Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-42-175/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-03-31
Bylos Nr.: 1-42-175/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00650-2012-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algerdas Urbšys
Kaltinamasis: A. T.
Advokatai: Kęstutis Dobilas

Baudžiamoji byla Nr. 1-42-175/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00650-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)1.2.14.5.1.;1.2.19.4.;2.3.6.4.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Ričardui Gailevičiui, Genei Ramanauskienei, A. M., kaltinamajam A. T., jo gynėjams advokatams Kęstučiui Dobilui, Linui-Stanislavui Bagdonui, Reginai Atkočaitienei teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) tyrėju, aukštojo išsilavinimo, teistas: 2013-06-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 229 str. 15 MGL ( 1950 Lt ) dydžio bauda, bauda nesumokėta, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. T. būdamas valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini), vykdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dėl nusikalstamos veikos padarymo įtarimas pareikštas K. B., laikotarpiu nuo 2012 metų liepos mėn. iki spalio mėnesio 18 d., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi - siekdamas policijos pareigūnui suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudoti priešingai tarnybos interesams, bei tokia veika apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, tai yra siekdamas turtinės naudos, organizavo ne mažiau, kaip dviejų slaptų susitikimų Kauno mieste K. B. ir susitikęs su juo, konsultavo kaip elgtis ikiteisminio tyrimo metu, kad K. B. išvengtų baudžiamosios atsakomybės už galimai padarytas nusikalstamas veikas - nurodė, jog jis privalo susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu, atlyginti padarytą žalą, pats žadėjo veikti šioje byloje bei kitose K. B. pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose neteisėtai, paaiškindamas, kad jis turi pažinčių ir paveiks ikiteisminio tyrimo pareigūnus, taip „ištrauks jį iš bylos“, nors realiai to daryti neketino ir įgaliojimų įtakoti priimti teisingus ir teisėtus spendimus bylose, neturėjo.

Šiais veiksmais jis rengėsi apgaule įgyti svetimą turtą ir už jam suteiktų įgaliojimų panaudojimą priešingai tarnybos interesams, tai yra už tariamą poveikio darymą kitiems pareigūnams, reikalavo 1000 litų atlygio. K. B. sutikus sumokėti prašomą pinigų sumą ir apie daromus neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus pranešus teisėsaugos institucijoms, pagal teisėsaugos institucijos užduotį vykdančio K. B. pasiūlymą susitikti, 2012 m. spalio 18 d., apie 12.10 jis (A. T.) tarnybiniu automobiliu „WV Pasat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvyko prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ten esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vėl davė patarimus K. B., paaiškindamas, kad „ . byloj tai ten tiksliai galiu padėt, pabandysiu prieiti prie tų žmonių... jeigu padarysiu, pasakysiu kiek..... Bet su ta sąlyga, kad jeigu aš padarau, ant abiejų, ir aš pasakau tau, tiek ir tiek, tu..... gauni laiko kokį terminą kiek, jeigu aš sugebėsiu padaryt, surenki optimaliai tada šaibas...“ ir tuo pat laiku iš teisėsaugos užduotį vykdžiusio K. B. priėmė dalį reikalautos sumos – iš anksto sužymėtus 300 litų, - vieną 200 Lt nominalo kupiūrą Nr. AG3968627, dvi 50 lt nominalo kupiūras Nr. AG9809143 ir AJ2590121 ir toliau apgaulingai pažadėjo veikti neteisėtai K. B. naudai, tačiau tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų buvo sulaikytas.

Tokiu būdu, nesant kyšininkavimo požymių, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos, nes įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams ir panaudojęs apgaulę savo naudai įgijo svetimą turtą – 300 litų.

Šiais savo veiksmais jis tyčia grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1p., 2p., 3p., 4p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l, 3, 4, 5, 6 p. nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų", „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams", „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis", „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos „būti pareigingam, principingam, reikliam", akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė juridinis asmuo - policijos įstaiga, to pačiu ir Lietuvos valstybė, t.y. padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. ir 182 str. 1 d.

