Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. O. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-30 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl nusikaltimo, padaryto 2008-08-18) viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl nusikaltimo, padaryto 2008 m. vasario mėn.) viešaisiais darbais 1 mėnesiui, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 d., bausmės subendrintos ir galutinė bausmė A. J. paskirta viešieji darbai 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Priteista iš A. J. A. O. G. 500 litų neturtinei žalai atlyginti ir 800 litų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje sudavė ranka A. O. G. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad jis 2008-08-18 apie 16.30 val., atėjęs į A. O. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), spyrė jai koja, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. O. G. apeliacinis skundas atmestinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-30 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. J. pripažino kaltu padarius nukentėjusiajai A. O. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlus fizinį skausmą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (už dvi nusikalstamas veikas), tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. J. paskirtas bausmes, pažeidė bausmių bendrinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. O. G. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, nuteistajam A. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajam A. J. paskirtomis bausmėmis, jos naudai priteistomis sumomis neturtinei žalai ir proceso išlaidoms atlyginti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. J. bausmes už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam A. J. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, į A. J. asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. už padarytus nusikaltimus švelniausią Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. J. už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės – viešieji darbai 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui ir viešieji darbai 1 mėnesiui, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui – yra artimos šio straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų bausmės minimumui. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad A. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. J. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., paskirtos bausmės nėra per švelnios, griežtinti jas nukentėjusiosios A. O. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde, prašydama skirti A. J. griežtesnes bausmes, nurodo, kad nuteistasis A. J. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, dėl menkos priežasties du kartus sumušė ją – senyvo amžiaus moterį, nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, sumušimo padariniai jaučiami lig šiol, skausmai sumušimo vietoje pasikartoja, ji iki šiol jaučia nusikaltimo psichologinius padarinius, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, ir tai iš esmės sunkina A. J. teisinę padėtį, bet dėl to griežtinti nuteistajam paskirtas bausmes nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes iš nuteistojo A. J. priteisė nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirtas bausmes (viešieji darbai 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui ir viešieji darbai 1 mėnesiui, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui), vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 d. ir bausmes visiškai sudėjo. Lietuvos Respublikos BK 63 str. numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamu atveju A. J. už padarytus nusikaltimus buvo paskirta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Įpareigojimas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti tam tikrą skaičių valandų per mėnesį visuomenės labui nurodo bausmės atlikimo tvarką, tačiau tai nėra bausmės rūšis. Kadangi remiantis Lietuvos Respublikos 63 str. bendrinamos už kelis nusikaltimus paskirtos bausmės, o ne jų atlikimo tvarka, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam A. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinę bausmę A. J. paskirdamas viešuosius darbus 3 mėnesiams, nepagrįstai įpareigojo jį neatlygintinai atidirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Esant šioms aplinkybėms Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-30 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. O. G. taip pat prašo priteisti iš A. J. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji A. O. G. dėl tyčinių nusikalstamų nuteistojo A. J. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinius išgyvenimus ir stresą, nepatogumus, nes prieš ją fizinis smurtas buvo naudotas du kartus, dėl patirtų kūno sužalojimų gydėsi, patyrė pažeminimą, dėl padarytų sveikatos sutrikdymų nukentėjusioji iki šiol jaučia liekamuosius padarinius, bei įvertinęs tai, kad patirti sužalojimai esminės įtakos A. O. G. bendravimui su aplinkiniais nesukėlė, t. y. ji socialiai neatsiribojo nuo visuomenės, taip pat nesant duomenų, apie tai, kad A. O. G. dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo, daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs visus šiuos kriterijus, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir pagrįstai iš A. J. priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. O. G., ir ši suma nelaikytina per maža.

A. O. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neturtinės žalos dydį susiejo su turtinės žalos nebuvimu, nes tai, kad ji neprašė atlyginti turtinę žalą, nereiškia, jog dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų tokia žala nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, tačiau, įvertinus neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai iš nuteistojo A. J. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų nepažeidė ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, padidinti nukentėjusiosios A. O. G. naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliantė skundu nesutinka ir su 800 Lt proceso išlaidų už teisinę pagalbą ir atstovavimą priteisimu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Iš pateiktos 2012-08-20 sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už privataus kaltinimo skundo paruošimą ir atstovavimą teisme matyti, kad A. O. G. sumokėjo teisininkui V. S. 1300 Lt. Įvertinus teisininko pirmojoje instancijoje suteiktų paslaugų apimtį ir sudėtingumą (teisininkas pirmoje instancijoje parengė privataus kaltinimo skundą, nukentėjusiąją atstovavo dviejuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kurių vienas vykos 25 min., o kitas - 1 val. 15 min.), taip pat įvertinus tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai ne visas, t. y. tik 800 Lt jos turėtų išlaidų teisininko pagalbai apmokėti, nors pastarosios ir pagrįstos byloje esančia sąskaita faktūra. Todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Nukentėjusioji taip pat prašo išieškoti iš nuteistojo 500 Lt išlaidų teisininko paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusioji teismui pateikė 2012-09-17 sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią 500 Lt sumokėjimą teisininkui už apeliacinio skundo paruošimą (61 b. l.). Tačiau šiuo atveju, priteisiant nukentėjusiojo išlaidas teisininko paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas teisininko paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nuteistasis apeliacine tvarka neskundė teismo sprendimo ir procesas vyko pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, bei vertinant tai, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, išlaidos teisininko paslaugoms apmokėti nepriteistinos.

Nuteistasis A. J. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikdamas teismui 2012-10-05 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad 2012-10-05 A. J. sumokėjo 500 Lt advokatei už paslaugas, prašo iš nukentėjusiosios A. O. G. priteisti jo apeliaciniame procese turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad išskyrus atvejus, kai nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui moka nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys, nėra teisinio pagrindo A. J. apeliaciniame procese turėtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas A. J. atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-30 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo, padaryto 2008-08-18 ir dėl nusikaltimo, padaryto 2008 m. vasario mėn.) A. J. paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios A. O. G. apeliacinį skundą atmesti.