- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-762-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09758-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Alona Romanovienėė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- UAB „Idmava ir partneriai“
- Atsakovas
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Idmava ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Idmava ir partneriai“ ieškinį atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 6 435,26 Eur (22 219,68 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 priteisė ieškovei iš atsakovo 7 992,93 Eur (27 598 Lt) nuostolių atlyginimo bei konstatavo, jog pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, paskirstė riziką dėl neįvykusio sandorio abiems šalims lygiomis dalimis bei sprendė, kad dėl neįvykusio sandorio ieškovė patyrė 24 647,82 Eur (85104 Lt) nuostolių, kurių pusė (12 323,91 Eur (42 552 Lt)) tenka atsakovui, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovė prašė priteisti tik 5 888,65 Eur (20 332,32 Lt) nuostolių atlyginimo, šią sumą ir priteisė. Nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė reikalavo tik dalies nuostolių atlyginimo (5 888,65 Eur (20 332,32 Lt)), todėl atsakovas turi atlyginti tą nuostolių dalį, kurios minėtoje civilinėje byloje atlyginti ieškovė nereikalavo, tačiau tebeturi teisę reikalauti, t. y. 6 435,26 Eur (22 219,68 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės pozicija, jog ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas nėra tapatus pagal nurodytus kriterijus, todėl ieškinio senaties termino eiga reikalavimui prieš atsakovą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareiškus ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 nebuvo nutraukta. Teismas taip pat konstatavo, kad prioritetas turi būti teikiamas civilinių teisinių santykių stabilumui, teisiniam apibrėžtumui ir atsakovo teisėtų lūkesčių principui; kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Dėl to teismas konstatavo, jog neatnaujinus ieškovei senaties termino nebus pažeisti teisingumo, sąžiningumo principai.
Šalies argumentai
Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-27 galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-23 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Pasak apeliantės, skundžiame sprendime nebuvo tinkamai įvertinta tai, jog ieškinio senatis, pareiškus ieškinį 2010 m. rugsėjo mėn., buvo nutraukta, ir ieškinio senaties terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo tada, kada įsiteisėjo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012, t.y. 2013-04-18. Apeliantės vertinimu, nuo 2013-04-18 iš naujo prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Kadangi ji ieškinį pareiškė 2013 m. rugpjūčio mėn., ieškinio senaties termino dėl nuostolių atlyginimo nepraleido, todėl teismas jos reikalavimą priteisti nuostolius turėjo tenkinti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39, kurioje konstatuota, jog teisme pareiškus ieškinį teisės pažeidimo įsisenėjimui neturi įtakos pareikšto reikalavimo dydis. Dėl to ieškinio sumos padidinimas arba sumažinimas, ieškovo atliktas iki teismui priimant sprendimą civilinėje byloje (1964 m. CPK 35 straipsnis, 2002 m. CPK 42, 141 straipsniai), ieškinio senaties termino eigos nutraukimo momento dėl pareikšto ieškinio nepakeičia. Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir atitinkamais teismų sprendimais konstatavus, jog nuostoliai yra didesni bei nustačius jų konkrečią sumą, buvo nutraukta ieškinio senatis tokio pobūdžio reikalavimų pareiškimui, o ieškovė įgijo teisę po 2013-04-18 nutarties priėmimo reikšti ieškinį dėl likusios nuostolių dalies, kurią nustatė teismų procesiniai sprendimai, priteisimo. Be to, apeliantės vertinimu, ji savo teisių negalėjo tinkamai įgyvendinti ankstesnėje byloje. Pasak apeliantės, jeigu ji ankstesnėje byloje būtų reikalavusi ir nuostolių atlyginimo, tai būtų buvę vertinama kaip neteisėtas veiksmas, nes būtų buvęs pažeistas nuostolių ir netesybų įskaitinis santykis. Taip pat pirmosios instancijos teismas, netgi nustatęs, kad ji praleido ieškinio senaties terminą, turėjo jį atnaujinti vadovaujantis teisingumo principu, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nuo pat pradžių nuosekliai siekė ir siekia apginti savo pažeistas teises.
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai reglamentavo ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nagrinėjamu atveju pritaikė ieškinio senatį. Atsakovo vertinimu, ieškovė netinkamai interpretuoja teismų praktikos nuostatas. Atsakovas, analizuodamas teismų praktikos nuostatas nurodo, kad ieškinio senaties terminą būtų sustabdžiusi aplinkybė, jeigu ieškovė bylos nagrinėjimo metu būtų keitusi ieškinio dalyką. Taip pat, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino nutraukimą, taikymo. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog pareiškus ieškinį 2010 m. rugsėjo mėn. senatis buvo nutraukta ir ieškinio senaties terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo tada, kada įsiteisėjo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012, t.y. 2013-04-18. Su tokiu senaties termino aiškinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog CK 1.130 straipsnio 3 dalyje numatyta ieškinio senaties skaičiavimo taisyklė taikoma tapačiam reikalavimui, kai tokio pobūdžio reikalavimą pagal susiklosčiusius teisinius santykius galima pareikšti. Nagrinėjamu atveju pagal byloje susiklosčiusius teisinius santykius tapataus reikalavimo reikšti nebūtų galima, dėl to paaiškėjus, jog reikalavimas taptus, civilinė byla turėtų būti nutraukta. Vis dėlto Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas, pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012, ir šioje, nėra tapus, skiriasi ieškinio dalykas. Tokiu atveju CK 1.130 straipsnio 3 dalis nagrinėjamu atveju netaikoma, dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliantės argumentą, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo tada, kai įsiteisėjo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012, t. y. 2013-04-18. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė senaties termino nepraleidimą bei teisę reikšti reikalavimą atsakovui kildina iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto 2012-10-18 civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog teisė ieškovei pareikšti ieškinį atsirado ne iš minėto teismo sprendimo, o iš šalių tarpusavio santykių. Apeliantės minimame Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime buvo konstatuota tik jos pareikštų reikalavimų apimtis, tačiau šis sprendimas nesukūrė ir negalėjo sukurti teisinių santykių tarp šalių. Aplinkybė, jog ieškovė pasirinko teisių gynimo būdą – įskaityti atsakovo sumokėtą avansą į nuostolius , o ne reikalavo priteisti nuostolius, negali būti pagrindu stabdyti ieškinio senaties terminą teisniam santykiui, kuris atsirado tuo pačiu pagrindu. Pareikšdama reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 ieškovė sustabdė ieškinio senaties terminą tik dėl pareikštų reikalavimų. Tuo tarpu dėl reikalavimų, kurių ji atsakovui nereiškė, ieškinio senaties terminas jiems nebuvo sustabdytas. Taip pat nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39. Pažymėtina, jog apeliantės nurodomoje apžvalgoje buvo konstatuota, jog ieškinio senaties terminui įtakos neturi ieškinio reikalavimų tikslinimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, kol dar teismo sprendimas nepriimtas. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia atskirą reikalavimą, todėl šioje apžvalgoje išaiškintos ieškinio senaties taikymo taisyklės nagrinėjamu atveju netaikomos.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog ji nagrinėtoje civilinėje byloje netgi negalėjo pareikšti viso reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, kadangi būtų pažeistas nuostolių ir netesybų įskaitinis santykis. Pažymėtina, jog ieškovė nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-229-642/2012 neprašė priteisti netesybų, ji reikalavo įskaityti sumokėtą atsakovo avansą į jos patirtus nuostolius, o nuostolius, kurių neapėmė sumokėtas avansas, prašė priteisti atskirai. Dėl to netesybų ir nuostolių santykių nagrinėtu atveju nėra. Šio apeliacinio skundo argumento nepagrįstumas nesuteikia pagrindo netgi atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Pažymėtina, jog prerogatyva pasirinkti teisių gynimo būdą tenka ieškovui, dėl to jis, pasirinkęs netinkamą teisių gynimo būdą, turi prisiimti ir riziką, jog kitų teisių gynimo būdų pagrindu ieškinio pareikšti nebus galima dėl ieškinio senaties termino.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas turėjo 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Idmava ir partneriai“ 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. B. naudai.