Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjui D. Š. ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š., L. Š., V. S., R. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

1. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), V. S. ir R. S. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos J. S. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti J. S. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

2. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

4. Byloje nustatyta, kad būdama našle (sutuoktinis J. S., mirė (duomenys neskelbtini)) J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad mirusios J. S. pilnamečiai vaikai yra V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). D. Š. mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad mirusios J. S. vardu nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas: statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjai nurodo, kad iš karto po motinos mirties jos palikimą priėmė jos vaikai D. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), V. S. ir R. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: priėmė ir kaip savu pradėjo naudotis, jį valdyti, tvarkyti, prižiūrėti kaip savą turtą, t. y. aiškiai išreiškė valią priimti J. S. palikimą. Priėmė ir naudojo bei disponavo pagal savo poreikius palikėjo paliktais baldais, namų apyvokos daiktais, indais, kitais buvusiais daiktais, valdydami juos kaip savus, mokėjo mokesčius. Faktiškai valdydami palikimą su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per trijų mėnesių terminą nesikreipė. Pareiškėjų argumentams, kad po motinos mirties priėmė jo palikimą jos vaikai, pradėdami faktiškai jį valdyti kaip savo, neprieštarauja ir kiti suinteresuoti asmenys. Priešingų duomenų byloje nenustatyta. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.

6. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai D. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), V. S. ir R. S., priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos J. S. palikimą faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą (tiek aktyvą, tiek pasyvą) valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Duomenų apie tai, kad D. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), V. S. ir R. S. būtų atsisakę palikimo, neįgyvendinę savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad D. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), V. S. ir R. S. aptartu būdu priėmė po savo motinos J. S. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Byloje susidariusios išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 11,40 Eur priteistinos iš pareiškėjo L. Š. valstybei (CPK 88, 92, 94 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.