Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2015-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-191-762/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
1-191-762/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56617-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Kaltinamasis
V. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-191-762-2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56617-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos:(S)

1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3.;

1.1.8.14,; 1.2.5.4; 2.1.16.1.10; 2.10.1.4.

ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 5 d.RokiškisRokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pšalgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-56617-15 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, bedarbė, 8 klasių išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. (dvi veikos),nustatė:V. J. 2015 m. spalio 8 d., apie 11 val., namuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,93 prom.), šaukė: “va, atsiklaupiu ant žemės ir tau tiesiai pasakau, kad (duomenys neskelbtini) tu daugiau nebegyvensi“, ką nukentusioji G. Č. suprato kaip realią grėsmę jos sveikatai ir gyvybei, t. y. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios G. Č. sveikatą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Be to, V. J. 2015 m. spalio 12 d., apie 11 val., Rokiškio rajono savivaldybėje, Respublikos g. 94, Rokiškis, Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos G. Č. kabinete, pasakydama: “kol tu esi viena, sakau tau, kad D. kalėjimo nebijo, kad jis padarys, kad iš kalėjimo jisai tai sugrįš“, ką nukentusioji G. Č. suprato kaip realią grėsmę jos sveikatai ir gyvybei, t. y. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios G. Č. sveikatą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. V. J. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 145 str. 1 d. (dvi veikos), ir ją apklausus kaip įtariamąją, ji kaltą prisipažino visiškai (b. l. 82-85).Kaltinimas V. J., padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d. (dvi veikos), grindžiamas šiais duomenimis:Nukentėjusiosios G. Č. parodymais. Ji parodė, kad 2015-10-08 kaip Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja gavo informaciją apie tai, kad V. J., gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), šeimoje reikalinga priimti sprendimą paimti jos vaiką. Nuvykus į V. J. namus kartu su kolege J. K., bei socialinėmis darbuotojomis pamatė, kad namuose šalta, prirūkyta, kad V. J. su savo sugyventiniu A. D. neblaivūs, kad namuose yra serganti maža mergaitė O. V. J. blaškėsi po namus, šūkavo. Pasakius jai, kad jos dukra O. bus iš jos paimta ir patalpinta į ligoninę, V. J. išvis pradėjo nebesivaldyti, blaškytis, šaukti, rėkti bei koliotis. Atsiklaupusi prieš ją, t. y. G. Č. šaukė jai, kad prisiekianti, jog ji (duomenys neskelbtini) nebegyvens. Ji tai pakartojo kelis kartus, sakė, tai žiūrėdama į ją (G. Č.). Tokius jos žodžius ji suprato kaip realius grasinimus. Po to, V. J. kiek nusiramino, ji sutiko, kad iš jos būtų paimta mergaitė ir jie, aprengę vaiką, išvažiavo. Po kelių dienų, buvo spalio 12, apie 11 val. jai būnant darbe, pas ją į kabinetą atėjo V. J.. V. J. jai pasakė „sakau tau, kad D. kalėjimo nebijo, kad jis padarys, kad iš kalėjimo jisai tai gi sugrįš“. Tuomet į jos kabinetą užėjo kolegė. Jos pradėjo trise kalbėtis, tačiau pokalbio metu V. J. šiuos grasinimus dar kartą pakartojo. Ji tokius V. J. žodžius suprato, kaip grėsmę savo sveikatai bei gyvybei ir dėl to labai išsigando (b. l. 12-15).Liudytojos J. K. parodymais. Ji parodė, kad 2015 m. spalio 8 dieną, prieš pietus kartu su kolege G. Č. nuvyko pas V. J., gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , kadangi buvo gautas pranešimas iš socialinių darbuotojų, kad V. J. namuose, yra geriama, kad maža serganti mergaitė yra su girtais tėvais. Nuvykus ir užėjus į V. J. namus, minėtas faktas pasitvirtino. Kai tik jos su G. Č. įėjo į V. J. namus, V. J. matomai supratusi, ko jos čia atvažiavo, pradėjo blaškytis, šaukti, koliotis, rėkauti, kad vaiko niekam neduos. Ilgą laiko jos stengėsi V. J. nuraminti, bandė jai aiškinti, kad mergaitė serga, kad jai reikalinga pagalba. Ji gerai girdėjo, kaip V. J. atsisukusi į G. Č. pasakė :“tu (duomenys neskelbtini) negyvensi“. Tai ji pakartojo kelius kartus, nuolatos plūsdamasi. Tik, kai V. J. buvo patikrintas girtumas, ji kažkiek apsiramino. Mergaitę jos paėmė ir nuvežė į ligoninę. Po kelių dienų, spalio 12 dieną, apie pietus, jai būnant darbe, paskambino G. Č. ir paprašė, kad ji užeitų pas G. Č. į kabinetą. Kai ji nuėjo, G. Č. kabinete pamatė V. J.. Jos trys pradėjo kalbėtis apie tai, kodėl buvo paimti jos, t. y. V. J. vaikai. Pokalbio metu V. J. G. Č. pasakė, kad „D. jai padarys“, ką padarys konkrečiai nepasakė. Pokalbio metu V. J. dar kartą pakartojo, kad D. kažką padarys G. Č.. Po to V. J. kažkiek apsiraminus, toliau kalbėjosi apie jos vaikus (b. l. 50-53).Liudytojos A. K. parodymais. Ji parodė, kad 2015 m. spalio 8 dieną laiko tiksliai pasakyti negalinti, ji