- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1177-370/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čiuchraj, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- S. G.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1177-370/2010
Teisėjas H. A. Markevičius Procesinio sprendimo kategorija 76.5; 24.2 (S)
2010 m. gruodžio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čiuchraj, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, atsakovei S. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-9-646/2010 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei S. G. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą, – Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-01-04 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti, kad jis nėra nepilnamečio vaiko A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, įpareigoti Skuodo rajono civilinės metrikacijos skyrių panaikinti nepilnamečio vaiko gimimo liudijimo duomenis, kur tėvu įrašytas ieškovas. Nurodė, kad jo santuoka su atsakove buvo nutraukta Skuodo rajono apylinkės teismo 2002-08-06 sprendimu, ištuoka įregistruota 2002-08-27. Jiems gyvenant santuokoje gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. G., (duomenys neskelbtini) duktė A. G. ir (duomenys neskelbtini) sūnus A. G.. Skuodo rajono apylinkės teismas 2002-08-06 sprendimu vaikų išlaikymui iš ieškovo priteisė kas mėnesį kiekvienam vaikui po 130 Lt periodinę išmoką iki jų pilnametystės. Po santuokos nutraukimo ieškovas 2003 metais išvyko gyventi ir dirbti į Švediją, o atsakovė su trimis vaikais liko gyventi Skuodo mieste. Ieškovas dažnai grįždavo į Lietuvą, bendraudavo su vaikais. 2008 m. vasarą ieškovui būnant Švedijoje ir bendraujant internetu su pažįstamais asmenimis iš Skuodo, jam buvo nedviprasmiškai užsiminta, kad jauniausias vaikas A. yra ne jo sūnus. Be to, pati atsakovė 2008 m. vasarą ieškovui leido suprasti, kad A. yra ne jo vaikas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas yra jų vaiko A. tėvas. Prašė atmesti ieškinį remiantis aplinkybe, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2010-01-04 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Nurodė, kad 2009-03-05 ekspertizės aktas patvirtina, kad ieškovas nėra atsakovės vaiko A. biologinis tėvas. Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, kad ieškovas tikrai žinojo faktus ir aplinkybes, suteikiančias jam pagrindo rimtai suabejoti savo tėvyste: liudytojų N. T. B. (atsakovės motinos), K. D. (atsakovės motinos draugės), J. S. (prižiūrinčios atsakovės vaikus) parodymus, jog apie 2003–2004 metus ieškovas pats buvo pareiškęs abejonių dėl savo tėvystės, teismas įvertino kritiškai. Teismas rėmėsi 2002-08-06 teismo sprendimu, kuriame nurodyta, jog sutuoktiniai kartu negyveno nuo 2000 metų, taip pat liudytojų parodymais, jog ieškovas 2003 metais išvyko į Švediją, grįždavo tik atostogų, su visais vaikais elgdavosi vienodai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-01-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ginčijamu klausimu. Teismas priėmė sprendimą neišklausęs sūnaus A. Taip pat teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi vadovavosi tik ieškovui palankiais liudytojų parodymais, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas apie gimimo liudijime įrašytus duomenis žinojo 2002 metais, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praėjus devyneriems metams nuo vaiko gimimo ir septyneriems metams nuo santuokos nutraukimo, todėl teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tėvystės nuginčijimui biologinio ryšio klausimas nėra lemiantis, bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Tėvystės prezumpcijos santuokoje gimusiam vaikui paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl sūnaus ir ieškovo teisinių ir socialinių ryšių. Ieškovas sūnumi A. rūpinosi nuo pat gimimo, padėjo materialiai išlaikyti, tarp ieškovo ir sūnaus yra susiklostę tėviški santykiai, sūnus A. ieškovą pažįsta kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys, todėl skundžiamas teismo sprendimas neatitinka vaiko interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2002-08-06 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 8). Šalims gyvenant santuokoje gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. G., (duomenys neskelbtini) duktė A. G. ir (duomenys neskelbtini) sūnus A. G. Šalys kartu nebegyvena nuo 2000 metų. Ieškovas 2003 metais išvyko gyventi ir dirbti į Švediją, o atsakovė su trimis vaikais liko gyventi Skuodo mieste. 2009-06-05 ekspertizės aktas patvirtina, kad ieškovas nėra A. G. biologinis tėvas (b. l. 42, 43).
CK 3.152 str. 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismą atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (pavyzdžiui, gautas dokumentas, kad jo tėvystė nėra pagrįsta kraujo giminyste ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003).
Byloje nagrinėjamu atveju liudytojai skirtingai nurodė momentą, kada ieškovas sužinojo, jog A. nėra jo sūnus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, jog ieškovas tikrai žinojo faktus ir aplinkybes, suteikiančius jam pagrindo rimtai suabejoti savo tėvyste. Pažymėtina, kad skirtingai nei kitais atvejais, senaties termino tėvystei nuginčyti pradžia siejama su ieškovo sužinojimu apie ginčijamus duomenis ar aplinkybes, duodančias pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, o ne su turėjimu sužinoti. Todėl liudytojų parodymai apie paskalas miestelyje nepatvirtina, kad ieškovas jau 2003–2004 metais turėjo pagrindo suabejoti savo tėvyste, ypač atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovas nuo 2003 metų gyvena Švedijoje, o pati atsakovė net bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nesutiko su ekspertizės išvada ir teigė, kad ieškovas yra jos sūnaus A. tėvas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros taisykle, kuri reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2000 metų, kad nuo 2003 metų jis gyvena ir dirba Švedijoje, o į Lietuvą grįžta tik trumpam, kad su visais vaikais jis elgėsi kaip su savo, suteikia pagrindo tikėti ieškovo ir liudytojų parodymais, kad rimtų abejonių dėl savo tėvystės atsakovui kilo tik 2008 metais, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl senaties termino.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tėvystės klausimu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad tokio pobūdžio bylose būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principais, tačiau pažymi, kad tai negali būti suprantama kaip visiškas ieškovo teisių paneigimas. Byloje nebuvo nustatyta ieškovo ir atsakovės sūnaus A. tamprių socialinių ryšių, nes, kaip jau buvo minėta, ieškovas nuo pat A. gimimo su atsakove negyvena, o nuo 2003 metų nuolat gyvena ir dirba Švedijoje. Atsakovė neleido A. su kitais vaikais ir ieškovu išvykti į užsienį. Formali aplinkybė, kad atsakovas kurį laiką mokėjo teismo priteistą išlaikymą, nepatvirtina ieškovo ir A. glaudžių socialinių ryšių. Pati apeliantė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vaikui apie tėvystės ginčijimo faktą yra žinoma, jis dėl to išgyvena. Ar ieškovas teisiškai bus A. tėvu, ar ne, šios padėties neištaisys ir tarpusavio socialinių ryšių nesukurs. Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti ir patį A., tačiau konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju vaiko noras nelemtų ieškinio pagrįstumo, nes byloje ekspertize įrodyta, kad ieškovas negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.), nustatyta, kad tarp ieškovo ir A. nėra susiklosčiusių glaudžių socialinių ryšių, o kadangi ieškovas gyvena užsienyje, nėra pagrindo jų tikėtis ir ateityje.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.