- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- I3-392-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00253-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), Meilūnų kaimo bendruomenė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl ekonominės sankcijos dydžio sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė (toliau – ir pareiškėja, bendruomenė) teismui paduotu skundu (b.l. 1-2) prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą „ Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) arba sumažinti paskirtą baudą iki 200 Eur, o pareiškėjos atstovė R. D. teismo posėdyje prašė sumažinti ekonominės sankcijos dydį iki 200 Eur. Pareiškėja teigė, kad bendruomenė, eksploatuodama požeminio vandens gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) per 2018 m. ir 2019 m. sausio - balandžio mėnesius, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo, išgavo 6 061 m³ vandens. Minėtu Nutarimu (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei atsakovas paskyrė 850 Eur baudą. Pareiškėja paties pažeidimo neginčija. Nurodė, kad dar 2017 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė pateikė prašymą Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl vandentiekio gręžinio ir buitinių nuotekų valymo įrenginių perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „ Biržų vandenys“, analogiškas prašymas buvo pateiktas dar kartą 2019 m. balandžio 24 d. Ilgą laiką nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įrenginių perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „ Biržų vandenys“, ir tiktai 2019 m. rugpjūčio 22 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-170 vandentiekio gręžinio ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai buvo perduoti uždarajai akcinei bendrovei „ Biržų vandenys“. Be to nurodė, kad bendruomenės yra sunki finansinė padėtis, todėl galėtų sumokėti ne didesnę nei 200 Eur baudą.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius savo atsiliepime ( b.l. 17-18 ) nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei už Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirta 850 Eur bauda, už Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 7 dalies pažeidimą paskirta 150 Eur bauda, paskirtas ekonomines sankcijas subendrinus, paskirta galutinė 850 Eur bauda. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė nubausta už tai, kad neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo, 2018 metais ir 2019 m. sausio - balandžio mėnesiais eksploatavo požeminio vandens gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio per minėtą laikotarpį išgavo ir sunaudojo 6 061 m ³ požeminio vandens ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pasibaigus metams per 15 dienų nepateikė požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos 1-PV už 2018 metus. Pareiškėja, prašydama panaikinti atsakovo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, jokių argumentų, pagrindžiančių šio nutarimo neteisėtumą, savo skunde nenurodė. Priešingai, pareiškėja pripažįsta padariusi nutarime nurodytus pažeidimus, už kuriuos buvo taikyta atsakomybė ir paskirta ekonominė sankcija. Todėl su skundo reikalavimu panaikinti nutarimą, atsakovas nesutinka. Pareiškėja iš esmės nesutinka su paskirtos 850 Eur dydžiu, nes neturi finansinių galimybių baudą sumokėti, pareiškėja dvejus metus siekė požeminio vandens gręžinį perduoti Biržų rajono savivaldybei, kuri gręžinį perėmė tik po to, kai pareiškėjai buvo paskirta bauda, tačiau atsakovo manymu šie argumentai galėtų būti svarbūs teismui svarstant klausimą dėl mažesnės baudos pareiškėjai paskyrimo, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatas. Atsakovas prašė atmesti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės skundo reikalavimą dėl 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo panaikinimo, kaip nepagrįstą, o skundo reikalavimą dėl pareiškėjai paskirtos baudos sumažinimo spręsti, laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš esmės tenkinamas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus R. R. 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu ,,Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalį , paskirta 850 Eur bauda, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 7 dalį , paskirta 150 Eur bauda. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, skiriamas baudas subendrinus, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei galutinai paskirta 850 Eur dydžio bauda.
2019 m. gegužės 30d. - 2019 m. birželio 11 d. vykusio planinio išplėstinio patikrinimo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės metu buvo nustatyta, jog pareiškėja eksploatavo požeminio vandens gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir per 2018 metus išgavo ir sunaudojo 4603 m ³ arba 12,61 m³ per parą, per 2019 m. sausio- balandžio mėnesius išgavo ir sunaudojo 1458 m³ arba 12,15 m³per parą požeminio vandens, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pasibaigus metams per 15 dienų nepateikė požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos 1-PV už 2018 metus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gelmių įstatymo 23 straipsnį.
Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnis 2 dalyje numatyta atsakomybė juridiniams asmenims už vandens telkinių naudojimą vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad ataskaitų apie išgaunamą vandenį, išleidžiamas nuotekas arba teršalus, išleidžiamus su nuotekomis, nepateikimas ar akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Biržų aplinkos apsaugos inspekcija, atlikusi (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės planinį išplėstinį patikrinimą, parengė 2019 m. birželio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Priimant Nutarimą buvo vadovautasi šio patikrinimo akto bei vandens apskaitos duomenimis. Pareiškėja neginčija padarytų pažeidimų, juos pripažįsta, tačiau mano, kad yra nubausta per griežtai. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje galutinai suformulavo reikalavimą ir prašė sumažinti ekonominės sankcijos, paskirtos Nutarimu, dydį iki 200 Eur.
Nagrinėjamu atveju atsakovas dėl (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės padarytų pažeidimų, nenustatė nei sunkinančių, nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių .
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas ,,Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog nors pareiškėja išgavo ir naudojo požeminį vandenį, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo, tačiau vykdė paimamo vandens apskaitą pagal skaitiklio rodmenis už naudojimąsi gėlo požeminio vandens ištekliais, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, dar 2017 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. kreipėsi su prašymais į Biržų rajono savivaldybės administraciją dėl vandentiekio gręžinio ir buitinių nuotekų valymo įrenginių perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „ Biržų vandenys“ (b.l. 10, 14), tiktai 2019 m. rugpjūčio 22 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-170 vandentiekio gręžinio ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai buvo perduoti uždarajai akcinei bendrovei „ Biržų vandenys“, kai pareiškėjai buvo paskirta ekonominė sankcija, be to bendruomenės finansinė padėtis yra sunki, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjai paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje, baudą. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.
Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas vertina tai, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė, yra pareiškėjai (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei skiriama 200 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus R. R. 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalį, 124 straipsnio 7 dalį, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei paskirtą 850 Eur baudą pakeisti į 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.