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) tyrėju, operatyviniu darbuotoju. Vienoje byloje jam teko dirbti dėl vagystės iš namo, kurioje buvo įtariami K. B. ir R. I., bei teko atlikti operatyvinius veiksmus. Operatyviniai darbuotojai paskirstyti pagal teritorinį principą ir jei vieno iš pareigūnų nėra, tai tekdavo dirbti ir jo teritorijoje. Jis dirbo Domeikavos seniūnijoje ir Noreikiškių seniūnijoje. Byloje buvo nustatyta, kad K. B. su R. I. įsibrovė į K. B. močiutės namą ir jį apvogė. Jam teko atlikti įvairius procesinius veiksmus. Teko dalyvauti K. B. apklausoje ir vykti į parodymų patikrinimą vietoje, daryti fotonuotraukas. Tuo metu jo gynėja dalyvauti negalėjo, tyrėja nevyko taip pat. Vyko kartu su K. B. atlikti fotonuotraukas, po to jis vyko pas tyrėją pasirašyti. Pačioje veiksmų eigoje K. B. aiškiai skundėsi dėl to, kokioje padėtyje jis atsidūrė. Prieš tai bendraujant su R. I. paaiškėjo faktai, kad K. B. ir R. I. apvogė namą ne dėl to, kad pavogti pinigus, o dėl rimtesnių dalykų, dėl ginklų. Jį tai sudomino, todėl su jais bendravo. Jų bendravimo eigoje K. B. kalbėjo, kad jam labai blogai, niekas jam nepadeda, tikriausiai bus dėl to daug problemų. Jis jam sakė, kad kažkiek gali padėti kaip operatyvinis darbuotojas tiek, kiek numato procesas. Kalbėjo apie tai, kuo jis jam gali padėti. Tokiuose pokalbiuose yra riba, kurios peržengti negali. Buvo kalba apie pinigus, jis jam siūlė atsilyginti, sakė, kad sumokės 1000 Lt už tai, kad jam padės, jei bus palengvinta jo padėtis byloje, ar jis susitaikys. Po viso to jis jį pavežė iki namų, susitarė su juo susitikti, tačiau jis pradėjo elgtis įdomiai. Sužinojo, kad jis padarė dar daugiau nusikaltimų. Jo elgesys rodė, kad jis jaučiasi kaip po policijos prieglobsčiu. Kelis kartus jis jį kvietė susitikti. Jis parodęs iniciatyvą susitikti neatvykdavo. Jis jam pasirodė nepatikimas. Paskutinį kartą su juo susitiko 2012 m. rugsėjo vidury prie (duomenys neskelbtini) viešbučio, darbo metu. Prieš tai iš R. I. sužinojo apie K. B. dar vieną nusikaltimą. Susitikę su K. B. pasikalbėjo, jam pasakė, kad daugiau su juo reikalų neturės ir visiškai su tokiais žmonėmis bendrauti nenori. Iki 2012-10-12 su juo nebendravo, nes atsisakė su juo bendrauti. Susitarė susitikti, susitiko, jis prašė jo pagalbos. Jis kalbėjo apie kažkokias aštuonias bylas, kuriose jis padėjo R. I., nors taip nebuvo. Aiškino jam, kad R. jau sumokėjo pinigus, nors nedavė nei cento. Jis pats buvo R. paskolinęs pinigų, kai jis buvo praradęs viltį ir nežinojo ką daryti. Jis, kaip operatyvinis darbuotojas, negali procesiškai įtakoti byloje. Jis K. B. paprašė grąžinti pinigus tik už kurą, nes jis gyveno ne Kaune. Pats K. B. pripažino, kad yra jam už tai skolingas. K. B. susitikti jį kvietėsi ne kartą. Vakare po darbo, turėdavo važiuoti iš namų, o jis neatvykdavo susitikti. Susitarė, kad jis informuos, jei ką nors bus galima padaryti jo bylose. Po kelių dienų su juo susitiko, jam pats parašė SMS žinutę. Jo tikslas buvo labai paprastas - gal būtų pavykę jį užverbuoti. Jis norėjo įsitikinti, ar jis kiek nors keičiasi į gerąją pusę, tačiau, tuo tarpu kai su juo bendravo, visi jo padaryti nusikaltimai buvo vis sunkesni. Jam tai kėlė labai didelius įtarimus, kad jis nori įkišti jam pinigus ir su juo susidoroti, nes tokiu atveju įtariamasis įgauna kažkokį tai neliečiamumą kai kuriose bylose, arba jam yra lengvinamos sąlygos. Susitikimo metu jo apie tai paklausė, jis tai paneigė. Aptarė visus variantus, kurie įmanomi procesiškai. K. B. jam padavė 400 Lt, tačiau jis jam grąžino 100 lt. Šie pinigai buvo paimti kaip skola už kurą. Įsėdo į automobilį ir vyko atgal į darbą. Sustojo prie kioskelio ,,Lietuvos spauda“ pasipildyti sąskaitos ir buvo sulaikytas. Kai buvo sulaikytas, to, kad paėmė 300 Lt jis neneigė ir prisipažino, nes tikrai paėmė tuos pinigus. Prieš apklausą teisme jis iš areštinės buvo nuvežtas prie Imunineto skyriaus, kur jam pats A. R. pasakė, kad jei jis neduos normalių parodymų, tai sėdės tris mėnesius. Dėl to 2012-10-19 apklausoje jis nieko neneigė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Liudytojas M. Ž. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) Imuniteto skyriuje, tyrėju. Ikiteisminio tyrimo neatlikinėjo. Dalyvavo kaltinamojo sekime, sulaikyme 2012 m. rudenį. Spalio mėn. 18 d. per pietus, vyko į (duomenys neskelbtini), kur turėjo susitikti pareiškėjas K. B. su kaltinamuoju prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Matė kaip atvyko kaltinamasis tarnybiniu automobiliu „VW Passat“ tamsintais šoniniais ir galiniu langais. Apie 10 min. jie pakalbėjo, išsiskyrė. Kaltinamasis automobiliu važiavo link centro, sustojo (duomenys neskelbtini) prie kiosko, paskui buvo sulaikytas. Sulaikyme dalyvavo tiesioginis viršininkas A. R., tyrėjas P. iš Imuniteto valdybos. Jis dalyvavo atliekant asmens kratą. Buvo rasta piniginė, pinigai. Pinigai buvo pažymėti, kiek jų buvo, pasakyti negali. Pinigai buvo rasti tie, kurie buvo pažymėti. Slapto sekimo metu techninių priemonių jis nenaudojo.

