Utenos apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. pateikė skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2025 m. vasario 14 d. patvarkymo, kuriuo antstolė atsisakė tenkinti jo 2025 m. sausio 31 d. prašymą atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir vykdomąjį dokumentą gražino jį išdavusiai institucijai. Skunde nurodo, kad, jo manymu, patvarkymas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas iš esmės neįsigilinus į nurodytas aplinkybes. Antstolė patvarkymą grindžia tuo, kad teismo nuosprendis, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, įsiteisėjo beveik prieš dešimt metų, o jis (pareiškėjas) nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių svarbias priežastis, dėl kurių jis nepateikė vykdomojo dokumento vykdyti, vien teisimo išsilavinimo ir patirties teisminiuose procesuose neturėjimas nėra pagrindas atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, nes jis turėjo teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos. Antstolė nevertino ir patvarkyme nepasisakė dėl prašyme nurodytos, jo manymu, esminės aplinkybės – jis nesikreipė į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir iki 2024 m. gruodžio 13 d. nežinojo apie Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-318/2014 priimtą ir 2015 m. kovo 5 d. įsiteisėjusį teismo nuosprendį bei jo (pareiškėjo) teisę gauti vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį raštą). Kaip matyti iš prie prašymo pridėto Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. pranešimo, minėto nuosprendžio pagrindu jam (pareiškėjui) išduotas vykdomasis raštas, kuris kartu su nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kopijomis 2015 m. kovo 12 d. išsiųstas jam, tačiau nebuvo įteiktas ir paliktas saugoti baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi (teikimas Nr. T-3-1036/2025) teismas konstatavo, kad vykdomojo rašto nukentėjusysis negavo, vykdomasis raštas saugomas byloje. Jam nežinomos priežastys, dėl kurių jam nebuvo įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai ir vykdomasis raštas. Vykdomojo rašto jis negavo ne dėl savo veiksmų. Nuosprendis buvo priimtas baudžiamojo proceso tvarka, šiame procese jis dalyvavo nukentėjusiuoju. Iki šiol dalyvavimas baudžiamojoje byloje ir nusikaltimo padariniai jam kelia neigiamus išgyvenimus, jo manymu, būtent dėl šios priežasties nukentėję asmenys teismo informuojami, o ne patys savo iniciatyva privalo rinkti informaciją apie baudžiamosios bylos eigą, todėl nemano, kad, norėdamas gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, papildomai privalėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą arba sistemingai domėtis, ar baudžiamojoje byloje dar nėra priimtas nuosprendis ir jo pagrindu neišduotas vykdomasis dokumentas. Mano, kad nukentėjusio asmens baudžiamajame procese teises gina ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir teismai, t. y. profesionalūs teisininkai, padedantys nukentėjusiam asmeniui susiorientuoti situacijoje baudžiamojoje byloje ir, esant poreikiui, išaiškinantys būtinybę nukentėjusiam asmeniui pasinaudoti advokato pagalba baudžiamojoje byloje. Antstolė, priimdama patvarkymą, nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad apie nuosprendžio priėmimą ir jo įsiteisėjimą bei vykdomojo rašto išdavimą, dėl ne nuo jo (pareiškėjo) priklausančių priežasčių sužinojo tik 2024 m. gruodžio 3 d., gavęs iš Vilniaus apygardos teisimo atsakymą į jo paklausima, t. y. praėjus antstolės patvarkyme akcentuotam beveik dešimties metų terminui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat liko neįvertinas faktas, kad, sužinojęs tokią informaciją, jis nedelsdamas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu nuosprendžio pagrindu išduoti jam vykdomąjį dokumentą bei atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, gavęs vykdomąjį dokumentą, nedelsdamas pateikė jį antstolei.