- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-1205-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Birutė Bobrel, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus(pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel, Arūno Rudzinsko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio Sauliaus Virbicko 2008 m. balandžio 25 d. turto arešto aktus vykdomosiose bylose Nr. 0127/08/00133 ir 0127/08/00435 jam asmeninės nuosavybės teise priklausantiems daiktams; sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0023/07/02200 vykdymo veiksmus. Skunde nurodoma, kad antstolis S.Virbickas vykdomosiose bylose, kuriose skolininkas yra I. K. personali įmonė, 2008 m. balandžio 25 d. priėmė turto arešto aktą jame nurodytiems ir pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamiems daiktams. Antstolis, areštavęs pareiškėjo asmeninį turtą, neišsiaiškino, ar minėtas turtas priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str.), ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), bei nenustatė skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė (CPK 666 str. 1 d., 688 str. 1 d., 2 d., 3 d.), nepasiūlė išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybe, nustatymo ( CPK 667 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 29 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, jog išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0127/08/00133 ir 0127/08/00435 yra vykdomas dėl I. K. personalinės įmonės skolų. A. K. ir I. K. santuoką įregistravo 1992-08-08, o įmonė buvo įkurta 1997-07-28. Pažymėjo, jog pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį, asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau pareiškėjas šios prezumpcijos neginčijo. Jis įrodinėjo tik turto, kuris buvo areštuotas, o ne turto, dėl kurio atsirado šeimos skolos, teisinį režimą. Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, todėl teismas laikė, jog faktas, kad nekilnojamasis turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, sprendžiant šį skundą neturi teisinės reikšmės, kadangi pareiškėjas, būdamas I. K. individualios įmonės bendrasavininkis, atsako už įmonės skolas ir savo asmeniniu turtu. Nustačius, kad iš individualios įmonės veiklos kilusi prievolė yra bendra pareiškėjo ir jo sutuoktinės prievolė, t. y. kad skolininkai yra abu sutuoktiniai, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti CPK 667 straipsnio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, o skundą patenkinti. Apeliantas nurodo, jog areštuotas turtas yra jo asmeninė nuosavybė (paveldėtas), todėl I. K. į jį neturi jokių teisių ir pareigų. Be to, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, kuris yra sustabdytas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio tikslinimui. Apelianto nuomone, jis negalėjo būti pripažintas skolininku, nes iš I. K. personalinės įmonės veiklos neturėjo jokios naudos (pelnas buvo nedidelis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S.Virbickas prašo jį atmesti. Antstolis nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr.3K-3-383/2005, Nr.3K-3-705/2003 ir Nr.3K-3-44/2006 yra nurodęs, kad įmonė įsteigta santuokos metu, priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl abu sutuoktiniai yra individualios įmonės dalyviai ir abu atsakovo pagal individualios įmonės prievoles. Asmuo, norėdamas paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi pareiškėjo ir jos sutuoktinės I. K. turtas iki šiol nepadalintas, už I. K. personalinės įmonės skolas atsako abu savininkai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Bdvedere prekyba" prašo nutarties nekeisti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pagal CK 3.109 str. 2 d. prievolės kylančios iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, jo dalyviams (sutuoktiniams) yra solidarios, o CK 6.6 str. 4 d., suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi bendraskoliai kartu, tiek kiekvienas atskirai.
Atskirasis skundas netenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso dalyviai yra proceso šalys – ieškotojas ir skolininkas, taip pat suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, skolininko bendraturčiai. Vykdymo procese galioja teisėtumo principas, todėl, kai reikalaujama išieškoti iš nustatyta tvarka registruojamo nekilnojamojo turto, antstolis turi nustatyti skolininko teises į turtą, ar visas tas turtas priklauso skolininkui, kokia yra turto vertė ir kt. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 straipsnis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
Apeliantas A. K. ir I. K. susituokė 1992 m. rugpjūčio 8 d., o 1997 m. liepos 28 d. buvo įkurta I. K. individuali įmonė. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Vadinasi, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Būtent toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, 3.109 straipsnis).
Byloje nustačius, kad iš individualios įmonės veiklos kilusi prievolė yra bendra pareiškėjos ir jos sutuoktinio prievolė, t. y. kad skolininkai yra abu sutuoktiniai, nebuvo pagrindo taikyti CPK 667 straipsnį(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09ž07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-383/2005).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.