Liudytojas K. B. paaiškino, kad su kaltinamuoju susipažino apklausos metu, kai važiavo į įvykio vietą. Anksčiau jį yra matęs policijos komisariate. Jo bylą tyrė tyrėja, o tame pačiame kabinete sėdėjo ir kaltinamasis. Su kaltinamuoju važiavo į įvykio vietą fotografuoti. Kaltinamasis jam aiškino, kad blogai padarė, patarinėjo ką daryti, kad palengvinti jo padėtį. Veždamas jį namo jam pasakė: ,,Jei nori aš sutvarkysiu, kad iš šitos bylos išeitum sausas“, bei paaiškino, kad tai jam kainuos 1000 Lt. Pokalbio daugiau niekas negirdėjo. Jam buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Kaltinamasis asmeniškai tų bylų netyrė. Žadėjo pakalbėti su tyrėja, sakė, kad kaip jai pasakys taip ji ir padarys. Kaltinamasis jį parvežė iki namų, jis viską papasakojo mamai. Mama jam atsakė, kad spręstų pats. Kai kaltinamasis jį po įvykio vietos apžiūros nuvežė namo, tada jis užrašė savo telefono numerį. Pagalba buvo pasiūlyta iš jo pusės. Jis pagalbos neprašė. Dar kelis kartus buvo nuvažiavęs į policijos komisariatą, vėl buvo susitikę. Vėliau kaltinamasis jam davė savo telefono numerį. Kitą kartą su juo turėjo susitikti ir paduoti 1000 Lt, tačiau mama neturėjo. Mama sakė, kad duos 500 lt, o kai viską sutvarkys, tai duos dar 500 Lt. Jis jam tų pinigų neatidavė. Kaltinamasis jam rašė SMS žinutes ir skambino. Gal po trijų mėnesių sužinojo, kad jo draugas R. I. sumokėjęs pinigus kaltinamajam. Jam pasakė, kad ir jis turi sumokėti, ir pareigūnas juos ,,ištrauks‘‘. Pinigus turėjo duoti už tai, kad ,,sutvarkys‘‘ bylas. Jam minėjo, kad ,,išlips sausas‘‘. Kai suprato, kad nesitvarko byla jo linkme, sutiko bendradarbiauti sulaikant kaltinamąjį. Imuniteto skyriaus pareigūnai su juo susisiekė kai buvo APGTS, tuo metu buvo apklausiamas. Į kabinetą įėjo du vyriškiai ir paklausė, ar tikrai buvo toks atvejis, kad pareigūnas siūlėsi padėti jam už pinigus, sakė, kad reikės ir jo mamos. Jie jam už pagalbą pasiūlė kartu su jais bendradarbiauti ir pasakė, kad tokie žmonės nėra geri policininkai ir, kad neatlieka savo darbo. Ir dar pasakė, kad gal būt jie jam šiek tiek palengvins situaciją paskutinėje byloje. Po apklausos jį išleido. Jis tuo metu suimtas nebuvo. Pareigūnai jam davė savo telefono numerį. Apie pareigūnų pasiūlymą papasakojo mamai. Mama paskambino pareigūnams ir sutiko su jais pasikalbėti. A. R. pasiūlė, kad atvažiuos iki namų ir mamą nuveš į STT. Ryte paskambino jam A. R. ir pasakė, kad už pusvalandžio atvažiuos jo žmogus ir juos pasiims. Jie susitiko su juo skyriuje. Pareigūnai jam liepė skambinti A. T.. A. T. skambindavo pareigūnams neesant jų šalia. Pareigūnai maždaug nurodė, ką jam sakyti. Pareigūnai jį į susitikimo vietą atvežė prieš 20 minučių, jis vieną sustojimą pavažiavo troleibusu. A. T. pats jo paklausė apie pinigus. Jis suprato, kad tie 300 Lt buvo už benziną, už tuos kartus, kai jis atvažiuodavo į susitikimus. A. T. jo paklausė: ,,kaip yra su tuo benzinu, man kainavo benzinas?“. Kalba apie benziną buvo viena diena prieš jo sulaikymą. Jis jam atsakė, kad už benziną atiduos pinigus. Jis nepripažįsta jokios skolos, nes į susitikimus atvažiuodavo su valdišku automobiliu. Pinigų perdavimo dieną ką kalbėjo su kaltinamuoju, nepamena. Jam buvo pasakyta, kad svarbiausiai tai, jog jis paimtų pinigus. Susitikimo metu darė garso įrašą. Kai perdavė A. T. pinigus, kelias minutes pakalbėjo. Po to A. T. nuvažiavo, tuomet davė pareigūnams ženklą ir jie jį sulaikė.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad 2012 m. balandžio mėnesį jos sūnus įvykdė nusikaltimą, ko pasėkoje buvo iškviesta į policiją pas tyrėją M. M., kuris vykdė ikiteisminį tyrimą. Apklausiant jos sūnų kaltinamasis buvo kabinete. Po kiek laiko sūnus jai pasakė, kad kaltinamasis pasiūlė padėti už pinigus ir ,,likti švariam‘‘. Suma lyg buvo 1000 Lt. Sūnus paklausė, ar ji jam padės. Ji sūnui paaiškino, kad kaltinamasis nėra susijęs su byla, tačiau jei jis nori, tai ji jam pinigus duos. Sūnus nurodė, kad jam reikia 1000 Lt, tačiau jam atsakė, kad duos pradžioje 500 Lt, o kai kaltinamasis padės, ji duos likusius. Davė sūnui 500 Lt, o vėliau sužinojo, kad pinigus jis išleido. Vieną dieną jai sūnus paskambino ir pasakė, kad važiuoja susitikti su kaltinamuoju. Jis sakė, kad skambina iš automobilio, kuriame jie yra kartu ir prašė, kad duotų 500 Lt nesulaukus bylos pabaigos. Kai jos sūnus įvykdė kitą nusikaltimą ir ji ėjo pas tyrėją, ji tyrėjai užsiminė apie šią situaciją. Tyrėja informavo imuniteto tarnybą. Reikalaujama suma buvo kaltinamojo iniciatyva už tai, kad jis padės išvengti realios bausmės. Kai tyrėja informavo imuniteto tarnybą, jai labai greitai paskambino viršininkas iš Imuniteto tarnybos. Jis jai pasiūlė susitikti. Susitiko Imuniteto skyriaus būstinėje. Ten buvo L. Š. ir A. R.. Jie teiravosi ar tikrai yra tokia situacija, apie kurią jiems sakė S., paklausė ar jos sūnus paliudys, kad taip yra. Žino, kad jie susisiekė su jos sūnumi ir jis sutiko jiems padėti. Pareigūnai nežadėjo padėti išvengti realios bausmės ar jos palengvinti. Jie sakė, kad nori išgryninti policiją nuo tokių pareigūnų, kurie ima pinigus.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) Imuniteto skyriaus tyrėju. Informaciją gavo iš K. B.. Vėliau buvo organizuotos priemonės, ta informacija buvo patikslinta. Pradžioje buvo prašoma 1000 Lt, o po to buvo nusileista iki 400 Lt. Visi duomenys liudija apie tai, kad kyšis reikalaujamas už tariamą pagalbą vienoje iš baudžiamųjų bylų, kurioje įtariamasis yra K. B.. Pagalba buvo žadama už procesinės padėties palengvinimą, tam tikrų aplinkybių dingimą iš bylos. Tai buvo įvardinta – suderinimu. Kaltinamasis ir K. B. 2012-10-18 apie vidurdienį susitiko prie baro ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtos dienos apie vidurdienį, vadovaujantis anksčiau sankcionuota Kauno apylinkės teismo teisėjo sankcija vykdė slaptą sekimą, atlikinėjo kitus veiksmus. Gavus informaciją, jog trumpai pabendravę, K. B. A. T. perdavė iš anksto pažymėtus pinigus, o vėliau, A. T. tarnybiniu automobiliu nuvykus į (duomenys neskelbtini), pastarasis ten dalimi gautų pinigų atsiskaitė pirkdamas išankstinio mokėjimo mobilaus ryšio papildymo kortelę. Vėliau ta kupiūra buvo paimta iš Kauno spaudos kiosko darbuotojos, nustatyta tvarka. A. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į skyrių. Likusieji pinigai buvo rasti pas jį.

