Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2361-311/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
1-2361-311/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22257-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
R. K., D. K.
Kaltinamasis
A. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2361-311/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22257-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.; 1.2.4.8.3; 1.2.5.4.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Ritai Poškienei,nukentėjusiesiems R. K., D. K.,kaltinamajam A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d., 145 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015-04-18, apie 23.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu savo sūnėnui R. K. į veidą, taip padarydamas jam veido kairės pusės sumušimą ir tuo sukeldamas R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Be to, A. M. 2015-05-01, apie 21 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nukentėjusiajai D. K., sakydamas :,,sterva, aš tave užmušiu, papjausiu, negyvensi mano namuose“ bei laikydamas rankoje cigaretę pagrasino, kad padegs, sudegins ir susprogdins namus, atsuko dujinės viryklės čiaupą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis su R. K. paveldėjo mamos G. M. M. namą (duomenys neskelbtini). Pagal testamentą jam teko pusrūsio patalpos, o R. K. šeima gyvena 1 ir 2 namo aukštuose. 2015-04-18 pas jį į rūsį atėjo R. M. su sugyventine, jie gėrė alų. Jokia aparatūra rūsyje neveikė, jie muzikos nesiklausė, tik šnekėjosi. Atėjęs sūnėnas R. K. pasakė, kad jie išeitų iš rūsio, nes jie jau eina miegoti. Jis jam pasakė, kad gerai, draugai tuoj išeis. Svečiai atsikėlė ir išėjo. Jis susiginčijo su R. K., pasakė jam, kad ko jis varinėja žmones iš jo rūsio. R. K. per veidą jis nesudavė, jis niekada nesimuša. Pripažįsta, kad buvo ginčas, tačiau jis smūgio nesudavė. R. K. nori „išgyvendinti“ jį iš namo, kad galėtų jį parduoti. Buvo iškviesta policija. Pasišnekėjus su pareigūnais jie išėjo, į policiją jo nevežė, gal tik vietoje patikrino girtumą. Jokio sužalojimo R. K. nebuvo padaryta, byla buvo nutraukta.

2015-05-01 jis namuose darė valgyti. Būna, kad kartais dujų balioną užsuka, o čiaupą palieka atsuktą. Atėjusi pas jį D. K. pradėjo ginčytis. Su ja viską išsiaiškino. Jis jai negrasino, kad papjaus, užmuš. Iš pradžių D. K. jis labai gerbė, tačiau po mamos mirties kažkas atsitiko. Sugalvojo parduoti namą, dėl to prie jo priekabių ieško. Policiją iškvietė dėl to, kad jis buvo išgėręs.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad po močiutės G. M. M. mirties jis paveldėjo namą (duomenys neskelbtini), o jo dėdei A. M. jo mama G. M. M. testamente nurodė, kad A. M. šiuose namuose turi teisę gyventi iki gyvos galvos. A. M. yra jo mamos brolis. Su A. M. bendro ūkio neveda. Kai jis neturėdavo, ką valgyti, pirkdavo jam maistą.

2015-04-18, apie 23.30 val. jis nusileido pas A. M. į rūsį, kur pas jį susirinkę svečiai vartojo alkoholį. Pas jį veikė radijas. Pasakė A. M., kad jau gana gėrimų, reikia skirstytis. Jis jau norėjo eiti miegoti. A. M. pasakė, kad gerai, visi skirstosi. Tada jis užlipo į viršų, bet niekas nenutilo, todėl po 20 min. vėl nusileido į rūsį. Pasibeldęs įėjo ir pasakė, kad gana tų cirkų, reikia skirtytis namo. A. M. atsikėlė nuo fotelio, lyg kažką pasakė ir trenkė jam į veidą. Pasakė žmonai kviesti policiją. A. M. buvo išvežtas į nuovadą.

