Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

EDUARD BEBKO, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1990-06-05 Trakų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2009-09-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėn., pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 11 p., ir

ROLANDAS MICĖ, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1990-06-28 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi Alantos vidurinėje mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini) Molėtai, neteistas,

kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d., 237 str. 1d.

Aprašomoji dalis

NUST A T Ė:

Kaltinamieji E. B. ir R. M. 2008-12-18, apie 21 val., G. V. gyvenamajame statybiniame vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, kilusio dėl asmeninių priežasčių konflikto metu su nukentėjusiuoju A. G., tyčia, kartu sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau 12 smūgių į veidą, galvą ir kairę plaštaką, tuo bendrais veiksmais padarė pastarajam odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis veide, viršugalvyje ir kairėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą pasmakrėje bei nosies kaulo lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis E. B. toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, po A. G. sužalojimo, turėdamas tikslą nuslėpti nukentėjusiojo atžvilgiu prieš tai padarytą nusikaltimą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), veikdamas itin žiauriai, tame pačiame vagonėlyje, o po to ištempęs nukentėjusįjį A. G. į lauką, tyčia sudavė peiliu prieš tai sužalotam bei apsvaigusiam nuo alkoholio ir dėl šių priežasčių negalėjusiam pasipriešinti nukentėjusiajam ne mažiau kaip 30 smūgių į krūtinės ląstą, pilvą ir kairį šoną, tuo padarydamas jam daugybinius durtinius - pjautinius krūtinės ir pilvo sužalojimus su krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, dešinio plaučio, pilvaplėvės, kepenų kairės skilties, skrandžio, kairio inksto, diafragmos dešinio kupolo, tarpuplaučio pažeidimais, kas komplikavosi masyviu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje su kairio plaučio subliuškimu, nuo ko A. G. mirė, ir taip jį nužudė, o siekdamas nuslėpti savo padarytas nusikalstamas veikas, R. M. padedamas nutempė A. G. kūną prie Gurelių g., Vilniuje, esančio tvenkinio. Šiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. ir 11 p.

K. R. M. toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, žinodamas, kad kaltinamasis E. B. tame pačiame G. V. vagonėlyje ir lauke prie jo, peiliu sudavė smūgius A. G. ir tokiu būdu pastarąjį nužudė, nepranešė apie tai teisėsaugos įstaigai, o iš anksto nepažadėjęs paslėpti ir E. B. paprašytas, kartu su E. B. nunešė nužudytojo A. G. kūną prie Gurelių g. Vilniuje, esančio tvenkinio, taip jį paslėpė ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 237 str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad su R. M. vaikščiojo po Gurelių gatvę ir užėjo į G. V. statybinį vagonėlį. Vagonėlyje buvo viso keturi žmonės: jis, R. M., A. G. ir G. V.. Visi gėrė alų. Po kurio laiko tarp G. V. ir A. G. prasidėjo ginčas, kuris perėjo į jo ir Rolando pusę. A. G. pradėjo nei iš šio nei iš to jį ir Rolandą įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais, tačiau jų neprisimena, nes buvo girtas. Kai jis atsistojo nuo lovos A. G. jį pastūmė ir jis nukrito. Jis atsistojo ir kartu su Rolandu numetė A. G. ant lovos ir paprašė, kad šis liautųsi, tačiau jis nesiliovė jų įžeidinėti, todėl kilo muštynės. Muštynių metu jis sudavė sėdinčiam ant lovos A. G. apie 6-7 smūgius kumščiu bei koja į galvą ir krūtinę. Kai vagonėlyje vyko muštynės R. M. taip pat mušėsi, lyg tai rankomis. Jis pagriebė nuo stalo peilį ir dūrė A. G. į krūtinę gal 3-4 kartus, tiksliai neprisimena. A. G. nukrito nuo lovos, o jis padėjo peilį ant stalo ir pats atsisėdo ant lovos. Po to priėjo prie gulinčio A. G. ir patikrino jo pulsą, tačiau jis jau buvo negyvas. G. V. liepė išnešti A. G. iš vagonėlio, todėl jis paėmė jį už pažastų ir ištempė į lauką. Iš paskos išėjo Rolandas ir Gintaras. Gintaras nurodė kur galima paslėpti Andriaus kūną. Kartu su Rolandu nutempė A. G. kūną prie apačioje esančio tvenkinio ir ten jį palikę išėjo namo. Tiksliai neprisimena kiek kartų A. G. smūgiavo peiliu. Kai ištempė A. G. į lauką, nemušė jo ir peiliu nebadė, todėl nežino iš kur pas A. G. atsirado 30 žaizdų. Jis prisimena, kad smūgiavo 3-4 kartus peiliu, daugiau smūgių neprisimena, tačiau neneigia, kad jų galėjo būti ir daugiau. Be jo peiliu A. G. niekas nesmūgiavo. Mano, kad alkoholis jo veiksmams turėjo įtakos, nes būdamas blaivus nebūtų to padaręs. Kai kilo muštynės, matė kai R. M. smūgiavo A. G. kumščiu į galvos sritį, bet muštynių metu nuolat nestebėjo R. M. veiksmų A. G. atžvilgiu, galėjo nepamatyti jo smūgių koja. A. G. kūną paslėpti buvo Vaitkevičiaus mintis, jis sakė: „neškit jį iš čia ir paslėpkit, užkaskit“. A. G. nužudė tikrai ne tikslu paslėpti kitą nusikaltimą, iš anksto nenumatė, kad įvyks jo mirtis. Pilnai sutinka su byloje pareikštu ieškiniu.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, kad kartu su E. B. nuėjo iki statybinio vagonėlio, kuriame gyveno Gintaras. Viduje buvo A. G. ir Gintaras. Visi sėdėjo ir kalbėjo, po to A. G. ant jo su Eduardu pradėjo sakyti, kad jie yra „ožiai“, kad jis turi daug pažįstamų. Jie jo paprašė nusiraminti ir nekalbėti nesąmonių. Tada prasidėjo muštynės. Kai A. G. atsistojo, jie jį nuvertė ant lovos, o jis ir vėl atsistojo ir tuomet ar tai įspyrė Eduardui, ar tai jį pastūmė. Eduardas nugriuvo. Vėl buvo liepta A. G. ramintis, tačiau jis nenurimo. Tuomet jis sudavė A. G. smūgį į galvą iš kelio ir šis atsisėdo. Matė, kad A. G. bėgo kraujas iš nosies ar lūpos, tačiau jis vis tiek keikėsi. Tuomet jis trenkė jam iš delno per viršugalvį ir dar kartą iš kelio. A. G. nukrito ant lovos be sąmonės. Eduardas taip pat mušė A. G.. G. V. liepė nešti A. G. iš vagonėlio ir jiems patiems dingti, kad nebūtų jokių nesąmonių. O iki tol G. V. sėdėjo prie stalo kampo ir „maigė“ telefoną. Tuomet jis Eduardui padėjo nutempti A. G. iki durų, pats grįžo pasiimti cigaretės, kurią prie krosnelės prisidegė. Kai išėjo į lauką, pamatė Eduardą priklaupusį prie A. G., matė kaip jis 3 kartus dūrė peiliu A. G.: vieną kartą į nugarą ir du kartus į pilvo bei krūtinės sritį, o po to jam pasakė, kad reikia nešti A. G. prie kalno, kur yra tvenkinys ir ten jį palikti. Jie taip ir padarė, nutempė A. G. iki tvenkinio ir ten jį paliko. Tą dieną buvo išgėrę daug: butelį degtinės ir alaus. Jei būtų negėręs tikrai nebūtų taip atsitikę. Pripažįsta, kad dar vagonėlyje kartu su E. B. galėjo suduoti A. G. apie 12 smūgių. Parodė, kad nematė kad vagonėlyje E. B. būtų smūgiavęs A. G. peiliu. Tuo metu kai jis padėjo E. B. A. G. tempti iš vagonėlio, pjautinių žaizdų ant jo kūno nematė, matė tik jo kruviną veidą. Neneigia, kad gal ir galėjo būti taip, kaip pasakojo E. B., t.y. kad jis dar vagonėlyje peiliu smūgiavo A. G., tačiau jis to nematė. Prisimena, kad iš pradžių ištempti A. G. kūną buvo Gintaro mintis, tačiau jis pats iš vagonėlio nėjo, o po to nutempti A. G. kūną prie tvenkinio buvo Eduardo mintis. Vaitkevičius liepė tik išnešti A. G. kūną iš vagonėlio, jis neliepė nešti A. G. iki tvenkinio. Taip pat parodė, kad dar vagonėlyje E. B. jam sakė, kad kai A. G. atsigaus, jis parašys policijai pareiškimą dėl sumušimo. Parodė, kad nenorėjo, kad A. G. būtų nužudytas.

Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo jų kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus visiškai įrodo šie įrodymai:

Apklausta teisme nukentėjusioji S. G. parodė, kad A. G. buvo jos sūnus. Sūnų paskutinį kartą gyvą matė 2008 m. gruodžio 18 d. Vakare pas juos atėjo G. V. ir sūnus kartu su juo išėjo. Jis paprašė, kad neužsirakintų, nes žadėjo greitai sugrįžti, tačiau daugiau jo nematė. Ryte, eidama į darbą, užėjo pas Vaitkevičių, pasibeldė, tačiau durų niekas neatidarė. Po darbo vėl užėjo pas jį. G. V. jai pasakė, kad sūnus pažiūrėjo pas jį filmą ir išėjo. Visur ieškojo sūnaus, bet nerado. Į policiją kreipėsi tik 2008 m. gruodžio 24 d., nes iki to manė, kad sūnus dar atsiras. G. V. jai nieko apie tą įvykį nepasakojo. Apie nužudymą žino tik tiek, kiek žino iš baudžiamosios bylos medžiagos. Prašo priteisti byloje pareikštą civilinį ieškinį, kurį sudaro 4402,47 Lt - laidojimo išlaidos ir 50000 Lt prašo priteisti už patirtą moralinę žalą. Iki šiol jai niekas jokių pinigų nesiūlė ir nesumokėjo.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. 19 d., ryte, išėjo pabarstyti druska kiemo, kadangi prieš tai dvi dienas buvo plikledis. Netoli šiukšliadėžės pamatė kraujo dėmę, tačiau nekreipė į ją dėmesio. Kadangi buvo slidu, pamanė, kad gal kas paslydo ir susimušė nosį ar dar ką. Kitoje gatvės pusėje buvo nedidelės dėmės, kaip lašeliai. Tie kraujo lašeliai tęsėsi link vagonėlio, o prie šiukšliadėžės buvo didesnė kraujo dėmė. Dėl aptikto kraujo niekam nepranešė, pabendravo tik su kaimynu G. V., paklausė gal jis paslydo ir susižeidė, tačiau šis pasakė, kad jis nepaslydo ir nesusižeidė. Apie jokį konfliktą Vaitkevičius jam net neužsiminė ir jam jokių blogų minčių nekilo. Kai bendravo su Vaitkevičiumi pastarasis buvo blaivus.

Apklaustas liudytojas L. Ž. parodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. 25 d. jo sūnus su vaikais žaidė netoli tvenkinio ir aptiko lavoną. Sūnus pasakė, kad aptiko žmogaus manekeną. Jis su sūnum nuėjo į tą vietą pažiūrėti kas ten yra. Aptiko sušalusį žmogaus lavoną. Kad žmogus negyvas suprato iš to, kad buvo sustingusios jo kojos. Su savimi nebuvo pasiėmęs telefono, todėl nuėjo pas kaimyną ir šis iškvietė policiją. G. V. gyvena netoli jo. Po gruodžio mėn. 18 d. iki tos dienos kai aptiko lavoną bendravo su G. V., tačiau jis nieko nesakė apie jokį konfliktą. Tuo laikotarpiu nuo gruodžio 18 d. iki lavono aptikimo jam A. G. brolis sakė, kad jo brolis dingo, tačiau kai aptiko lavoną jis nematė kieno tai lavonas.

Apklaustas teisme liudytojas V. L. parodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. 25 d. prie tvenkinio buvo aptiktas lavonas, apie tai sužinojo iš vaikų. Jie atbėgo ir pasakė, kad prie tvenkinio guli manekenas. Jis jau žinojo, kad yra dingęs žmogus, t.y. jo kaimynas A. G.. Nuėjo prie tvenkinio ir rado Andrių negyvą. Kai nuėjo prie tvenkinio, nematė, kad tai yra būtent kaimynas. Jis tik palietė koją, pamatė, kad tai žmogaus koja, ji buvo sustingusi. Tuomet paskambino numeriu 112. Jis žinojo, kad apie gruodžio mėn. 19 d. dingo jų kaimynas, nes jo motina vaikščiojo, klausinėjo ar jo niekas nematė. Kai prie tvenkinio rado tą lavoną, kilo mintis, kad tai gali būti būtent ieškomo žmogaus lavonas. Kas kaimyną nužudė, kas jo kūną atnešė prie tvenkinio ir paliko, jis nežino.

Apklausta liudytoja N. M. parodė, kad apie tai kuo yra kaltinamas jos sūnus sužinojo iš tyrėjų. Iki to sūnus jai apie tai ką padarė nepasakojo. Parodė, kad sūnus pas E. B. nuvažiavo apie gruodžio mėn. 12 d. ir visą savaitę buvo pas E. B.. Gruodžio mėn. 19 d. gavo iš sūnaus žinutę, perskambino jam. Sūnus jai pasakė, kad jis su Ediku eina Vilnius – Molėtai plentu, tačiau nestoja nė vienas automobilis. Sūnus su Ediku ėjo pėsčiomis į Molėtus. Tuomet ji išsikvietė taksi ir nuvažiavo jų pasiimti. Jie buvo permirkę, kadangi buvo šlapdriba, girti nebuvo. Iš jų elgesio nepastebėjo nieko įtartino. Apie tai kas įvyko sužinojo tada, kai į namus atvažiavo kriminalistai ir pasakė, kad jos sūnus padarė nusikaltimą. Kalbėjosi su sūnumi, šis pasakė, kad buvo prisigėręs, susivaidijo ir padarė nusikaltimą, nieko konkretaus nenorėjo pasakoti.

Apklaustas teisme liudytojas G. V. parodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. 18 d. jis su A. G. sėdėjo jo vagonėlyje ir žiūrėjo televizorių, gėrė alų. Atėjo E. B. ir R. M., atsinešė dar alaus ir visi kartu gėrė. Jis išėjo į tualetą, o kai grįžo pamatė kaip E. B. ir R. M. mušė A. G., kuris sėdėjo kėdėje. A. G. nebandė gintis. A. G. buvo išgėręs, nes jau iš namų atėjo išgėręs. Pamatęs, kad E. B. ir R. M. muša A. G., paklausė ką jie daro, tačiau jam buvo liepta tylėti. A. G. mušė abu ir E. B. ir R. M.. A. G. veidas buvo kruvinas, tačiau krūtinės srity pas A. G. kraujo dėmių jis nematė. A. G. E. B. ir R. M. paėmė už rankų ir išsivedė iš vagonėlio, tačiau kur – jis nežino. Negelbėjo savo draugo, nes jam sakė: „prasižiosi kam nors, užtildysim tave“. Dabar neprisimena kuris jam tai pasakė. Apie tą konfliktą jis niekam nieko nepasakojo, nes bijojo E. B. su R. M.. Parodė, kad jis nesakė nei E. B. nei R. M., kad išneštų A. G. iš vagonėlio ir įmestų į tvenkinį. Neneigia pats buvęs girtas įvykio metu.

Kaltinamojo E. B. teisme duotus parodymus apie nukentėjusiajam A. G. suduotus smūgius rankomis, kojomis bei peiliu patvirtina jo parodymai, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokole. Šio procesinio veiksmo atlikimo metu buvo aptiktas ir paimtas E. B. nurodytas peilis, kaip panašus į jo padaryto nusikaltimo įrankį (2 t., b. l. 11-20).

K. R. M. teisme duotus parodymus apie nukentėjusiajam A. G. suduotus smūgius rankomis bei kojomis patvirtina jo parodymai, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokole. Šio procesinio veiksmo atlikimo metu buvo aptiktas ir paimtas R. M. nurodytas peilis, kaip panašus į E. B. padaryto nusikaltimo įrankį (2 t., b. l. 88-100).

Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu atpažino du peilius, paimtus įtariamųjų E. B. ir R. M. parodymų patikrinimo vietoje metu, kaip jam priklausančius. (1 t., b. l. 142-143, 144-145).

Specialisto išvada Nr. MK-U 16/09 (1 t, b. l. 74-100) nustatyta, kad neatmetama galimybė, kad A. G. odos žaizdos padarytos tirti pateiktu peiliu Nr. 1 (paimtas kaltinamojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje metu). Nustatyti ar sužalojimai padaryti konkrečiai šiuo ar keliais panašių konstrukcinių savybių peiliu negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Sužalojimai nepadaryti kitais pateiktais peiliais. Taip pat specialisto nustatyti sutapimai trijų megztinio pažeidimų ir trijų odos žaizdų, jų lokalizacijos, išilginių ašių kryptys bei padarymo mechanizmai. Kiti megztinio pažeidimai tikslių atitikmenų odos žaizdoms neturi, tai gali būti paaiškinama megztinio pažeidimų „daugiškumu", megztinio paslankumu kūno atžvilgiu. Megztinio pažeidimų yra daugiau negu odos žaizdų, tai gali būti paaiškinama tuo, kad padarant vienus megztinio pažeidimus kūnas nebuvo sužalotas. Specialistas nurodė, kad odos žaizdų išsidėstymas rodo, jog nukentėjusysis ir jį žalojęs asmuo tikėtina buvo priešpriešinėje padėtyje. Žaizdų išsidėstymas grupėmis, kuriose sutampa žaizdų išilginės ašies kryptys bei jų padarymo mechanizmai rodo, kad smūgiai duriančiu - pjaunančiu įrankiu buvo suduodami serijomis po kelis smūgius iš eilės, nežymiai kintant smūgių sudavimo krypčiai.

Iš 2008-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie tvenkinio, esančio 130 m. atstumu nuo Gurelių g. 87, Vilniuje, aptiktas A. G. lavonas su daugybiniais išoriniais sužalojimais (1 t., b. l. 15-25).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 2395/08 nustatyta, kad A. G. mirė nuo daugybinių durtinių-pjautinių krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimų su krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, dešinio plaučio, pilvaplėvės, kepenų kairės skilties, skrandžio, kairio inksto, diafragmos dešinio kupolo, tarpuplaučio pažeidimais. Sužalojimai komplikavosi masyviu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje su kairio plaučio subliuškimu.

- daugybiniai durtiniai-pjautiniai krūtinės sužalojimai, kurie padaryti veikiant duriančių-pjaunančių savybių daiktu (daiktais) nuo kelių minučių iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties;

- pilvo ir kairio šono durtiniai-pjautiniai sužalojimai, kurie padaryti veikiant duriančių-pjaunančių savybių daiktu (daiktais), nuo kelių minučių iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties;

Šie sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

- nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis veide, viršugalvyje, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva pasmakrėje padaryti veikiant kietu buku daiktu (daiktais) nuo kelių minučių iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties.

Nurodyti sužalojimai, išskyrus nosies kaulų lūžį, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

A. G. lavono kraujyje rasta 3,45 prom. etilo alkoholio, šlapime – 2,71 prom. etilo alkoholio.

Visi sužalojimai nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui.

Durtiniai-pjautiniai sužalojimai krūtinės ląstoje ir pilve padaryti mažiausiai 30 trauminiu poveikiu. Sužalojimai galvoje ir kairėje plaštakoje padaryti mažiausiai 12 trauminiais poveikiais.

Iš 2008-12-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Gurelių g. 85, Vilniuje, esančiame G. V. gyvenamajame vagonėlyje ant sofos-lovos ir užtiesalo aptikti panašūs į kraują pėdsakai (1 t., b. l. 26-35).

MRU TMI serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 2/09 (01) R 34/09 nustatyta, kad ant G. V. gyvenamajame vagonėlyje paimto lovos užtiesalo rastas vieno žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su nužudytojo A. G. DNR profiliu su 99, 9999999999 % tikimybe (1 t., b. l. 63-72).

Abu kaltinamieji iš esmės pripažino, kad 2008-12-18, apie 21 val., buvo G. V. gyvenamajame vagonėlyje, kur tarp jų ir A. G. kilo konfliktas, kuriuo metu jie abu A. G. mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvos sritį. Kaltinamasis R. M. nurodė, kad kartu su E. B. galėjo suduoti A. G. viso 12 smūgių. Iš esmės šios aplinkybės neginčija ir kaltinamasis E. B.. Liudytojas G. V. taip pat patvirtino, kad matė, kaip jo vagonėlyje kaltinamieji mušė A. G.. Ant G. V. lovos užtiesalo, paimto iš pastarojo vagonėlio, buvo aptiktas A. G. kraujas. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 2395/08 yra nustatyta, kad A. G. kūne be durtinių-pjautinių sužalojimų buvo nustatyti sumušimo padariniai: nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis veide, viršugalvyje, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva pasmakrėje. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui, yra padaryti mažiausiai 12 trauminiais poveikiais, ir dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Yra nustatyta, kad abu kaltinamieji, mušdami A. G., veikė vieninga tyčia – sužaloti, sumušti nukentėjusįjį, abu smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį, todėl negalima tvirtai nustatyti, kurio smūgio pasėkoje nukentėjusiajam lūžo nosies kaulas. Abu kaltinamieji siekė sužaloti nukentėjusįjį, iš anksto neplanavo galimų sužalojimų sunkumo, todėl jų abiejų veiksmai kvalifikuojami pagal atsiradusias pasekmes. Dėl pasakyto kolegija mano, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai šioje dalyje yra tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. ir įrodyti teismo aptartais bei išanalizuotais įrodymais.

Kaltinamasis E. B. neginčija, jog peiliu smūgiavo A. G., nurodo, kad dar vagonėlyje sudavė A. G. 3-4 smūgius peiliu į krūtinę, neneigia buvęs girtas, todėl galįs tiksliai neprisiminti smūgių kiekio. E. B. taip pat parodė, kad be jo niekas peilio neturėjo ir A. G. nesmūgiavo. Kaltinamasis R. M. ir liudytojas G. V. iš esmės patvirtino E. B. žodžius apie tai, kad daugiai peiliu A. G. niekas nesmūgiavo. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 2395/08 nustatyta, kad A. G. lavone yra aptikti daugybiniai durtiniai-pjautiniai krūtinės sužalojimai, kurie padaryti veikiant duriančių-pjaunančių savybių daiktu (daiktais) nuo kelių minučių iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties bei pilvo ir kairio šono durtiniai-pjautiniai sužalojimai, kurie padaryti veikiant duriančių-pjaunančių savybių daiktu (daiktais), nuo kelių minučių iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties; durtiniai-pjautiniai sužalojimai krūtinės ląstoje ir pilve padaryti mažiausiai 30 trauminių poveikių; A. G. mirė nuo daugybinių durtinių-pjautinių krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimų. Kaltinamasis R. M. parodė, kad jis matė, kai E. B. peiliu smūgiavo A. G. apie 3 kartus lauke prie vagonėlio, parodė, kad nepastebėjo, kad E. B. būtų smūgiavęs peiliu A. G. vagonėlyje, tačiau neneigia, kad E. B. gali sakyti tiesą apie smūgius peiliu vagonėlyje. Taigi šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis E. B., veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė peiliu A. G. mažiausiai 30 smūgių, nuo kurių sukeltų kūno sužalojimų pastarasis mirė. Nors kaltinamieji smūgių sudavimo aplinkybes, jų kiekį, sudavimo vietą aiškina kiek skirtingai, tačiau jie neneigia buvę girti, todėl gali tiksliai neprisiminti visų nusikaltimo detalių. Teismui nėra pagrindo netikėti E. B. parodymais apie tai, kad smūgius peiliu jis sudavė dar vagonėlyje, taip pat nėra pagrindo netikėti R. M., kuris teigia matęs, kaip E. B. jau laike smūgiavo peiliu A. G.. Teismo medicinos eksperto yra nustatyta, kad smūgių peiliu buvo mažiausiai 30, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. B. smūgiavo peiliu A. G. ir vagonėlyje ir lauke prie vagonėlio ir šiais veiksmais pastarąjį nužudė. Pats kaltinamasis E. B. nesugebėjo teismui įtikinamai paaiškinti, kodėl nužudė A. G., tačiau kaltinamasis R. M. parodė, kad po A. G. sumušimo vagonėlyje E. B. sakė, kad A. G. gali pranešti policijai apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, todėl teismui nėra jokių abejonių dėl to, kad A. G. buvo nužudytas būtent siekiant nuslėpti kitą, prieš tai padarytą nusikaltimą. Tolimesni abiejų kaltinamųjų veiksmai – A. G. kūno tempimas prie tvenkinio taip pat patvirtina siekimą nuslėpti nusikaltimą. Pažymėtina, kad A. G. kūno tempimas prie tvenkinio buvo atliktas būtent E. B. iniciatyva. Nors E. B. teigia tai daręs G. V. nurodymu, tačiau G. V. šį teiginį paneigė, o kaltinamasis R. M. patvirtino, jog būtent E. B. pasiūlė kūną nutempti prie tvenkinio. Taigi teismas daro išvadą, kad E. B. nužudė A. G. siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą – A. G. sužalojimą. Apklausti teisme kaltinamieji bei liudytojas G. V. parodė, kad A. G. buvo girtas ir kaltinamųjų mušamas praktiškai nesipriešino. Abu kaltinamieji parodė, kad A. G. nesavarankiškai išėjo iš vagonėlio, o buvo ištemptas. Po nužudymo A. G. kraujyje buvo aptikta 3,45 promilių alkoholio. Po sumušimo vagonėlyje A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvada, kad dėl patirtų kūno sužalojimų bei girtumo A. G. nužudymo metu buvo bejėgiškos būklės. Yra objektyviai nustatyta, kad A. G. buvo nužudytas suduodant peiliu į krūtinės ląstą ir pilvą mažiausiai 30 kartų. Taigi nukentėjusiajam buvo padaryta daug kūno sužalojimų, kas byloja apie itin žiaurų elgesį su juo, ir šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą (LR Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybės bylose“ 17 p.). Taigi ištirtų bei išanalizuotų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis E. B., siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės A. G.. Jo veiksmai pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 11 p. yra kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis R. M. neneigia padėjęs kaltinamajam E. B. nutempti A. G. kūną prie tvenkinio ir ten jį palikęs. R. M. teismui paaiškino, kad tai darė E. B. iniciatyva ir pastarojo paprašytas. Nors R. M. faktiškai neigia slėpęs E. B. prieš tai padarytą nusikaltimą (nužudymą), tačiau jo veiksmai byloja būtent apie tai, kad jis sąmoningai padarę šį inkriminuotą nusikaltimą (BK 237 str. 1 d.). Pats R. M. parodė, kad jau po to, kai vagonėlyje A. G. buvo sumuštas, E. B. ėmėsi veiksmų tikslu slėpti prieš tai padarytą nusikalstamą veiką (A. G. sužalojimą) – ištempė A. G. į lauką, kur anot R. M. smūgiavo pastarajam peiliu į nugarą, pilvą, krūtinę. R. M. negalėjo nesuprasti, kad po E. B. smūgių peiliu A. G. į gyvybiškai svarbius organus, A. G. bus atimta gyvybė, nes pats R. M. pripažino, kad E. B. tai darė sąmoningai, norėdamas, kad A. G. nepraneštų policijai apie jų nusikalstamą veiką. Taigi tolimesnis A. G. kūno nutempimas prie tvenkinio būtent ir byloja apie kaltinamojo R. M. siekį nuslėpti E. B. prieš tai įvykdytą nužudymą. Tai, kad nukentėjusiojo kūnas buvo paslėptas, patvirtino ir ta aplinkybė, kad nužudytojo kūnas buvo aptiktas tik po savaitės po įvykdyto nužudymo. Nors kaltinamasis R. M. parodė, kad neva buvo įsitikinęs, kad A. G. dar buvo gyvas po E. B. suduotų smūgių peiliu, tačiau teismo tai vertinama kaip niekuo nepagrįsta gynybinė versija, nes pats E. M. parodė, kad aiškiai matė, kaip prieš tai E. B. smūgiavo A. G. peiliu į gyvybiškai svarbius organus tikslu atimti pastarajam gyvybę. Taigi įrodymų visuma leidžia teigti, kad R. M. slėpė labai sunkų nusikaltimą ir jo veiksmai pagal BK 237 str. 1 d. yra kvalifikuoti teisingai.

N. S. G. (nužudytojo A. G. motina) pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo E. B. 4402,47 Lt turtinei žalai bei 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1., b.l. 110, 118). Teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkina pilnumoje.

Pagal BPK 44 str. 10 d., 109 str., nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos, patyręs turtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji S. G. prašo priteisti 4402,47 Lt turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Nukentėjusioji S. G. pateikė mokėjimo dokumentus, pagrindžiančius turėtas sūnaus laidojimo išlaidas 4402,47 Lt sumai (t. 1, b.l. 112-115), todėl teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie faktiškai turėtas laidojimo išlaidas, pilnumoje tenkina nukentėjusiosios civilinį ieškinį turtinės žalos priteisimo dalyje.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pirmiausia atsižvelgia į ginamos vertybės specifiką, į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytų E. B. nusikalstamų veiksmų buvo atimta žmogaus gyvybė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Žmogaus gyvybė – tai viena iš didžiausių ir neįkainojamų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiąją S. G. su mirusiuoju asmeniu – A. G. siejo artimi giminystės santykiai, todėl, teismo manymu, jai yra padaryta neturtinė žala, pasireiškianti patirtais dvasiniais išgyvenimais dėl sūnaus netekties. Teismo nuomone, prašomos priteisti žalos dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, lyginant su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas nenustatydamas atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palieka teismui. Pažymėtina, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Taigi teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį įvertina tas aplinkybes, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus dėl artimo žmogaus netekties, neigiamas emocijas, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (jis niekur nedirba, duomenų apie jo turimą turtą nėra), teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką bei į tai, kad nukentėjusiajai yra padaryta ir turtinė žala. Tuo pačiu teismas atsižvelgia į tai, kad nužudytasis A. G. įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, niekur nedirbo, visumoje nebuvo teigiama asmenybė, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis E. B. ieškinį pilnumoje pripažįsta.

Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje yra saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: cigarečių pakelis, nuoplova, lovos užtiesalas, A. G., E. B. ir R. M. drabužiai, du peiliai (1 t, b. l. 56-57). Šiuos daiktus sutinkamai su BPK 94 str. nuostatomis yra tikslinga sunaikinti, nes nėra prašymų juos grąžinti, be to šie daiktai yra menkaverčiai.

Lengvinančių kaltinamųjų E. B. ir R. M. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Sunkina abiejų kaltinamųjų atsakomybę tai, kad jie nusikaltimas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nes būtent apsvaigimas nuo alkoholio paskatino kaltinamuosius nusikalsti (BK 60 str. 1 d. 9 p.), be to nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam E. B. teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 41 str. ir 54 str., atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltės formą – tiesioginė tyčia, kaltininko asmenybę: iki inkriminuotų veikų padarymo teistas nebuvo, bet buvo baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Kaltinamasis E. B. be nesunkaus nusikaltimo padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamus padarinius – atėmė žmogui gyvybę, sukėlė nukentėjusiajai S. G. dvasinius išgyvenimus dėl artimo žmogaus netekties. Dėl pasakyto E. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima griežtesnės sankcijos vidurkiui. Subendrinta bausmė E. B. skirtina vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 9 d. nuostatomis.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. M. teismas taip pat vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 41 str. ir 54 str. Teismas atsižvelgia į tai, kad yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, viena kurių – girtumas aiškiai turėjo lemiamos įtakos jo nusikalstamai veikai. Tuo pačiu atsižvelgiama į tai, kad nėra nustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bylos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu R. M. nebuvo nuoširdus, bandė aiškiai sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje. R. M. ne tik nesiėmė jokių veiksmų tam, kad E. B. neįvykdytų labai sunkaus nusikaltimo, tačiau aktyviai slėpė šį nusikaltimą, kas byloja apie jo aiškų abejingumą kito asmens likimui. Nėra jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais teismas galėtų konstatuoti, kad jis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto. Dėl pasakyto teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus R. M. tik realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis praeityje nėra teistas ir neužilgo galės integruotis į visuomenę. Subendrinta bausmė R. M. skirtina vadovaujantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

NUSP RENDĖ:

E. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 11 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Jį gi pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

LR BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu skirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir skirti E. B. subendrintą laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų.

LR BK 63 str. 9 d. pagrindais skirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2009-09-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę E. B. skirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią E. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendis įsiteisės E. B. laikyti suimtą.

Į bausmės atlikimo laiką E. B. įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Jį gi pripažinti kaltu pagal LR BK 237 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

LR BK 63 str. 4 d. pagrindu skirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę R. M. skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. M. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Į bausmės atlikimo laiką R. M. įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. sausio 9 d.

Įsiteisėjus nuosprendžiui ir R. M. suėmus skirtas jam kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą, periodišką registravimąsi policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. G. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4402,47 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus du litus, 47 ct) turtinei žalai ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje saugomus cigarečių pakelį, nuoplovą, lovos užtiesalą, A. G., E. B. ir R. M. drabužius, du peilius (1 t, b. l. 56-57) sutinkamai su LR BPK 94 str. nuostatomis sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, nuteistajam E. B. šis terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.

Kolegijos pirmininkas (parašas) R. S.

Teisėjas R. S.