Liudytojas R. I. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta dėl vienos bylos. A. T. jam buvo pagelbėjęs, buvo paskolinęs 180 Lt, jų reikėjo sportui. Jis turėjo jo telefono numerį. Po kokio trečio ar antro susitikimo su A. T. dėl paskolintų pinigų jis kalbėjo apie tą ,,štuką“, ta byla buvo dėl B. buto. Su juo kalbėjo tik dėl tos bylos, kur buvo apvogta B. Kyšio jam nedavė, nes neturėjo pinigų. T. ,,išsisukti‘‘ iš bylos nepadėjo.

Teisėjas vadovaujantis BPK 276 str. 1d. 2p. perskaito liudytojo R. I. 2012-10-19 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t 1, b.l. 160-161).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. I. nurodė, jog su K. B. jis pažįstamas seniai, nes jie kartu su juo sportavo, lankė bokso treniruotes. K. B. pamokytas, jis kartu su juo padarė vagystę iš K. močiutės namų, dėl ko jam ir K. buvo pradėta byla. Bylą tyrė Kauno rajono policijos komisariato tyrėjai. Atliekant tyrimą toje byloje, pas jį namuose buvo atliekama krata. Kratą namuose, tik jo kambaryje darė du pareigūnai, kuriuos jis matė pirmą kartą. Po kratos jie išvažiavo. Gal po kokios savaitės jam einant iš treniruotės, (duomenys neskelbtini) tikslios vietos pasakyti negali, t.y. ties kuriuo namo numeriu, stovėjo tamsiai mėlynas ar juodas „Mersas keturakis“. Jam einat ta gatve paskambino nežinomas numeris (duomenys neskelbtini) ir juo skambinęs asmuo vyras jam pasakė, kad jis sėstų į tą „Mersą“. Tą numerį jis savo telefone išsisaugojo su įrašu „KRI". Priėjęs prie to automobilio jis pamatė, kad jame sėdi vyras, kurį jis pažino. Tai buvo vienas iš kriminalistų, kuris jo namuose darė kratą. Kai įsėdo pas jį į mašiną, tas pareigūnas jo pradėjo klausinėti kaip jam sekasi su tomis bylomis, pradėjo sakyti, kad gali jam padėti išsisukti iš bylos, bet jis jam pasakė, kad jis tikrai neturi pinigų. Be to, jis jam jau tada sakė, kad K. su juo atsiskaitė. Tada jis jam pasakė, kad jis jį gali „ištraukti“ iš bylos, ir kad jis pabandytų kaip nors susiveikti pinigų. Tada jie išsiskyrė. Antrą kartą jis su juo susitiko Kaune, prie Prisikėlimo bažnyčios. Ten susitikti jį pakvietė tas pats pareigūnas paskambinęs jo nurodytu numeriu. Jie susitiko aikštelėje prie bažnyčios. Ten jis buvo atvažiavęs su tarnybine mašina tamsiai mėlynu Passatu. Jis atsisėdo į mašiną ir jis jam pasakė, kad buvo susitikęs su K., kad to susitikimo metu prie jų priėjo uniformuotas pareigūnas, tačiau neva to kriminalisto rangas buvo aukštesnis ir tas uniformuotas pareigūnas nuėjo, nes neva kriminalistas jam pasakė, kad tai jo reikalai. Apie šį atvejį jam pasakojo ir K.. Jis tikslios datos neprisimena, bet vieną penktadienio rytą, t.y. visai rugsėjo mėnesio pabaigoje, t.y. ar 28 ar 29 dieną pas jį ryte apie 9-10 val. ryto į namus su „Mersu“ atvažiavo kriminalistas. Jis privažiavęs prie namų jam skambino iš to paties numerio. Jis nuėjo pas jį į mašiną ir su juo kalbėjosi. Jo klausė apie bylas ir sakė, kad K. bus blogai, o jį ,,ištrauks‘‘. Ir pasakė, kad jei jam reikia pinigų, jis pats gali jam pinigų paskolinti. Tada jis jam pasakė, kad jam tikrai reikia pinigų, nes nori dalyvauti bokso varžybose. Tada pareigūnas paklausė, ar jis garantuotas, kad jas laimės. Jis pasakė, kad nežino. Pareigūnas jam pasakė, kad paskolins, bet pinigus atveš apie pusę dešimtos vakare. Tą patį vakarą Radvilėnų plente, prie buvusios Radvilėnų mokyklos, tas pareigūnas jam atvežė 180 litų. Tokios sumos jis pats buvo prašęs. Atvažiavo vėl su tuo juodu „Mersu“ ir mašinoje jis dar matė du mažamečius vaikus. Kodėl jam pareigūnas sutiko paskolinti pinigų, jis nežino. Jis su juo tikrai nebuvo pažįstamas ir šiandien jo nei vardo nei pavardės nežino. Pinigus pažadėjo atiduoti iškarto po varžybų, t.y. spalio mėnesį pirmosiomis dienomis. Varžybų nelaimėjo, pinigų jam atiduoti negalėjo, nes neturėjo iš ko pasiskolinti. Kaip buvo sutarę, jis jam paskambino spalio mėnesio 1 d. Pokalbio metu jis jam pasakė, kad nelaimėjo varžybų ir kad