2015-05-01, apie 21 val. jie ruošėsi guldyti mergaitę. Grįžo išgėręs A. M., pradėjo rėkauti, kad padegs namus, kad jie čia negyvens. Tada jie paskambino policijai. Sėdėdamas kambaryje A. M. užsidegė cigaretę, sakė, kad tik atsuks dujų balioną ir visi išlėks į orą. Žmona paskambino policijai. Atvykę pareigūnai iš karto nuėjo į virtuvę, ten jautėsi dujų kvapas, dujų čiaupas buvo atsuktas. A. M. užsidegus cigaretę, policijai paskambino antrą kartą. Grasinimą suprato kaip realų, iš A. M. agresyvumo suprato, kad jis gali taip padaryti.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2015-04-18, apie 23.30 val. ruošėsi eiti miegoti, bet rūsyje, kur gyvena A. M., buvo triukšmas, todėl vyras R. K. nusileido į rūsį prašyti, kad jo svečiai išsiskirstytų. A. M. atsakė, kad gerai, tačiau triukšmas nesibaigė. Tada vyras antrą kartą nusileido į rūsį. Išgirdo „bumt“. Vyras liepė kviesti policiją. Atvykę pareigūnai išsivežė A. M.. Antrą kartą iš rūsio grįžęs vyras buvo užsiėmęs žandą, matėsi, kad jis kitoks. Kitą dieną A. M. grįžo iš policijos.

2015-05-01 vakare ruošėsi migdyti mergaitę. A. M. spiegė vieną, antrą kartą. Pasakė jam liautis jis pasakė, kad: „užmušiu, papjausiu, sterva“. Ji iškvietė policiją. A. M. pasakė, kad jis užsidegė cigaretę, kad visi sprogs. Tada ji dar kartą paskambino į policiją. Jai pasiūlė nueiti užgesinti cigaretę, bet ji atsakė, kad visi bijo. Vyras nuėjo prie durų ir laukė, ar pajus dujų kvapą Ji suprato, kad grasinimai realūs. A. M. mušdavo savo mamą, į ją yra paleidęs šakutę, vyrą su šakute puolęs.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis su A. M. anksčiau kartu dirbo. Vėliau K. atsikėlė gyventi pas A. M..

2015-04-18 A. K. jį su sugyventine r. V. pasikvietė į svečius pasikalbėti. Pusrūsyje, kur jis gyvena, gėrė alkoholį, kalbėjosi. Atėjo R. K. ir pasakė, kad per garsiai groja muzika. A. M. muziką pritildė. Po kiek laiko R. K. atėjo antrą kartą ir užsipuolė A. M., moralizavo, sakė, kad geria. A. M. pasakė, kad jis yra savo namuose ir tegul R. K. pats eina į trečią aukštą. Jis pasakė, kad pats R. K. prikels vaikus, o R. V. pasakė, kad jau išeina. Prie jų muštynių nebuvo, smūgių sudavimo nematė. Gal rankomis ir „dirigavo“.

Liudytoja R. V. parodė, kad ji nukentėjusiųjų nepažįsta, A. M. pažįsta iš matymo. Prie parduotuvės susitikus A. M., šis pakvietė ją ur R. M. pas save į svečius, Nuėję jie negarsiai klausėsi muzikos, gėrė alų. Ji buvo nedaug išgėrusi. Po kiek laiko atėjo R. K. ir pasakė, kad jie baigtų balius, nes vaikas miega. Atėjęs antrą kartą liepė jiems išeiti ir jie išėjo. Tarp A. M. ir R. K. vyko tik žodinis konfliktas.

Iš 2015-04-19 ir 2015-05-02 pareiškimų apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad juose užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17, 66-70).

Iš 2015-04-18 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad R. K. nurodė, kad norėjo sudrausminti su draugais girtaujantį dėdę A. M., pasakė jam pastabą, dėl kurios jis supyko ir trenkė jam kumščiu į veidą. Išorinių sužalojimų nesimato (b. l. 18-20).

Iš 2015-07-08 apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas kompaktiniame diske užfiksuotas garso įrašas, surašyta pokalbio stenograma (b. l. 31-35).

