Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1684-431/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-05
Bylos Nr.
2A-1684-431/2015
Teisminio proceso Nr.
2-61-3-02137-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Vidas Stankevičius, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
G. A.
Atsakovas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
Kategorijos
  • 19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1684-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-61-3-02137-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 19.3.; 95.2.; 113.4.; 114.11.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kanclerio įsakymo bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kanclerio 2014 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. P-9 bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados Nr.1 dalį, kuria siūloma ieškovei skirti padėką, įpareigoti atsakovą įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje iš naujo. Nurodė, kad ieškovė yra karjeros valstybės tarnautoja, dirbanti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (duomenys neskelbtini). 2007 metais jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Kasmetinio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo metu tiesioginis vadovas, (duomenys neskelbtini), ieškovės 2013 metų tarnybinę veiklą įvertino gerai. Nesutikdama su tokiu vertinimu, ieškovė kreipėsi į Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, išnagrinėjusi ieškovės tarnybinę veiklą už minėtus metus, ją įvertino labai gerai ir pasiūlė skirti padėką. Ieškovės 2012 metų veikla taip pat buvo įvertinta labai gerai ir buvo skirta padėka. Darbdavys, du metus iš eilės įvertinęs valstybės tarnautojos veiklą labai gerai, tačiau nesuteikęs aukštesnės kvalifikacinės klasės, o du kartus skirdamas padėkas, piktnaudžiauja jam suteikta diskrecijos teise, pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius, konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, paneigia Valstybės tarnybos įstatymu valstybės tarnautojai garantuotą teisę į karjerą.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad teisė į karjerą valstybės tarnyboje negali būti suprantama, kaip teisė reikalauti aukštesnės kvalifikacinės klasės, kai tarnautojas du metus iš eilės įvertinamas labai gerai. Vertinimo komisija turi plačią vertinimo ir pasirinkimo laisvę, kuri gali būti paneigta tik nustačius akivaizdų ir esminį valstybės tarnybos principų ar kitų teisės imperatyvų pažeidimą. Trečia ir aukštesnė kvalifikacinė klasė gali būti suteikiama (ar siūloma ją suteikti) tik jei konstatuojama, kad įgyta papildoma, aukštesnė, daug geresnė kvalifikacija, kuri yra reikalinga funkcijoms, nustatytoms atitinkamos pareigybės aprašyme, atlikti. Gebėjimas dirbti kompiuteriu su teismų informacinėmis sistemomis, elektronine byla bei teisme įdiegta garso įrašymo ir su tuo susijusia įranga yra minimalūs reikalavimai, kurie būtini ieškovei siekiant atlikti pareigybių aprašyme nustatytas tiesiogines funkcijas, todėl tokių darbų atlikimas negali reikšti aukštesnio kvalifikacinio lygmens, jis yra tipinis kiekvienam. Konkretiems tarnybos metams iškeltų uždavinių įvykdymas ar jų viršijimas, dalyvavimas mokymuose negali būti automatiškai vertinami kaip ieškovės įgyta aukštesnė kvalifikacija, ir kaip pareiga atsakovui suteikti jai aukštesnę, šiuo atveju antrą ar pirmą, kvalifikacinę klasę. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra ne vienas tarnautojas, kuris buvo du metus iš eilės įvertintas labai gerai ir jam aukštesnė kvalifikacinė klasė nebuvo suteikta. 