visu aplinkybiu, prioriteta suteike jo padaryto nusikaltimo sunkumui, ankstesniam teistumui. Nurodo, kad nuo 2008-04-17 laikomas lengvosios grupes salygomis, o nuo 2007-01-03 atliko puse jam paskirtos laisves atemimo bausmes. Istatymu leidejas, numatydamas galimybe nuteistaji lygtinai paleisti, suteike teismui išimtine teise ivertinti nuteistojo elgesi pataisos istaigoje, nuteistojo asmenybe tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek po jo, ivertinti nuteistojo požiuri i padaryta nusikaltima ir nora bei galimybes pasitaisyti. Atkreipia demesi, kad 2008-06-09 buvo teiktas lygtiniam paleidimui ir tuomet pataisos istaigos administracija ji charakterizavo išimtinai teigiamai bei tarpininkavo jo lygtiniam paleidimui. Takart jo teikimas buvo atmestas. Teikiant teismui pakartotini teikima del lygtinio paleidimo, pataisos istaigos administracijos nuomone kardinaliai pasikeite. Tokia administracijos pozicija leme reikalavimas sudaryti geresnes gyvenimo salygas nuteistiesiems, o tai, savaime suprantama, administracijai nepatiko. Nurodo, kad per pusmeti nera gaves jokiu nuobaudu, priešingai – pagyrimo raštus, kurie prijungti prie bylos. Teigia, kad atlikdamas bausme dirbo, stengesi irodyti, kad gali pasitaisyti. Mano, kad spresdamas klausima ar jis vertas pasitikejimo, teismas privalejo ivertinti jo asmenybe charakterizuojancius duomenis, jo elgesi atliekant bausme bei tvirta apsisprendima gyventi sažiningai ir dorai, o ne nurodyti keleta administracijos suformuotai nuomonei pagristi butinu apibudinimu. Nesutinka su teismo nuomone, kad atlikus puse jam paskirtos laisves atemimo bausmes nera pasiekti bausmes tikslai. Nurodo, kad pakankamai netrumpas laisves atemimo bausmes laikotarpis, izoliavimas nuo visuomenes padare didžiuli auklejamaji poveiki, sustiprino isitikinima, kad kiekvienas gyvenime daromas žingsnis turi buti labai apgalvotas. Mano, kad tokiu klaidu jo gyvenime nebepasikartos.

Prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarti ir taikyti jam lygtini paleidima.

Nuteistasis ir jo gyneja praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos salygas. Šio straipsnio trecioje dalyje numatytas laisves atemimo bausmes dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos klausima, taciau šis pagrindas pats savaime neipareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo. Teismas lygtinai paleidžia iš pataisos istaigos nuteistaji, atlikusi BVK 157 str. 3 d. nustatyta laisves atemimo bausmes dali tik tuomet, kai padaro išvada, kad bausmes tikslai nuteistojo atžvilgiu gali buti pasiekti toliau ji taisant neizoliuota, bet prižiurima. Šio klausimo išsprendimui teismas turi visapusiškai ivertinti nuteistojo asmenybe, jo elgesi visos bausmes atlikimo metu, požiuri i darba, taikytas socialines reabilitacijos priemones, faktiškai atlikta paskirtos bausmes dali, nusikaltimu padarytos žalos atlyginima, pataisos istaigos administracijos nuomone, psichologines tarnybos išvada ir kitas aplinkybes. Netenkindamas teikimo, apylinkes teismas remesi pataisos namu administracijos pateikta nuteistojo charakteristika, t.y. kad jis paskirtas i lengvaja grupe, už gera elgesi ir darba skatintas 2 kartus, bausmes atlikimo metu igijo suvirintojo ir elektromechaniko specialybes, palaiko ryšius su artimaisiais, taciau nuteistasis bausmes atlikimo metu režimo reikalavimu pažeide 28 kartus, baustas 21 karta, šiuo metu nuobaudos negalioja, praeityje 2 kartus teistas. Teismas taip pat atsižvelgia ir i psichologines tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad A. J. pasižymi nepastovumu, gali elgtis lengvabudiškai, stokoja atsakingumo, linkes pažeisti taisykles, paviršutiniškai vertina savo poelgius.

Kolegija, svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausima, negali neatsižvelgti ir i tai, kad A. J. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padaryma, t.y. tycini nužudyma, todel tik nuteistojo noras pasitaisyti, gyventi sažiningai ir dorai, negali buti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui, atlikus puse paskirtos ilgalaikes laisves atemimo bausmes. Priešingu atveju butu pažeisti BK 41 str. numatyti bausmiu tikslai, tarp kuriu yra teisingumo principo igyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentejusiu asmenu teisiu ir interesu gynimu. Apeliacines instancijos teismas, atsižvelgdamas i išvardytas aplinkybes ir i tai, kad laisves atemimo vietos administracija netarpininkauja del A. J. lygtinio paleidimo, mano, kad paleisti ji iš pataisos istaigos yra netikslinga, nes nera pakankamai duomenu, kad jis gali buti taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenes. Pažymetina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausima teismui labai svarbi pataisos istaigos, kurioje nuteistasis atlieka bausme, administracijos nuomone. Butent pataisos istaigoje stebimas nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu, pilnai ir visapusiškai ivertinama jo asmenybe, psichologiniai elgesio aspektai, galimai neteiseto (nusikalstamo) elgesio rizikos galimybe išejus i laisve.

Ivertines visas aplinkybes teismas laiko, kad Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimas netaikyti A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos yra teisetas ir pagristas, todel naikinti jo nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Nuteistojo A. J. skunda atmesti.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.