2015-07-17 specialisto išvadoje Nr.G1932/15(02) nurodyta, kad R. K. mediciniuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė- veido kairės pusės sumušimas – nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. R. K. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (b.l. 53).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2015-04-19, 00.52 val. A. M. nustatytas 1,90 promilės girtumas (b. l. 54).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo pateiktas CD kompaktas su garso įrašu, kuriame įrašytas pokalbis dėl garsinimo su A. M. (b. l. 85, 86).

2015-06-10 apžiūros protokolu buvo perklausytas kompaktiniame diske užfiksuotas garso įrašas, surašyta pokalbio stenograma, iš kurios matyti, kad A. M. grasina sudeginti, padegti namus (b. l.87, 88).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2015-05-01, 23.08 val. A. M. nustatytas 3,07 promilės girtumas (b. l. 92).

Iš 2015-09-09 specialisto išvados matyti, kad A. M. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 128).

Dėl BK 140 str. 2 d.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

Kadangi kaltinamasis A. M. kaltinamas smurto prieš sūnėną panaudojimu, jo veika turi būti kvalifikuojam pagal BK 140 str. 1 d., nes BK 248 str. 1 d. artimaisiais giminaičiais laikomi tik tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. BK 248 str. 2 d. nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo veika iš BK 140 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 140 str. 1 d.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Išnagrinėjus bylą matyti, kad R. K. atėjus nuraminti girtaujančio dėdės A. M. su draugais, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir A. M. sudavė ranka smūgį R. K. į veidą. Kartu su A. M. buvę R. M. ir R. V. patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, bet nurodė nematę, kad A. M. būtų sudavęs smūgį R. K.. Tačiau R. M. nurodė, kad A. M. konflikto metu gal rankomis ir „dirigavo“. Tai, kad R. K. buvo suduotas smūgis patvirtino ir jo žmona D. K., kuri, vyrui nuėjus raminti girtaujančių asmenų, išgirdo smūgio sudavimo garsą, o paskui vyras R. K. grįžo užsiėmęs žandą. Kaltinamasis A. M. nagrinėjant bylą teisme savo kaltę neigė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad jo ir jo sūnėno R. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu supykęs sudavė kumščiu vieną kartą į veidą savo sūnėnui R. K.. Šie jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, laikytini objektyviais ir atitinkančiais kitus byloje surinktus įrodymus. Teisme duoti parodymai laikytini kaltinamojo jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl BK 145 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvieji – tiesiogine tyčia. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Psichinė prievarta – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Psichinė prievarta kaip atskira nusikalstama veika (delicta sui generis) gali pasireikšti žmogaus terorizavimu.

Tai, kad A. M. grasino namuose padegimu, neabejotinai nustatyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad A. M., būdamas neblaivus, išplūdo nukentėjusiąją D. K., o paskui grasino padegti, susprogdinti namą. Grasinimas atrodė realus dėl to, kad namuose jautėsi dujų kvapas, kaltinamasis užsidegė cigaretę ir daug kartų kartojo grasinimus padegti, susprogdinti. A. M. veika atitinka objektyviuosius BK 145 str. 2 d. aprašytos nusikaltimo sudėties požymius. A. M. privalėjo suvokti, kad savo veiksmais kelia pavojų visų sveikatai ir gyvybei bei norėjo atlikti tokius veiksmus. Dėl to darytina išvada, kad A. K. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 145 str. 2 d. aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, o jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 str. 2 d..

Kaltinamasis A. M. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kaltu neprisipažino, niekur nedirba ir legalių pragyvenimo pajamų neturi (b. l. 116, 117), neteistas (b. l. 113-114), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 119), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų poliklinikoje lankėsi 1988-01-26 (b. l. 121), skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 128).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad šios nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, o BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskiriant BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. sankcijose numatytą bausmę–laisvės atėmimą.

BK 75 str. 1 d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 25 pasisakė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), neeliminuoja BK 75 str. 1 d. nuostatų taikymo.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. taikytinos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas A. M. atidėtinas.

Kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., ir nuteisti jį:

pagal BK 140 str. 1 d.- laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

pagal BK 145 str. 2 d.- laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, išdirbant kas mėnesį po 5 (penkias) valandas.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas