Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-25 · Administracinė byla Nr. P-822-167-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-25
Bylos Nr.
P-822-167-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. P822-167/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.11(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTI S2009 m. birželio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. prašymą atnaujinti procesą S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1924/2008.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u statė:

I.

S. K. 2008 m. lapkričio 6 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2008 m. spalio 24 d. nutarimu paskirtą 750 litų baudą, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁷ straipsnio 1 dalyje. Kartu su skundu pateiktas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi S. K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė šį skundą priimti. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, kad S. K. nutarimo nuorašą gavo 2008 m. spalio 27 d., t.y. likus septynioms dienoms iki apskundimo termino pabaigos, negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

III.

2008 m. lapkričio 17 d. S. K. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarties panaikinimo kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad skundžiamą nutarimą paštu gavo tik 2008 m. spalio 27 d., todėl neturėjo pakankamai laiko tinkamai paruošti skundo ir surinkti reikiamų dokumentų, turėjo kreiptis į kvalifikuotus teisininkus dėl skundo paruošimo, be to, skaičiuojant apskundimo terminą nuo nutarimo gavimo datos, dešimties dienų terminas nėra praleistas.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi S. K. atskirąjį skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas 2008 m. spalio 24 d., taigi vadovaujantis ATPK 293 straipsniu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 66 straipsnio 4 dalį, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2008 m. lapkričio 4 d., tačiau S. K. skundą teismui pateikė tik 2008 m. lapkričio 6 d., t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą. Nustatė, kad 2008 m. spalio 24 d. nutarimo nuorašas jam išsiųstas jo priėmimo dieną (b. l. 5, 6), t. y., nepažeidžiant ATPK 288 straipsnyje nustatyto trijų dienų termino. Nustatė, kad S. K. skundžiamą nutarimą gavo 2008 m. spalio 27 d., o nutarimo antrajame puslapyje yra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad terminas skundui paduoti skaičiuojamas ne nuo nutarimo gavimo datos, o nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos.

S. K. nurodytas aplinkybes, kad jis turėjo kreiptis į kvalifikuotus teisininkus skundui surašyti, bei jam reikėjo laiko būtiniems dokumentams surinkti, teismas vertino kritiškai. Pažymėjo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (atstovavimo sutartis, dokumentai, kuriuos reikėjo rinkti). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. K. turėjo septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, t.y. pakankamai laiko realizuoti savo teisę apskųsti nutarimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties asmens subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus).

V.

S. K. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Mano, kad teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą. S. K. teigimu, teismas formaliai taikė ABTĮ 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą. Prašymą atnaujinti procesą S. K. grindžia teisės į teisminę gynybą, teisingumo bei protingumo principais.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

kons tatuoja:

VI.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjas iš esmės teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir teisiniu požiūriu netinkamai kvalifikavo reikšmingas bylai išspręsti teisingai aplinkybes, kas nulėmė ir esminį materialinės teisės normų pažeidimą. Mano, kad spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas per siaurai aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esminis prašymo dėl proceso atnaujinimo motyvas – kad S. K. nebuvo žinoma nutarimo apskundimo termino skaičiavimo tvarka. Teigia manęs, kad termino eigos pradžia laikytina nutarimo nuorašo gavimo diena. Šiuo požiūriu kolegija pastebi, kad S. K. painiojasi – jau paduodamas skundą apygardos administraciniam teismui bei prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, S. K. išreiškė dvejonę dėl termino skaičiavimo tvarkos. Be to, pirminiame skunde akcentuodamas tą aplinkybę, kad jam reikia susipažinti su nutarimo turiniu bei išsiaiškinti visas faktines aplinkybes bei galimas pasekmes ir pasirinkti teisinės gynybos priemones, kategoriškai neteigia manęs, kad terminas skaičiuotinas nuo nutarimo gavimo dienos. Šį argumentą jis akcentuoja tik pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant skundo padavimo termino klausimą, tokios aplinkybės, kaip nežymus termino praleidimas ar skundą paduodančio asmens nuomonė dėl termino skaičiavimo tvarkos neturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė, kad būtų padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1924/2008.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė