- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 2-4393-901/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03324-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo A. M. mirties 2002-11-06 priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad palikėjo ir pareiškėjos mamos R. P. santuoka nutraukta 1998 metais. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas pareiškėjos mamos R. P. vardu, dėl to manė, kad turtas priklauso jai. Dėl šios priežasties, pareiškėja į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos po tėvo mirties neužvedė. Todėl reikia nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė savo tėvo palikimą.
Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatytu terminu nepateikė, prieštaravimų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01. Pareiškėjos tėvas A. M. mirė 2002-11-06 (6-8 b.l.).
A. M. po mirties testamento nepaliko, jo paveldėjimo byla Šiaulių miesto 3-ajame notarų biure nėra užvesta (13 b.l.), A. M. dukra (suinteresuotas asmuo) A. M. (9 b.l.) palikimo nustatytu terminu nepriėmė, į palikimą nepretenduoja, kitų įpėdinių be pareiškėjos nėra. Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos mamos R. P. vardu yra registruotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kadangi šis žemės sklypas buvo įgytas R. P. ir velionio buvusio sutuoktinio santuokos metu, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjos mamai ir palikėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p., 4-5, 10-11 b. l.). Pareiškėja nurodė, kad tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po jo mirties, ji kartu su savo mama prižiūrėjo ir rūpinosi palikėjui priklausiusia žemės sklypo dalimi. Žemės sklypas yra sodų bendrijoje, todėl pareiškėja su šeima praleidžia atostogas, augina daržoves, vaisius. Žemės sklypas prižiūrimas ir iki šiol neišskiriant palikėjo dalies.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. M. testamento nepaliko, jo dukra iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio tėvo palikimą, nes toliau tėvo turtu naudojosi, juo rūpinosi, prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties. A. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio tėvo A. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjus faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2002-11-06, mirties priėmė jo palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.