2013 metų veiklą įvertinus labai gerai, padėkos buvo skirtos 13 tarnautojų, todėl atsakovas ieškovės atžvilgiu nepažeidė lygiateisiškumo principo, priešingai siūlymas suteikti ieškovei antrą kvalifikacinę klasę šiuo atveju pažeistų minėtą lygiateisiškumo principą kitų tarnautojų atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tiesioginis tarnautojos vadovas – (duomenys neskelbtini) D. H. Komisijos posėdyje nurodė, jog buvo gautos ieškovės kolegių teisme pastabos dėl ieškovės komandinio darbo, aptariant išvadą, ieškovei buvo pareikštas pastebėjimas, kad ieškovė galėtų korektiškiau bendrauti su kolegėmis, be to, ieškovės darbas, pasak tiesioginio vadovo, nebuvo kažkuo išskirtinis, iš principo toks kaip kitų darbuotojų, iniciatyvos ar išskirtinės spartos nepastebėta. Nors nurodytos aplinkybės neturėjo esminės įtakos galutiniam ieškovės įvertinimui vertinimo komisijoje, ir ji buvo įvertinta labai gerai, tačiau galimai iš dalies įtakojo teikiamo siūlymo pasirinkimą.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalies nuostatas, vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo šias alternatyvias priemones: 1) suteikti įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę arba 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę, arba 4) įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, arba 5) taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones, tai yra skirti padėką ar vardinę dovaną. Taikant lingvistinį šios teisės normos aiškinimą matyti, kad tai, jog šios priemonės yra alternatyvios, nedviprasmiškai parodo tarp straipsnio papunkčių naudojamas jungtukas „arba“, kiekvienos jų parinkimo diskrecija priklauso vertinimo komisijai ir paskyrimo tvarka nėra reglamentuota nei Įstatymo nei Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A520-2365/2012 akcentuota, kad „pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio bei Taisyklių nuostatas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos) kompetencija, nes yra saistomi Taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų, metodikos, tarnybinės veiklos vertinimo skalės (Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 29 dalis, Taisyklių 1 priedas). Šiais Taisyklių nustatytais kriterijais teismas turi vadovautis, spręsdamas atitinkamų vertinimo komisijos padarytų išvadų (įgyvendintų atitinkamu administraciniu sprendimu) pagrįstumo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3431/2011; kt.)”.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad atlikdama ieškovės tarnybinės veiklos vertinimą ir priimdama atitinkamą sprendimą, vertinimo komisija atsižvelgė į tokius kriterijus, kaip antai: turimą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jau turimą trečią kvalifikacinę klasę, tarnybos patirtį, ankstesnių laikotarpių tarnybinės veiklos vertinimą, dalyvavimą mokymuose bei kitą Valstybės tarnautojų registre nurodytą informaciją. Kaip matyti iš vertinimo išvados, įvertinusi visas aplinkybes, komisija pripažino ieškovę dirbančią labai gerai, tačiau nenustatė, jog ieškovės turima kvalifikacija, kiek tai susiję su jos atliekamomis darbo funkcijomis, per vertinimo metus ženkliai pasikeistų, kad palyginus su kitais valstybės tarnautojais, taip pat kelis metus iš eilės įvertintais labai gerai ir jau turinčiais kvalifikacinę klasę, ji turėtų akivaizdžių ir neginčytinų pranašumų, kurie įpareigotų iš visų alternatyvių siūlymų skirti būtent Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte numatytas priemones, be kita ko suponuojančias darbo užmokesčio padidėjimą. Atlikus Valstybės tarnautojų 2012 metų tarnybinės veiklos vertinimą, kvalifikacinės klasės buvo suteiktos tik 4 asmenims, iš kurių 3 skirta trečia kvalifikacinė klasė (tai yra valstybės tarnautojai prieš tai iš viso neturėjo kvalifikacinės klasės), 1 tarnautojai skirta pirma kvalifikacinė klasė, o padėkos skirtos iš viso 8 tarnautojams. Iš 2014 m. liepos 24 d. pažymos „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių 2014 m. vasario 28 d.„ matyti, kad 2014 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dirbo 57 valstybės tarnautojai, iš kurių 10 iš viso neturėjo kvalifikacinių klasių, pirmą arba antrą klasę turėjo 16 valstybės tarnautojų, vertinimo už 2013 metus padėkos skirtos viso 13 darbuotojų. Atsakovas paaiškino, jog teisme nuosekliai formuojamas vienodas vertinimo požiūris, nuosekli tarnautojų karjeros politika, pagal kuriuos tik iš esmės reikšmingais kvalifikacijos pasikeitimo atvejais yra suteikiama aukštesnė, nei trečia, kvalifikacinė klasė. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, jog siūlymas suteikti ieškovei antrą kvalifikacinę klasę šiuo atveju pažeistų lygiateisiškumo principą kitų tarnautojų, pvz. aktyviau dalyvavusių mokymuose ir pan., atžvilgiu, kadangi jokių duomenų bei įrodymų, jog jos kvalifikacija (net ir lyginant su kitais tos pačios pareigybės valstybės tarnautojais) vertinamu laikotarpiu ženkliai pasikeitė. O priimant domėn jau minėtas tiesioginio vadovo išsakytas pastabas dėl ieškovės bendravimo su kolegėmis, vertinimo komisija turėjo diskrecijos teisę, kuri faktiškai buvo realizuota vėlesniu ieškovės skundžiamu atsakovo kanclerio priimtu įsakymu, nuspręsti dėl vienokio ar kitokio įvertinimo rezultato, šiuo atveju dėl padėkos skyrimo. Nei Įstatymas, nei Taisyklės nesukuria pareigos vertinimo komisijai skirti tokį tarnautojo veiklos įvertinimo rezultatą, kokio norėtų pats tarnautojas.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų teismui daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad Vertinimo komisija, įgyvendindama jai suteiktą teisę vertinti ieškovės tarnybinę veiklą ir įvertinusi ją du metus iš eilės labai gerai, tačiau nesuteikusi ieškovei aukštesnės kvalifikacinės klasės, nei jos turima, piktnaudžiavo, ieškovės kvalifikaciją įvertino neobjektyviai, pažeidė Taisyklių nustatytus vertinimo kriterijus ar lygiateisiškumo principą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė G. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas bylą išnagrinėjo ieškovei nedalyvaujant, kadangi dėl ligos ji negalėjo atvykti į teismo posėdį. Ieškovė teismui buvo pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydama priežastį. Tačiau teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą, konstatavęs, kad liga, pagal CPK paprastai nelaikoma svarbia priežastimi. Teismas, spręsdamas dėl galimybės nagrinėti bylą, nekonstatavo, kad ieškovė vilkina procesą ar piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Proceso koncentruotumo principo įgyvendinimas turi būti siejamas su pagrindiniu proceso tikslu – teisingai išspręsti šalių ginčą. Būtent dėl atsakovo ir teismo veiksmų prireikė antrojo parengiamojo posėdžio. Atsakovas, būdamas ieškovės darbdaviu, turėjo galimybę atsiliepimą į ieškinį įteikti darbovietėje, tačiau to nepadarė. Atsiliepimas į ieškinį ieškovei buvo įteiktas tik parengiamojo posėdžio metu, todėl teismo posėdis buvo atidėtas. Tačiau ieškovei negalint dalyvauti dėl ligos, teismas nesutiko atidėti bylos nagrinėjimo. Darytina išvada, kad greitesnio bylos išnagrinėjimo teismas siekia vienos šalies, šiuo atveju ieškovės, sąskaita, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių, abiems šalims turi būti garantuotos vienodos priemonės. Nagrinėdamas bylą žodžiu teismas gali geriau ištirti aplinkybes. Ne visus klausimus galima išspręsti šalims pasikeičiant rašytiniais procesiniais dokumentais. Dalyvaujant betarpiškai teismo posėdyje galima išsamiau išsiaiškinti bylos faktines aplinkybes, ištirti bei įvertinti įrodymus. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovė pateiks naujų argumentų. Tuo tarpu atsakovas nuslėpė nuo teismo, kad byloje paaiškėjo naujos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos teisimui priimant sprendimą, tai yra, kad dviem (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais buvo suteiktos aukštesnės kvalifikacinės klasės. Teismas, nuspręsdamas bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant, neatsižvelgė į tai, kad byla vedama ne per advokatą, ignoravo tą aplinkybę, kad tarnybiniame ginče ieškovė yra silpnesnioji šalis.

2) Teismas, atsižvelgdamas į specifinę šalių padėtį turėjo priimti tokius sprendimus, kad eliminuotų bet kokią galimybę įtarti teismą šališkumu. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas negali pasisakyti dėl bylos baigties. Teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą demonstravo savo šališkumą, pasisakė dėl bylos baigties – dar parengiamajame teismo posėdyje teismas konstatavo, kad jam šioje byloje viskas aišku. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, spręsdamas dėl galimumo nagrinėti bylą neatvykus ieškovei, išreiškė gana dviprasmišką poziciją dėl apeliacinio skundo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl nesuprantami teismo samprotavimai nagrinėjant individualų ginčą apie sunkią finansinę valstybės padėtį.

3) Teismas apsiribojo formaliu teisės aktų aiškinimu, nenagrinėjo problemos ieškinyje nurodytų teisės principų aspektu, neanalizavo ir nepasisakė dėl skundo argumentų, tiesiog perrašė į sprendimo motyvuojamąją dalį atsakovo atsiliepimo argumentus, nesigilindamas, ar jie pagrįsti įrodymais. Įstatymas draudžia teismo sprendimą grįsti prielaidomis ar spėlionėmis. Tačiau teismas, motyvuodamas savo sprendimą, daro prielaidą, kad, nors nurodytos aplinkybės neturėjo įtakos galutiniam ieškovės įvertinimui vertinimo komisijoje, ir ji buvo įvertinta labai gerai, tačiau galimai iš dalies įtakojo teikiamo siūlymo pasirinkimą. Vadinasi, net teismui neaišku, kokiais motyvais vadovaudamasi Komisija pasirinko būtent tokią Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje numatytą skatinimo priemonę. Teismas tiesiog formaliai perrašė atsakovo atsiliepimo teiginius: „komisija nenustatė, jog ieškovės turima kvalifikacija per vertinimo metus ženkliai pasikeistų“. Kyla klausimas, kokiais įrodymais remiantis tiek Komisija, tiek teismas nustatė, jog ieškovės kvalifikacija per vertinimo metus ženkliai nepasikeitė. Tiek atsakovas, tiek teismas, kalbėdami apie išaugusią kvalifikaciją, su kuria sieja kvalifikacinės klasės suteikimą, operuoja tokiomis vertinamojo pobūdžio sąvokomis kaip „ženklus pasikeitimas“, „iš esmės reikšmingas kvalifikacijos pasikeitimas“. Tačiau nei atsakovas, nei teismas neatskleidžia šių sąvokų turinio. Teismas šiuo atveju neteisingai paskirsto įrodinėjimo pareigą. Pareiga įrodyti, kad ieškovės kvalifikacija nepakito, tenka atsakovui. Ieškinyje detaliai nurodyta, kokiuose mokymuose bei seminaruose ieškovė dalyvavo. Teismas taip pat netyrė 2014 m. sausio 17 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 25, kurioje nurodyta, kad ieškovė įvykdė visas jai skirtas užduotis kvalifikacijos kėlimo srityje. Tiesioginis vadovas ieškovės kvalifikaciją įvertino aukščiausiu balu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo siūlomi kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose ji būtų atsisakiusi dalyvauti. Vertinamu laikotarpiu, tik du žmonės dirbo (duomenys neskelbtini), ieškovė ir A. D.. 2014 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais dviem (duomenys neskelbtini), iš kurių viena yra A. D., buvo suteiktos aukštesnės kvalifikacinės klasės, nors darbo krūvis, kvalifikacija, lyginant su ieškovės krūviu ir kvalifikacija, yra tokie patys. Atsakovas, neinformuodamas teismo apie šias naujas bylai reikšmingas aplinkybes elgiasi nesąžiningai. Atsakovas teismui neatskleidė valstybės tarnautojų, neturinčių klasės arba turinčių trečią kvalifikacinę klasę, darbo stažo. Teisme itin didelė darbuotojų kaita, valstybės tarnautojai dirba nuo metų iki dviejų. Atsakovas nenurodė teismui, kokias kvalifikacines klases turi pateiktoje suvestinėje minimi valstybės tarnautojai, kurie buvo įvertinti padėkomis. Vyriausioji specialistė turi pirmą kvalifikacinę klasę. Akivaizdu, kad aukštesnės kvalifikacinės klasės atsakovas jai suteikti neturėjo jokių galimybių. Tas pats pasakytina ir apie valstybės tarnautojus, teismo teigimu, aktyviau dalyvavusius mokymuose. Iš jau minėtos suvestinės matyti, kad mokymai labai skiriasi priklausomai nuo asmens užimamos pareigybės. Todėl nekorektiška lyginti (duomenys neskelbtini) mokymus su teisėjo padėjėjo, konsultantės ar viešųjų ryšių atstovo mokymais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašo ieškovės skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo ieškovei nedalyvaujant. Ieškovė, manydama, kad bylą nagrinėjusi teisėja yra šališka, nereiškė nušalinimo, kas rodo, kad argumentas dėl teisėjos tariamo šališkumo apeliaciniame skunde yra pateikiamas tik dėl to, kad ieškovės netekina priimtas teismo sprendimas. Tačiau nesutikimas su priimtu teismu sprendimu nėra ir negali būti pagrindu abejoti teisėjo nešališkumu. Ieškovė, kritikuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apsiriboja labai nekonkrečiais, abstrakčiais, niekuo neparemtais svarstymais. Apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas neanalizavo visų bylos aplinkybių, netyrė įrodymų, ieškovė nepaaiškina ir nedetalizuoja, kokias konkrečias bylos aplinkybes ji turi omenyje ir kokių įrodymų teismas netyrė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija turi labai plačią diskrecijos laisvę, kokį siūlymą dėl tarnautojo skatinimo teikti, kai valstybės tarnautojo veikla yra įvertinama labai gerai. Įvertinus valstybės tarnautojo veiklą labai gerai, pagal teisės aktus neatsiranda pareiga jam siūlyti suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę – pasirinkimo laisvė yra paliekama Komisijai. Ieškovė byloje netinkamai vertina įrodinėjimo naštą. Atsakovo manymu, Komisijos turėta informacija, ypač tiesioginio vadovo vertinimas ir išsakyti pastebėjimai Komisijos posėdžio metu, taip pat turima Komisijos vertinimo ir pasirinkimo laisvė, būtinybė užtikrinti vienodą vertinimo požiūrį, leido Komisijai daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo siūlyti suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę. Atsakovui įvykdžius savo įrodinėjimo pareigą, našta paneigti šias aplinkybes ir išvadas tenka ieškovei. Taigi ieškovė pati turėtų įrodinėti, kad jos kvalifikacija per 2013 metus pakito taip reikšmingai, kad Komisija neturėjo jokios galimybės nesiūlyti jai suteikti aukštesnės kvalifikacinės klasės. Nei dalyvavimas dvejuose seminaruose, nei gebėjimas atlikti įprastines pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neparodo išaugusios kvalifikacijos. Kvalifikacijos padidėjimas vertinamas pagal visumą aplinkybių, o ne pagal lankytų seminarų skaičių ar įprastą savo pareiginių funkcijų atlikimą. Atsakovas neneigia, kad 2014 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais vienai (duomenys neskelbtini) buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė (tai yra tokia klasė, kokią ieškovė jau turi), o kitai (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė. Tačiau šios aplinkybės neturi jokio ryšio su ieškovės veiklos vertinimu ir jos kvalifikacija. III kvalifikacinę klasę 2014 m. vasario 28 d. turėjusių valstybės tarnautojų stažo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vidurkis apytiksliai yra 4 metais ir 8 mėnesiai, neturėjusių kvalifikacinės klasės – 3 metai ir 7 mėnesiai, o ne vieneri ar du metai, kaip nurodo ieškovė. 2014 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. P-7 3 punktu skiriant padėkas valstybės tarnautojams, tik 2 iš 11 minėto įsakymo 3 punkte nurodytų tarnautojų turėjo pirmą kvalifikacinę klasę, tai yra net 9 tarnautojų veiklą įvertinus labai gerai, jiems skirtos padėkos, o ne aukštesnė kvalifikacinė klasė. Kitiems dviem tarnautojams, turėjusiems pirmą kvalifikacinę klasę, buvo skirtos padėkos, o ne finansinis paskatinimas. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, atliekant kasmetinį vertinimą už 2013 metus, buvo diskriminuojama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ieškovei, valstybės tarnautojai, skirtos skatinimo priemonės – padėkos – pagrįstumo, du metus iš eilės ieškovės tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra karjeros valstybės tarnautoja, dirbanti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (duomenys neskelbtini) (B lygis, 8 kategorija). Ieškovė dirbti pakaitine valstybės tarnautoja nurodytoje darbovietėje pradėjo nuo 2006 m. sausio 30 d., o 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. P-6 buvo paskirta į (duomenys neskelbtini) pareigas, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė (b.l. 1-2; 71). Valstybės tarnautojų tarnybinė veiklos vertinimo komisija 2013 m. vasario 5 d. išvadoje ieškovės veiklą įvertino labai gerai ir pritarė tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui pareikšti padėką (b.l. 11). Ieškovės tarnybinės veiklos vertinimo 2014 m. sausio 17 d. išvadoje Nr. 25 jos veikla buvo įvertinta gerai (b.l. 9). Nesutikdama su tokiu įvertinimu, ieškovė kreipėsi į Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją, kuri 2014 m. vasario 28 d. išvadoje ieškovės veiklą įvertino labai gerai ir skyrė ieškovei padėką (b.l. 7). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kanclerio 2014 m. kovo 3 d. įsakymu „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų siūlymų įgyvendinimo“ Nr. P-9 ieškovei, kartu su kitais 2 teismo darbuotojais skirta padėka (b.l. 6).

CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas nustato pareigas teismui ir proceso šalims, tai yra teismas turi siekti, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, tuo tarpu dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 226 straipsnyje nustatyta, jog pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė teismui 2014 m. liepos 24 d., tačiau teismo buvo priimtas tik 2014 m. rugpjūčio 5 d. (b.l. 67). Ieškovei atsiliepimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2014 m. rugpjūčio 5 d., nurodant, kad originalūs dokumentai bus įteikti 2014 m. rugpjūčio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 113). Minėtas teismo posėdis buvo atidėtas, ieškovei suteikiant galimybę susipažinti su atsiliepimu bei patenkinant ieškovės pareikštą prašymą dėl vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo pateikimo (b.l. 117-118). Pažymėtina, kad pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui asmeniškai. CPK 117 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui. Minėtos teisės normos visų pirma nustato pareigą procesinius dokumentus priešingai bylos šaliai įteikti teismui. Kita bylos šalis gali savo sutikimu įteikti dokumentus kitai šaliai, tačiau teismas vis tiek turi pirma būti išsprendęs šio dokumento priėmimo klausimą bei išdavęs įteikiančiajai šaliai nustatytos formos dokumentus su patvirtinimu apie įteikimą. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą ir į tai, kad atsiliepimas į ieškinį buvo priimtas tik 2014 m. rugpjūčio 5 d., atsakovas neturėjo galimybės pats tinkamai įteikti atsiliepimo ieškovei pagal CPK nustatytus reikalavimus. Todėl nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad dėl atsakovo veiksmų prireikė antrojo parengiamojo teismo posėdžio.

Kito parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2014 m. rugsėjo 10 d., metu ieškovė dalyvavo, tačiau papildomų prašymų nepareiškė, nors teisėja išaiškino prašymų nepateikimo parengiamojo teismo posėdžio metu pasekmes. Ieškovė tik kėlė klausimą dėl jos diskriminavimo valstybės tarnyboje, nurodydama apie kitas skatinimo priemones, valstybės tarnautojams suteikiamas neeilinių tarnybinės veiklos vertinimų metu (b.l. 121-122). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nenurodo, kokias reikšmingas bylai išnagrinėti aplinkybes turėjo išsiaiškinti bei kokius įrodymus išsireikalauti turėjo teismas. Ieškovei išaiškintina, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra jos 2013 metų tarnybinės veiklos vertinimas, atliktas 2014 m. pradžioje. Todėl jai skirtos skatinimo priemonės pagrįstumas turi būti nustatomas, atsižvelgiant į kitų valstybės tarnautojų 2013 metų ar ankstesnių metų kasmetinius ar neeilinius tarnybinės veiklos vertinimus. Tuo tarpu ieškovės apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad dviem (duomenys neskelbtini) aukštesnės kvalifikacinės klasės buvo suteiktos 2014 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais. Šis vertinimas buvo atliktas jau praėjus apie pusei metų nuo ieškovės 2013 metų tarnybinės veiklos vertinimo, atlikto 2014 m. pradžioje, todėl negali būti laikomas kriterijumi, sprendžiant, ar ieškovė nebuvo diskriminuojama kitų tarnautojų atžvilgiu. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie jį buvo informuota tinkamai (b.l. 119). Ieškovė buvo pateikusi teismui prašymą atidėti posėdį dėl ligos (b.l. 124), tačiau jame nenurodė teismui jokių pageidavimų dėl įrodymų išreikalavimo, ar kitų priežasčių, kodėl ji turėtų būtinai dalyvauti teismo posėdyje. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį liga paprastai nėra laikoma svarbia neatvykimo priežastimi. Be to, ieškovės apeliaciniam teismui pateikti dokumentai (b.l. 140-141) patvirtina, jog sveikatos sutrikimai ieškovei buvo nustatyti dar 2013 m. liepos 21 d., todėl ieškovė galėjo numatyti, kad tam tikru teismo proceso metu ji ne visada galės dalyvauti teismo posėdžiuose, ir susirasti atstovą. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovės ligos svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi ir pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas išnagrinėjo bylą iš esmės.

CPK 65-66 straipsniuos yra numatyti pagrindai teisėjui nušalinti. Pagal šiuos straipsnius teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo bet kokiu atveju, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2014 m. rugsėjo 10 d., metu apie teismų finansines galimybes pasisakė atsakovas, teisėja tik patikslino formuluotę, pabrėždama, kad ji yra žinoma (b.l. 121-122). Teismo posėdžio, vykusio 2014 m. spalio 20 d., metu teisėja pasisakė, kad bet kokiu atveju bus apeliacija, (b.l. 125). Minėti teismo pasisakymai nepripažintini patvirtinantys teismo šališkumą, kadangi duomenys, kiek teismams yra skiriama lėšų iš valstybės biudžeto, yra skelbiami viešai, taip pat visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog teismų darbuotojų darbo užmokesčio dydis bei galimos darbuotojų skatinimo priemonės yra priklausomos nuo teismams skiriamų lėšų. Teismas išsakė abstraktų pastebėjimą apie tai, kad bus pateiktas apeliacinis skundas, tai yra ne tik ieškovės, bet ir atsakovo, jeigu ieškinys bus patenkintas. Todėl šio teismo teiginio negalima pripažinti patvirtinančiu jo šališkumą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nurodytos valstybės tarnautojui, kurio veikla yra įvertinta labai gerai, skiriamos priemonės yra alternatyvios ir kiekvienos jų parinkimo diskrecija priklauso vertinimo komisijai ir paskyrimo tvarka nėra reglamentuota nei Valstybės tarnybos įstatymo nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų reglamentavimą, nėra draudžiama kelis metus iš eilės labai gerai įvertintam darbuotojui skirti tą pačią skatinimo priemonę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tam tikrą tarnautojo diskriminavimą galėtų patvirtinti aplinkybės, kad didžiajai daliai kitų valstybės tarnautojų, įvertintų labai gerai, buvo skirtos su darbo užmokesčio padidėjimu ar skyrimu į aukštesnes pareigas susijusios skatinimo priemonės, tuo tarpu tik vienai ieškovei ar tik nedidelei darbuotojų grupei būtų skirtos padėkos. Be to, tokia situacija turėtų pasikartoti keletą metų iš eilės taip, kad ieškovė, kurios tarnybinė veikla kelis metus iš eilės vertinama labai gerai, atsižvelgiant į suteiktas skatinimo priemones, atsidurtų blogesnėje padėtyje, negu didžioji dauguma kitų labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kanclerio 2013 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. P-26 padėkos buvo skirtos aštuoniems darbuotojams, trečia kvalifikacinė klasė suteikta keturiems darbuotojams, tarp kurių ir pakaitinei teismo raštinės teismo posėdžių sekretorei, tik vyriausiajai specialistei suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b.l. 12). Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2014 m. vasario 18 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad penkiems tarnautojams, iš kurių du turėjo trečią kvalifikacinę klasę, buvo skirtos padėkos, tik vienam tarnautojui buvo suteikta III kvalifikacinė klasė (b.l. 38-43). Pažymėtina, kad valstybės tarnautojai I. M. tiek 2013 metais, tiek 2014 metais buvo skirta padėka, nors ši darbuotoja turi II kvalifikacinę klasę, tai yra ne pačią aukščiausiąją.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 metais iš viso dirbo 4 (duomenys neskelbtini). Aštuonis šių metų mėnesius vienu metu dirbo tik trys (duomenys neskelbtini), tačiau jų darbas buvo skirstomas ir kitoms (duomenys neskelbtini) darbuotojoms (b.l. 87-88). Atsakovas apeliaciniame skunde patvirtino, kad 2014 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais vienai (duomenys neskelbtini) buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė, o kitai – antra kvalifikacinė klasė (b.l. 149). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus tiek visų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dirbančių valstybės tarnautojų, tiek (duomenys neskelbtini) tarnybinės veiklos vertinimus, negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad ji būtų diskriminuojama kitų darbuotojų atžvilgiu ir padėkos skyrimas antrus metus iš eilės pažeistų valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovė nebuvo vienintelė valstybės tarnautoja, kuriai du metus iš eilės po labai gero tarnybinės veiklos įvertinimo buvo skirta padėka. Be to, iš teisme dirbančių (duomenys neskelbtini) ieškovė nėra vienintelė, turinti tik trečią kvalifikacinę klasę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo stažas valstybės tarnyboje nėra pagrindas, vertinant valstybės tarnautojo veiklą ar skiriant jam skatinimo priemones. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnis numato priedų prie pareiginės algos skyrimą, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo darbo stažą. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad buvo gautos ieškovės kolegių teisme pastabos dėl ieškovės komandinio darbo, ieškovei buvo pareikštas pastebėjimas, kad ieškovė galėtų korektiškiau bendrauti su kolegėmis (b.l. 72). Bendravimo su kolegomis kokybė taip pat yra svarbus tarnybinės veiklos vertinimo aspektas, kuris gali lemti ir skiriamą skatinimo priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėVidas StankevičiusJūratė Varanauskaitė