- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2YT-2209-292/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00512-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., M. G., G. Š., M. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, suinteresuoti asmenys – V. B., M. G., G. Š., M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. J. priėmė palikimą po savo motinos V. B. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti ir, kad V. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 1989 m. vasario mėn. 7 d. mirė jos tėvas J. B., (duomenys neskelbtini) mirė jos motina V. B.. Mirusieji turėjo penkias dukras: V. M., gimusią(duomenys neskelbtini), A. J., gimusią(duomenys neskelbtini), B. K., gimusią(duomenys neskelbtini), G. Š., gimusią (duomenys neskelbtini)ir M. B., gimusią(duomenys neskelbtini). D. V. M. mirė(duomenys neskelbtini). Mirusioji vaikų neturėjo. Dukra B. K. mirė(duomenys neskelbtini). Mirusioji B. K. mirties dieną turėjo dvi dukras: V. B. ir M. G.. V. B. ir J. B. testamento nepaliko. Paveldint pagal įstatymą, kaip mirusiųjų V. B. ir J. B. palikimas, liko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini)sav. Tėvui J. B. mirus, motina V. B. rūpinosi ir organizavo laidotuvių apeigas, gavo laidojimo pašalpas. Rūpinosi tėvo kapavietės sutvarkymu. Mirus tėvui, perėmė aukščiau minėto nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas. Taip pat rūpinosi ir kitais tėvui priklausiusiais daiktais, tame tarpe ir jo asmeniniais daiktais, toliau gyveno namuose, esančiuose., ir (duomenys neskelbtini)kaip visada dar ir būnant gyvam tėvui jais rūpinosi. Po tėvo mirties motina V. B. maždaug dar vienuolika metų gyveno jai su tėvu priklaususiuose namuose. Kartu su motina gyveno sesuo V. M.. M. V. B. ir sesuo V. M. turėjo didelių sveikatos problemų, todėl pareiškėja rūpinosi jomis abejomis. M. V. B. mirus, pareiškėja organizavo laidotuvių apeigas, gavo laidojimo pašalpas. Rūpinosi motinos kapavietės sutvarkymu ir iki šiol ją tinkamai prižiūri. Mirus motinai, tuojau pat perėmė aukščiau minėto nekilnojamojo turto priežiūrą į savo rankas. Taip pat ėmė rūpintis ir kitais motinai priklausiusiais daiktais, tame tarpe ir jos asmeniniais daiktais. Niekada nėra gavusi jokių įspėjimų iš seniūnijos dėl netinkamai prižiūrimo aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto. Po motinos mirties dar kurį laiką gyveno jos sesuo V. M., jos sveikata jau buvo silpna ir ji neturėjo jėgų rūpintis velioniams tėvams priklausiusiu nekilnojamuoju turtu. Todėl pareiškėja pasirūpino ir seserimi, ir nekilnojamuoju turtu. Kitos seserys gyveno ir gyvena iki šiol kituose miestuose, todėl rūpintis galimybės neturėjo. Nė viena iš seserų į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl tėvų J. B. ir motinos V. B. palikimo priėmimo nesikreipė, nė viena iš galimų paveldėtojų pareiškėjai dėl to jokių pretenzijų neturėjo ir niekada nebuvo jų pareiškę. Šiuo atveju nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, reikalinga tam, kad pareiškėja įgytų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nes ne teismo tvarka gauti minėtą dokumentą nėra galimybės. Šiuos juridinius faktus prašoma nustatyti, siekiant paveldėti motinos V. B. turtą, kartu įrodant, jog V. B. faktiniu valdymu priėmė savo sutuoktinio J. B. palikimą ir turint tikslą kreiptis dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys M. G., V. B., G. Š., M. B. byloje yra pateikę atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo J. B. mirties momento(duomenys neskelbtini) ir palikėjos V. B. mirties momento 2000 m. kovo 12 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalies) ir šis turtas įpėdiniams priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. mirė(duomenys neskelbtini), V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas II-OK Nr. 405975, išduotas (duomenys neskelbtini).; mirties liudijimas AF Nr. 028661, išduotas(duomenys neskelbtini).).
Mirusiojo J. B. turto įpėdiniai pagal įstatymą jo mirties dieną buvo jo sutuoktinė V. B. ir jo dukros: V. M., A. J., B. K., G. Š. ir M. B..
D. V. Mažeikienė mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. 19-11139836). Ji vaikų neturėjo. Dukra B. K. mirė(duomenys neskelbtini). Ji mirties dieną turėjo dvi dukras: V. B. ir M. G..
V. B.
mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AF Nr. 028661, išduotas(duomenys neskelbtini)). Mirusiosios turto įpėdiniai pagal įstatymą jos mirties dieną buvo jos dukros: A. J., G. Š. ir M. B. bei mirusiosios B. K. dukros – V. B. ir M. G..
Po J. B. mirties, o vėliau ir po V. B. mirties atsirado palikimas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini)sav. (2020 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).
Nors V. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties, o pareiškėja po savo motinos V. B. mirties pas notarą dėl mirusiųjų palikimo nesikreipė, tačiau faktiškai sutuoktinio palikimą ir atitinkamai motinos palikimą (nekilnojamąjį turtą) yra priėmusios ir jį valdė, minėtu turtu rūpinosi, naudojo savo reikmėms.
Interesų konflikto tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad jų motina V. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. B. mirties ir pareiškėja priėmė palikimą po jų motinos V. B. mirties, pradėdamos jį faktiškai valdyti (2020 m. kovo 16 d. suinteresuotų asmenų atsiliepimai į pareiškimą).
Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po J. B. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo J. B. sutuoktinė V. B. ir po V. B. mirties jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiosios dukra A. J..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po J. B. mirties ir V. B. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors V. B., nesibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti po savo vyro mirties, palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo vyro J. B. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Taip pat darytina išvada, kad nors pareiškėja, nesibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti po savo motinos mirties, palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo motinos V. B. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. B., gimusio (duomenys neskelbtini)mirusio(duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini) , mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš A. J. 8,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.