Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-01-18 · Administracinė byla Nr. I1-1338-809/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-18
Bylos Nr.
I1-1338-809/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03587-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys valstybę
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1338-809/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03587-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. P. (J. P.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 6300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų, patalpose buvo tarakonų ir graužikų. Kalinimo patalpose nebuvo ventiliacijos, natūralios šviesos, buvo šalta. Nebuvo užtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, socialinių poreikių tenkinimas, judėjimo laisvė, nebuvo galimybės lankyti įvairių renginių bei dirbti. Kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,50 m aukščio sienele iš vienos tualeto pusės, neuždengiant tualeto nuo likusios kameros dalies. Todėl pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas jo privatumas, jį galėjo matyti kiti nuteistieji bei pareigūnai pro stebėjimo langelį. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas buvo trikdomas, tai sukeldavo neigiamus pojūčius, kurie pareiškėją persekioja iki skundo surašymo dienos. Pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais dėl kamerų perpildymo, įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, privatumo, apšvietimo, temperatūros, grotų ir kt. jo galimų teisių pažeidimų. Pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Lukiškių TI-K kameros buvo įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), aprūpintos baldais. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokojo valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes ir kt., todėl dažnai vėl tekdavo daryti remontą. Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5483-983/2019 bylą dalyje dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildino dėl kalinimo higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, blogos ventiliacijos, nepakankamos šviesos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. nutraukė. Pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3371-662/2020 atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad teismas netinkamas kalinimo sąlygas šioje byloje nagrinėjo 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. Reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino dėl to, kad neužtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, neužtikrintas socialinių poreikių tenkinimas, nėra užtikrinama judėjimo laisvė bei nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, vertino visu pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. VAAT darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas 2018 m. gegužės 16 – 28 d. naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 375, kur kalėjo iki 2018 m. gegužės 15 d., kur pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo visiškai užtikrintas, kadangi jose sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o buvo tik atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara su užuolaidomis. VAAT rėmėsi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Tačiau, Vilniaus PN pateikė duomenis tik apie pareiškėjo laikymą 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. Iš minėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 31 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, vėliau tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 375. Nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 253. Taigi duomenų apie tai, kokiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. (įskaitytinai) byloje nėra. LVAT akcentavo, jog VAAT nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. (įskaitytinai) buvo laikomas kameroje Nr. 375, nes duomenų kokiose kamerose jis šiuo laikotarpiu buvo laikomas į bylą nebuvo pateikta. Atitinkamai, VAAT nepagrįstai sprendė, kad visą šį laikotarpį jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes jis galėjo būti laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo kalinimo sąlygų atitikimą higienos normoms kamerose 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. Atsižvelgus į tai, LVAT pažymėjo, jog VAAT neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinko reikiamų įrodymų, kas sudarė pagrindą minėtą VAAT sprendimą panaikinti.

Pažymėtina, jog pareiškėjas ginčija laikotarpį nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., tačiau iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. spalio 31 d., todėl laikotarpis nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. laikytinas ginčo laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VAAT administracinėje byloje Nr. I-2261-968/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo skundą atmetė, o LVAT minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas ginčijo laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Taip pat pareiškėjas ginčijo galimai netinkamas kalinimo sąlygas dėl neužtikrinto minimalaus ploto, kameroje esančių baldų bei sanitarinio mazgo užimamo ploto, ventiliacijos, kameroje įrengtų grout, kamerų būklės, temperatūros.

Taip pat teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VAAT administracinėje byloje Nr. I-3082-244/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo skundą atmetė, o šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš per mažo kamerų ploto, blogo sanitarinio mazgo, apšvietimo, medicininių paslaugų suteikimo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. gegužės 15 d.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog minėtose išnagrinėtose administracinėse bylose ir nagrinėjamoje administracinėje byloje sutampa dalis ginčijamo laikotarpio bei ginčijamų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog administracinės bylos Nr. I1-1338-809/2021 dalis dėl reikalavimų, susijusių su galimai netinkamai įrengta ventiliacija bei temperatūra laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d., nutrauktina. Taip pat nagrinėjamos administracinės bylos dalis, susijusi su reikalavimais dėl galimai netinkamo apšvietimo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., nutrauktina.

Toliau teismas nagrinės pareiškėjo skundo reikalavimus dėl kamerose galimai esančių graužikų, socialinės reabilitacijos programų neužtikrinimo bei privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu visu pareiškėjo ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., dėl galimai netinkamai įrengtos ventiliacijos ir temperatūros 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., dėl galimai netinkamo apšvietimo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. kovo 14 d. ir nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.

Pariškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tarakonų ir graužikų. Taip pat kamerose nebuvo užtikrintas apšvietimas, temperatūra ir įrengta tinkama ventiliacija.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Taip pat turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas).

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas aukščiau nurodytais ginčijamais laikotarpiais nagrinėjamoje byloje buvo laikomas kamerose Nr. 104, 124, 253, 255, 277, 282, 288, 298, 301, 305, 314, 329, 342, 375.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Vilniaus PN kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

NVSC 2017 m. birželio 30 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-1082(16.16.8. 10.12) buvo tikrintos kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, t. y. Nr. 288, 305, 342, 375, tačiau Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta. NVSC 2017 m sausio 9 d. Patikrimo akte Nr. PA.10-20(16.16.8. 10.12) buvo tikrintos kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, t. y. Nr. 104, 301 ir 329, tačiau jose taip pat Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta. NVSC 2017 m. kovo 24 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-315(16.16.8. 10.12) nustatyta, jog kameroje Nr. 327 nebuvo užtikrinta benda dirbtinė apšvieta, tačiau nustatya, jog pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas. NVSC 2017 m. sausio 10 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-23(16.16.8. 10.12) buvo tikrintos kameros Nr. 124 ir 375, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tačiau pažeidimų taip pat nenustatyta.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl kamerų neatitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams, t. y. nenustatyta netinkamo apšvietimo, temperatūros, ventiliacijos ar kenkėjų buvimo požymiai. Be to, nustatyta, kad kameros vėdinamos natūraliai per langus, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas su prašymais, pareiškimais ar skundais dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų. Akcentuotina, jog kenkėjai Vilniaus PN buvo naikinami pagal paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl kenkėjų buvimo požymių kamerose yra abstraktaus pobūdžio, paremti vien subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimą ir vykdė kenkėjų naikinimo darbus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, socialinių poreikių tenkinimas, judėjimo laisvė, nebuvo galimybės lankyti įvairių renginių bei dirbti.

Vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, kurie buvo laikomi Lukiškių TI-K turėjo parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas buvo vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Gyvenamosiose kamerose buvo iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Įstaigoje periodiškai lankėsi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turėjo galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, buvo nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pažymėtina, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvavo atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais buvo vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Pabrėžtina tai, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse buvo pagrįstas savanoriškumo principu, įstaigoje laikomi asmenys turėjo savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Įstaigoje buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendina socialines reabilitacijos programas, socialinių poreikių tenkinimą, užtikrina kultūros, sporto, kurybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginius bei sudaro sąlygas sportuoti, lankyti renginius. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išreiškęs norą žodžiu ar raštu dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ar užimtumo priemonėse. Be to, pareiškėjas nenurodė nei kuriose socialinės reabilitacijos ar užimtumo priemonėse norėjo dalyvauti, nei kada jam nebuvo leista jose dalyvauti, nei dėl kokių priežasčių. Teismo vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog Vilniaus PN nebuvo užtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, socialinių poreikių tenkinimas, judėjimo laisvė, nebuvo galimybės lankyti įvairių renginių bei dirbti. Abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą šiuo aspektu.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, kadangi juose nebuvo užtikrintas privatumas.

Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. gruodžio 22 d., nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2048 m. sausio 12 d., 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. kovo 1 d., iš viso 10 parų, buvo laikomas vienas. Kitais laikotarpiais, t. y. nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d., nuo 2017 m. lapkričio 7-8 d., nuo 2017 m. lapkričio 10-27 d., nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 7 d., nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 16 d., nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. vasario 12 d., nuo 2018 m. vasario 14-28 d., nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., iš viso 198 paras, pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis kamerose.

Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog sanitariniai mazgai atskirti užuolaidomis nuo likusio kameros ploto arba įrengti kaip atskiros kabinos su durimis. Vadovaujantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis matyti, jog sanitariniai mazgai buvo įrengti kaip atskiros kabinos su durimis kamerose Nr. 252 – 257, Nr. 386 – 395, Nr. 406 – 417, Nr. 418 – 426. Nustatyta, jog kamerose Nr. 253 ir 255, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtos sanitarinio mazgo kabinos. Pareiškėjas kameroje Nr. 253 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., o kameroje Nr. 255 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. Taigi, pareiškėjas iš viso kamerose Nr. 253 ir Nr. 255 buvo laikomas 85 paras. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog 10 parų laikotarpį, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau 113 parų (198 paros – 85 paros) laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis kamerose ir jose nebuvo įrengta sanitarinio mazgo kabina, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K), 6 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo neigiamais išgyvenimais. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K) pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 120 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K), neturtinei žalai atlyginti priteistina 120 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Administracinę bylą Nr. I1-1338-809/2021 pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) skundo reikalavimų dalį laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d. (dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos ir netinkamos temperatūros) ir laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. (dėl netinkamo apšvietimo) nutraukti.

Pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. P. (J. P.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė