Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „D.“ bankroto administratorius A. G. ieškinį atsakovei A. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau VSDFV) ieškinį iškėlė bankroto bylą UAB „D.“, administratoriumi paskyrė A. G.. 2019 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo metu patvirtintos bankroto administravimo išlaidos, kurios sudaro 55 MMA, iš jų 17 MMA bankroto administratoriaus atlyginimui + priemokas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. 415 nutarimą + kitos administravimo išlaidos. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi BUAB „D.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. 2020 m. sausio 27 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Įmonės vadove nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. buvo atsakovė A. V..

Juridinio asmens valdymo organo nariai, nagrinėjamu atveju vadovas, turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip vadovės pareigas, nevykdė pareigos teisingai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko UAB „D.“ buvo iškelta bankroto byla.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės vadovas, savininkas, t. y. jam kyla civilinė atsakomybė. Sprendžiant dėl bankroto administratoriaus reikalavimo priteisti 10 555,06 Eur administravimo išlaidoms apmokėti pagrįstumo, reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-1323-798/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip juridinio asmens vadovė, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, reiškia asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovė – įmonės vadovė atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje tokių įrodymų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Taip pat nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas BUAB „D.“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jai atlyginta (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-264-267/2016). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tarp įmonės vadovės (atsakovės) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo lėšų) yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją kai įmonė turto neturi, dėl ko nėra galimybės apmokėti bankroto administratoriui administravimo išlaidų. Esant nurodytiems motyvams bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovui bankroto administratoriui A. G. iš atsakovės priteistina 10 555,06 Eur (10 319 Eur (17 MMA x 607 Eur) + kompensuojamos bankroto proceso metu patirtos išlaidos 236,06 Eur: 49,78 Eur VĮ „Registrų centras“, 10 Eur už prisijungimą prie UAB „D.“ banko sąskaitos Luminor banke, 144 Eur už UAB „D.“ archyvo sutvarkymą, 32,28 Eur pašto išlaidos) administravimo išlaidų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje sumokėjo 237 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinas 237 Eur žyminis mokestis (CK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „D.“ bankroto administratoriui A. G. iš atsakovės A. V. 10 555,06 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų šešių centų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 555,06 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų šešių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 237 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.