negali grąžinti skolos. Tada jis jam pasakė, kad reikia susitikti. Tą dieną apie pietus jis vėl su tuo pačiu „Mersu“ atvažiavo pas jį prie namų. Jis nuėjo pas jį į mašiną. Tada mašinoj pareigūnas jam pasakė, kad jis turi jam surasti kaip grąžinti pinigus, o jei ne, jis jam įjungs skaitliuką- šį žodį sakė rusiškai. Sakė, kad kai įjungs skaitliuką, tai jam kapsės po 20-40 litų į dieną. Jis pasakė, kad gerai, susitarė kad pasiskambins ir jis išvažiavo. Jis dabar tiksliai negali prisiminti kurio pokalbio metu, bet tada kai jis jam buvo skolingas jam tas kriminalistas pasakė, kad jis turi susisiekti su K. mama ir pareikalauti jo dalies. Tas kriminalistas jam sakė, kad K. jį pavedė, kad jis nenori eiti tiesiogiai su juo į kontaktą, kad jis turi iš K. paimti 400 litų ir jam perduoti. Jis sakė, kad iš tos sumos jis išskaičiuos jo skolą jam. Nuo tada jis pradėjo skambinti K. mamai ir sakyti, kad ji turi perduoti kriminalistui 400 litų. Taip pat jam kriminalistas sakė, kad buvo atvejis, kada K. paėmęs iš mamos 500 litų, kuriuos turėjo perduoti kriminalistui, jų nepadavė, o kažkur išleido. Paskutinį kartą gal prieš kokias keturias dienas kriminalistas jam vėl paskambino iš to paties numerio, kad neva jiems reikia susitikti, kad K. kažką „užpūtė“. Jis tada suprato, kad K. jį išdavė, bet po to skambučio jis su juo nebuvo susitikęs, nes jis jam daugiau neskambino. Todėl jis dar kartą patvirtino, kad tam kriminalistui jis tikrai jokio kyšio nemokėjo, nors tas kriminalistas pas jį buvo prašęs 1000 (tūkstančio) litų, kaip jis sakė „štukos“ litų, kad ištrauktų iš bylos.

Liudytoja I. J. paaiškino, kad dirba ,,Kauno spauda“ pardavėja, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo ar spalio mėnesį, apie 12-13 val. kaltinamasis užėjo į kioską ir pirko ,,TELE 2‘‘ papildymą už 10 Lt. Jai padavė 50 Lt kupiūrą, ji jam atidavė 40 Lt grąžą. Vėliau atėjo trys vyrai, jie parodė pažymėjimus, lyg prisistatė, kad iš STT, ir paklausė, kokiais pinigais kaltinamasis atsiskaitė ir paprašė juos pateikti. Pas ją buvo 3 kupiūros po 50 Lt, jie pašvietė aparatu ir pasiėmė tą kupiūrą.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad 2012 m., tikslios datos nepamena, į Imuniteto skyrių kreipėsi K. B. su mama ir informavo apie tai, kad iš B. Kauno rajono policijos komisariato tyrėjas A. T. reikalauja piniginio atlygio - 1000 Lt., už tai, kad būtų priimtas palankus procesinis sprendimas K. B. atžvilgiu. Priėmus pareiškimą, buvo atlikta eilė procesinių veiksmų. K. B. buvo įteikti 400 Lt. Buvo naudojamos techninės priemonės. K. B. turėjo garso įrašymo priemonę, o slapto sekimo metu buvo filmuojama. Spalio viduryje, slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kaip K. B. susitinka su A. T. prie baro ,, (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai užfiksavo pinigų perdavimą. A. T. buvo sulaikytas, pas jį buvo rasta dalis pinigų, kita dalis buvo paimta iš spaudos kiosko, kuriame jis atsiskaitė už kažkokias prekes. Jis buvo pristatytas į skyrių, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat nurodė, jog pokalbių išklotinės pateiktos visoje apimtyje. Visų jo pokalbių nerašė, nes jie nėra reikšmingi bylai. Užfiksavo tuos pokalbius, kurie yra reikšmingi bylai. Visi pokalbiai pateikti. Išklotinės pateiktos tik tos, kurios yra reikšmingos bylai. Taip pat byloje pateikos visos reikšmingos bylai SMS žinutės. Visi pokalbiai eina per saugumą, jų suklastoti negalima. Byloje pateiktos visos SMS žinutės ir kaltinančios, ir teisinančios.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad žino, jog kolega buvo sulaikytas byloje, kurioje ji atlikinėjo ikiteisminį tyrimą ir vėliau bylą atidavė į teismą. Kokius veiksmus T. atliko šioje byloje ji nepamena. Jis galėjo atlikti kažkokius veiksmus, kadangi tai buvo jo teritorija, nes jie dirba teritoriniu principu. Ar A. T. bendravo su K. B. ir jo mama, ji nežino. Su ja T. apie tai, kad B. palengvinti atsakomybę nekalbėjo