su kolege N. K. kaip socialinės darbuotojos nuvyko į V. J. šeimą, kuri yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Namuose rado girtus V. J. ir jos sugyventinį A. D., namuose sergantį mažą vaiką. Namuose buvo šalta, nekūrenta, prirūkyta. Jos nusprendė apie šią situaciją pranešti Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjai G. Č.. Netrukus į V. J. namų kiemą atvykus G. Č. ir J. K., visiems dar kartą įėjus į V. J. namus, ir pasakius, kad iš jos bus paimta mergaitė, V. J. pradėjo šūkauti, rėkauti, koliotis, plūstis. Kai G. Č. pasakė, kad mergaitė bus paimta ir nuvežta į ligoninę, V. J. jai pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) daugiau negyvensi“. Tai ji pakartojo kelis kartus. Kadangi V. J. pažįsta, žino, kad V. J. visuomet jaučiasi teisi, elgiasi impulsyviai, agresyviai, todėl mano, kad ji pykčio vedina galėtų kažką padaryti neapgalvoto, todėl jos grasinimus galima buvo suprasti kaip pakankamai realius (b. l.43-45)Liudytojos N. K. parodymais, kuri davė parodymus analogiškus liudytojos A. K. parodymams (b. l. 47-49).Daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolu, kuriuose nurodyta, kad G. Č. pateikė CD laikmeną su garso įrašu. Šiame garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp G. Č. ir V. J., kuriame kalbama apie V. J. grasinimą G. Č. (b. l. 18-21, 22-23).Alkotesterio rodmenimis, kuriuose nurodyta, kad 2015-10-08 13.57 val. V. J. nustatytas 2,93 promilių girtumas ( b. l. 71)Kaltinamosios V. J. parodymais. Ji parodė, kad 2015 m. spalio 8 dieną kartu su sugyventiniu A. D. ir savo dviejų metukų dukra O. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Ji su savo sugyventiniu gėrė. Apie pietus pas ją į namus atvažiavo socialinės darbuotojos, su kuriomis ji susipyko ir šios išvyko. Po kokių 15 minučių pas ją į namus atvažiavo vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojos G. Č. ir jos kolegė. Jos pasakė, kad iš jos bus paimta O., t. y. jos dukra. Kadangi ji dėl to labai supyko, susinervino, ji pasakė G. Č., kad ji (duomenys neskelbtini) daugiau negyvens. Konkrečiai kaip ji pasakė pakartoti negalinti, kadangi buvo labai smarkiai apgirtusi. Jei dėl jos tokių žodžių G. Č. išsigando, ji labai gailisi, nes ją pažįsta, joms ne kartą teko bendrauti. Po kelių dienų, laiko tikslaus pasakyti negalinti, ji nuėjo į darželį pasiimti savo sūnaus. Jai pasakė, kad sūnų paėmė vaikų teisės. Ji labai susinervino, labai dėl to supyko, todėl iš karto nuėjo pas G. Č. į darbą. Ji G. Č. pasakė, kad D. jai tikrai padarys, kad jis kalėjimo nebijo, kad jis tikrai sugrįš iš kalėjimo. Ji taip pasakė, nes buvo labai susinervinusi, labai supykusi. Ji norėjusi pagąsdinti, nes buvo labai supykusi. Kokius konkrečius veiksmus būtų daręs D., ji nesakė. Jei G. Č. dėl to išsigando, ji labai gailisi. ( b.l.77-79, 84-85).Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. J. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d. (dvi veikos)Už šias nusikalstamas veikas kaltinamajai gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė. Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir V. J.: už veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. (grasinimas G. Č. 2015-10-08) skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; už veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., (grasinimas G. Č. 2015-10-12) skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., skirti subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu.Kaltinamoji V. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su siūloma jai skirti bausme ir jos dydžiu (b. l. 89-93).Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).Parenkant bausmės dydžius už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, teismas atsižvelgia, kad V. J. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus. Jos atžvilgiu yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. V. J. neteista (b. l. 56-57), administracine tvarka bausta (b. l. 58-60), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos apibūdinama neigiamai (b. l. 70). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir jos dydžiai už kiekvieną nusikalstamą veiką yra tinkami.Atsižvelgiant į tai, kad procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, V. J. savo kaltę pripažįsta, todėl jai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.)Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas nusprendė :V. J.:pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. (grasinimas G. Č. 2015-10-08), ir skirti jai viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. (grasinimas G. Č. 2015-10-12), ir skirti jai viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir V. J. paskirti subendrintą bausmę - viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti, kad V. J. paskirta galutinė viešųjų darbų bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, panaikinti.Kompaktinį diską su garso įrašu palikti prie baudžiamosios bylosIšaiškinti V. J., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo, ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.Teisėjas Artūras Dilys