Liudytoja D. K. paaiškino, kad žinojo, jog atliko vieną ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo panaudojant peilį, kuriame dalyvavo B. ir I. Žino, jog K. B. atžvilgiu buvo pradėtų bylų, kad jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai. Iš Kauno rajono policijos komisariato pas ją niekas nesiteiravo dėl B. bylos. Su Autotransporto vagysčių skyriaus tyrėja kontaktavo, nes buvo momentas, kai ji nerado K. B.. Dėl padėties palengvinimo K. B., niekas nei iš pareigūnų, nei jo mama į ją nesikreipė.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. specialiste. Atlikinėjo ikiteisminį tyrimą, kurioje K. B. buvo įtariamas plėšimu. Turėjo informacijos, kad jam atliekami ikiteisminiai tyrimai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) komisariate. K. B. mama apklausos metu pradėjo verkti, sakė, kad viena bėda seka po kitos. Ji sakė, kad viena byla yra Kauno rajone, ir iš ten reikalauja pinigų. Būtent kas reikalauja, ji jai nesakė. Apie gautą informaciją telefonu informavo Imuniteto tarnybos viršininką, tai padarė savo iniciatyva. Jai nėra žinoma kas reikalavo pinigų.

Liudytoja L. Š. paaiškino, kad ją informavo jos tiesioginis viršininkas, kad jam yra žinoma informacija apie tai, kad pareigūnas reikalauja pinigų. Pas ją į kabinetą atėjo vaikinukas su mama, nes jis buvo nepilnametis, ir parašė pareiškimą. Jie pas ją buvo atėję tik dviese. Į kabinetą juos palydėjo viršininkas A. R.. Vykdant apklausą į K. B. telefoną paskambino, kažkoks vaikinukas, ir įjungus garsiakalbį, ji girdėjo, kaip tas vaikinukas sakė: ,,ieškokite greičiau pinigų, jis man sutvarkė, sutvarkys ir jums“. Kas buvo tyrimo iniciatoriai nežino. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Operatyviniuose veiksmuose ji nedalyvavo, vienintelis jos darbas buvo pinigų apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. T. savo kaltės nepripažino, jo kaltę patvirtina šie įrodymai:

iš slapto sekimo metu užfiksuotos informacijos matyti, jog K. B., vykdydamas teisėsaugos užduotį, 2012-10-15 buvo susitikęs su A. T., susitikimo metu A. T. klausinėjo apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, priekaištavo, kad kelissyk neatvyko į susitikimus, reikalavo duoti pinigų už kurą, aiškino, kad už suteiktą pagalbą reiks mokėti pinigus, kad autotransporto vagysčių tyrimo skyrius yra uždara akcinė bendrovė, kad pinigai visiems yra reikalingi, kad reiks įdėti daug darbo tam, kad „nubrūžint tą bylą“ ( 1 t., b.l.74 -81).

Iš 2012-10-18 slapto sekimo metu užfiksuotų duomenų matyti, kad K. B., vykdydamas teisėsaugos užduotį, 2012-10-18 buvo susitikęs su A. T., susitikimo metu A. T. nurodė, kad bandys per įtakingus žmones paspausti tyrėjus, kad vienoje byloje tikrai jam padės, kad nuleis kainą, kad nebus godus ir pasakys galutinę kainą. Pokalbio metu A. T. reikalavo grąžinti skolą ir iš K. B. paėmė 300 litų, paėmęs pinigus aiškino, kad bylos tyrėjams už „bylos sutvarkymą“ įprastai mokama po 3000 - 4000 litų ( 1 t., b.l.86- 90, 97).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad teisėsaugos užduoties vykdymui buvo sužymėti 400 litų, kurie buvo įteikti K. B.. Pinigai byloje apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti ( 1 t., b.l. 102-105 ).

Iš 2012-10-18 asmens kratos protokolo matyti, kad sulaikymo metu buvo atlikta A. T. asmens krata. Kratos metu pas A. T. rasti 250 litų, kuriuos jis gavo iš K. B. ( 2 t., b.l. 17, 1 t. b.l. 106 – 109).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja I. J. pateikė 50 litų kupiūrą, už kurią nepažįstamas vyriškis pirko „Tele-2“ kortelę. Kupiūra apžiūrėta. Nustatyta, kad tai ta pati kupiūra, kurią K. B. davė A. T. ( 1 t., b.l. 110 – 112 ) .

Iš 2012-10-18 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas tarnybinis policijos automobilis, kuriuo A. T. vyko į susitikimą su K. B.. ( 1 t., b.l. 117 – 123 ).

Apklaustas įtariamuoju A. T. jo sulaikymo dieną 2013-10-18 dalyvaujant gynėjui savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad tikrai buvo jo pokalbis su K. B. apie pagalbą byloje ir apie atlygį už pagalbą. Pripažino, jog galbūt rodė per didelę iniciatyvą suteikiant pagalbą K. B., domėtis jam iškeltomis baudžiamosiomis bylomis, tačiau bylose jis negalėjo atlikti nieko neteisėto. Dėl vykimo į jų susitikimus K. B. paaiškino, kad pastarasis turės atsilyginti už kurą. Paskutinio susitikimo metu paėmė iš K. B. 300 Lt, kurie buvo išleisti kuro pirkimui ( 2 t., b.l. 4-5).

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo teisėjo A. T. kaltu taip pat prisipažino visiškai. Nurodė, kad už padėjimą bylose paprašė K. B. sumokėti 1000 Lt. Pastarasis sutiko. Pokalbiuose su K. B. jam prižadėjo padėti jo atžvilgiu pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, tačiau pagal savo atliekamas pareigas to negalėjo padaryti. Susitikimo metu prie baro “Veronika” K. B. jam padavė 400 Lt, iš kurių 100 Lt jis grąžino pastarajam. Vėliau buvo sulaikytas, o pinigai gauti iš K. B. buvo paimti policijos pareigūnų. Nurodė, kad susitikimų ir pokalbių metu su K. B. jam užsiminė, kad galės paveikti pareigūnus, tačiau tai buvo “blefas”.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. Ž. patvirtino dalyvavęs kaltinamojo slaptame sekime, sulaikyme, kuomet pas jį buvo rasti sužymėti pinigai.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K. B. patvirtino, kad kaltinamasis žadėjo padėti jam pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose ir aiškino, kad tai jam kainuos 1000 Lt. Suprato, kad 400 Lt turi duoti kaltinamajam už tai, jog iš bylų “išliptų sausas”. Nurodė, jog su kaltinamuoju buvo susitikęs 6-7 kartus, telefonu su kaltinamuoju bendravo pareigūnams šalia neesant. Pagalbos pats pas kaltinamąjį neprašė, kaltinamasis pats pasisiūlė padėti.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja V. B. patvirtino, kad A. T. jos sūnui pasisiūlė padėti baudžiamosiose bylose “likti švariam”. Už paslaugą padėti sutarė, kad jos sūnus kaltinamajam duos 1000 Lt. Nurodė, kad kaltinamasis jos sūnaus baudžiamojoje byloje neatliko jokių procesinių veiksmų.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. P. patvirtino, kad informacija apie tai, jog už tariamą pagalbą – procesinės padėties palengvinimą buvo prašoma 1000 Lt iš K. B.. Jam žinoma, jog iš pradžių buvo sutarta 1000 Lt, vėliau nusileista iki 400 Lt. Tuo tikslu buvo atlikti parengiamieji veiksmai ir kaltinamasis buvo sulaikytas su iš anksto pažymėtais pinigais.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. R. patvirtino, kad buvo gauta informacija, jog kaltinamasis iš K. B. reikalauja piniginio atlygio 1000 Lt, kad pastarojo atžvilgiu būtų priimtas palankus procesinis sprendimas byloje. Vėliau buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai bei kaltinamasis buvo sulaikytas, kuris prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. K. B. buvo paaiškinta, jog jo veiksmuose negali būti jokios provokacijos ar įkalbinėjimo paimti pinigus.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojos J. K., D. K., A. S. patvirtino, kad dėl atsakomybės palengvinimo K. B. jam iškeltose bylose niekas su jomis nekalbėjo ir kaltinamasis to neprašė.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. Š. patvirtino, kad ji šioje byloje operatyvinių veiksmų neatliko.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja I. J. patvirtino, jog iš kiosko, kuriame ji dirba buvo paimta 50 Lt pažymėta kupiūra.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. I. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti LR BPK 276 str. 1d. 2p. tvarka. Nurodė, jog A. T. jam buvo minėjęs, kad galėtų padėti „išsisukti“ iš bylos ir už tai reikės atsilyginti ( 1 t., b.l. 176).

Piktnaudžiavimas Lietuvos Respublikos BK 228 str. prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taikant Lietuvos Respublikos BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu atveju jis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos, jo įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan.

Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą nuo tarnybinio nusižengimo yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012). Nuo kaltinamojo A. T. neteisėtų veiksmų nukentėjo policijos kaip institucijos autoritetas, prestižas, jis pažemino pareigūno vardą, todėl tai laikytina didelės žalos padarymu. Neteisėtus veiksmus A. T. atliko siekdamas turtinės naudos sau, todėl A. T. veiksmais neabejotinai padaryta didelė žala valstybės institucijos autoritetui, jo padaryta veika atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai, nes pagal bylos medžiagą kaltinamasis veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojas, todėl jis yra BK 228 str. 2d. numatyto nusikaltimo subjektas.

Kiekvienas valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, valstybės tarnybos įstatymo, pareigybių aprašymo ir kitų su jo teisiniu statusu ir atliekamomis funkcijomis susijusių teisės aktų reikalavimų, kad būtų užtikrintas teisėtumas valstybės įstaigų veikloje, tinkamas žmonių teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas paprastai pripažįstamas didele žala ne tik tarnybai, bet ir valstybei.

Iš tekstinių žinučių ( SMS ) bendraujant kaltinamajam su liudytoju K. B. laikotarpyje tarp 2012-10-15 ir 2012-10-18 matyti, kad K. B. pirmasis parašė žinutę A. T. ir kvietė susitikti, tačiau tai nepatvirtina fakto, jog jis žinutes rašė šalia esant Imuniteto skyriaus pareigūnams, ką bando teigti kaltinamasis. Šią aplinkybę K. B. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos A. T. naudojosi MRT abonento numeriu (duomenys neskelbtini), K. B. MRT abonento numeriu (duomenys neskelbtini). Abonentas (duomenys neskelbtini) priklauso telekomunikacijų operatoriui UAB “Bitė Lietuva“ ( 3t.,l b.l. 135). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) patenka į celės ( bazinės stoties) KN 0383 veikimo zoną. ( 3t., b.l. 139), kai tuo tarpu 2012-10-15 nuo 15 iki 16 val. SMS žinutės tarp kaltinamojo ir K. B. buvo siuntinėjamos iš adreso, kurio neapima nurodyta bazinė stotis. Taigi, tuo paneigiama A. T. versija, jog K. B. jį provokavo, skambino bei SMS žinutes siuntinėjo iš adreso (duomenys neskelbtini), kur įsikūręs imuniteto skyrius bei dalyvaujant imuniteto skyriaus pareigūnams ir vykdant jų nurodymus ar paliepimus ( 3t., b.l. 136-139).

Apklaustas kaltinamuoju teisminio nagrinėjimo metu A. T. patvirtino, kad buvo kalba apie pinigus, K. B. jam žadėjo atsilyginti, t.y. sumokėti 1000 Lt. Reikalavimo sumokėti pinigus nebuvo. Vieno iš susitikimo metu jo prašė sumokėti už kurą. Susitarė, jog jį informuos, jei ką bus galima padaryti bylose. K. B. padavus 400 Lt., jis jam 100 Lt grąžino. Nurodo, jog pinigų paėmimo sąlygos buvo visai kitokios, nei nurodytos byloje. Pinigų paėmimas už kurą buvo asmeniniai santykiai. Teismas netiki tokia kaltinamojo versiją ir ją visiškai atmeta, nes ji paneigta kitais byloje surinktais įrodymais - pokalbių stenogramomis, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Visiškai nesuprantama kaltinamojo pozicija dėl pinigų skolinimo R. I. kaip ir pinigų reikalavimo už kurą iš K. B. būnant pareigūnu. Atžymėtina ir tai, jog kaltinamasis į susitikimus su K. B. ne visuomet vykdavo asmeniniu automobiliu, bet ir tarnybiniu, todėl skola už kurą, kurios buvo reikalaujama iš K. B. yra tik kaltinamojo gynybinė versija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuria teismas netiki.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatyta atsakomybė už sukčiavimą, kurio esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Šiuo konkrečiu atveju teismas konstatuoja, jog A. T. jokių veiksmų, galėjusių pakeisti įtariamojo K. B. procesinį padėtį, t.y. ją palengvinti ar sušvelninti negalėjo atlikti, kadangi byla buvo ne jo žinioje, t.y. ikiteisminį tyrimą vykdė ne jis, o tyrėja J. K.. Šią aplinkybę liudytoja J. K. patvirtino apklausta teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis. Tokiu būdu kaltinamojo A. T. padaryta nusikalstama veika numatyta LR BK 182 str. 1d. pilnai įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

A. T. veikė tiesioginės tyčios forma, t.y. darydamas nusikalstamas veikas suvokė jų pavojingumą ir norėjo taip veikti.

Pagal suformuotą teismų praktiką, jeigu asmuo piktnaudžiaudamas padaro kokį nors kitą nusikaltimą ne valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, šiuo atveju sukčiavimą, jo veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį, t.y. pagal LR BK 228 str. ir atitinkamą kitą BK specialiosios dalies straipsnį-šiuo atveju BK 182 str.

UAB „Kauno spauda“ pareikštas civilinis ieškinys 50 Lt sumai tenkintinas pilnai, nes žala padaryta kaltinamojo A. T. nusikalstamais veiksmais.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. T. teismas atsižvelgė į tai, kad jis ankščiau teistas, padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus, nusikaltimus padarė būdamas pareigūnu, nusikaltimai padaryti siekiant asmeninės finansinės naudos sau, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, vedęs, išlaiko du mažamečius vaikus, todėl jis baustinas bauda, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal LR BK 228 str. 2d 60 MGL ( 7800 Lt ) dydžio bauda;pagal LR BK 182 str. 1d. 30 MGL( 3900 Lt ) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5d. 1p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę 60 MGL( 7800 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9d. šią bausmę subendrinti su 2013 06 20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę 70 MGL ( 9100 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę - 68 MGL ( 8840 Lt) dydžio baudą.

Paskirtą baudą nustatyti sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda, bus išieškota priverstinai (LR BVK 22 str. 4 d.).

Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų – (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigų nuteistajam A. T. pratęsti ir palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. T. 50 Lt UAB „Kauno spauda turtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – MRT „Nokia“ 2700 C-2 su „Pildyk“ SIM kortele, esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Asmens kratos metu iš nuteistojo A. T. paimtus 40 Lt, saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinio ieškinio dengimui.

Pinigus - 400 Lt, kurie buvo skirti vykdyti teisėsaugos užduotį, saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje palikti jų žinioje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas Algerdas Urbšys