Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-617 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2013 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gruodžio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 metų su baudžiamojo poveikio priemone turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi R. T. pripažintas pavojingu recidyvistu

2016 m. sausio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, ir jis nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme bei priimtas naujas nuosprendis – išteisinti R. T. dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nuteistajam R. T. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 9 (devynerių) metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 10 (dešimties) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje R. T. pripažintas pavojingu recidyvistu.

2016 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį bei galutinės subendrintos bausmės skyrimo ir paliktos Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta – 13 metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 13 metų laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Kitos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalys paliktos galioti.

Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 8 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 14 d. – 1 metai 6 mėnesiai 23 dienos. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2020 m. sausio 6 d.

2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 58-216 Komisija priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas nuteistajam dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo: dalyvauti socialinės reabilitacijos plano vykdyme. Turimais duomenimis, R. T. vykdo Komisijos rekomendacijas: vykdo individualią apmokestinamąją veiklą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus įstaigoje.

Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Įgijo vidurinį išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją, vykdo individualią apmokestinamą veiklą, dalyvauja įvairiose prevencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skirtose lėšų tvarkymo įgūdžių ir pajamų srities valdymui, smurtinio elgesio korekcijai, atliko aplinkotvarkos darbus.

2022 m. gegužės 16 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo leista R. T., laikantis teisės aktų reikalavimų, užsiimti individualia (apmokestinamąja) veikla – medinių laivų klijavimu, deimantinių paveikslų (mozaikų), dėlionių surinkimu bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad iš individualios veiklos gauna pajamas.

R. T. praeityje nusikalto ne kartą, tai rodo impulsyvų klaidų kartojimą. Ankstesniuose nusikaltimuose dominavo smurtiniai teisės pažeidimai (plėšimas, chuliganizmas, seksualinis prievartavimas bei išžaginimas bendrininkų grupėje, neteisėtas laisvės atėmimas, viešosios tvarkos pažeidimas). Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nusikaltimų pobūdis rodo, kad nuteistajam būdinga apsunkinta problemų identifikacija bei netinkami sprendimo būdai (susidūręs su finansinėmis problemomis, nesugebėjo pasirinkti tinkamų būdų joms spręsti), pasekmių nenumatymas, silpna impulsų kontrolė, apsunkinta socialinių situacijų interpretacija ir abejingumas kitų asmenų atžvilgiu. Atsakomybės jausmas stokojo išreikštumo. Mąstymas kategoriškas. Interviu metu nuteistasis teigia žinantis savo poreikius, keliantis realius tikslus, turi planų kaip juos pasiekti.

R. T., kalbėdamas apie savo turimą kriminalinę patirtį, nusikalstamą elgesį analizuoja iš subjektyvių pozicijų, tačiau nusikalstamą elgesį vertina neigiamai. Nors atvirai nereiškia nuostatų, kurios prieštarautų bendriems moraliniams principams, R. T. įvykdyti nusikaltimai suponuoja prielaidas apie jo nepakankamą kitų visuomenės narių bendražmogiškųjų vertybių gerbimą.

Psichologo pateiktais duomenimis nuteistasis 2022 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą dėl ISRP priemonių vykdymo, tačiau buvo pastebėta, kad nuteistojo pastangos yra labiau dėl komisijos, nei dėl savęs. Vis dėlto, nuteistasis išsikėlė terapinį tikslą sau – „savęs pažinimas“. Siekiant terapinio tikslo pasiekimo, buvo pradėta nusikalstamo elgesio, asmeninių stipriųjų ir silpnųjų pusių bei kriminogeninių sričių analizė. 2022 m. lapkričio mėn. nuteistasis individualaus darbo metu yra įsitikinęs psichologinės intervencijos netikslingumu, kadangi jaučia save pažįstantis. Nuteistasis save pristato kaip pasikeitusį asmenį, demonstruoja socialiai priimtinas nuostatas ir yra įsitikinęs, kad kriminalinės patirties nebeturės. Geba įvardinti vieną iš probleminių sričių – materialinė gerovė, pastebėta, kad galimai ir šiuo metu nuteistajam ji yra svarbi bei toliau vertinama, vis tik R. T. geba įvardinti, kaip patenkins savo poreikius teisėtu būdu. Analizuojant kriminogenines sritis, nuteistasis su oficialia informacija linkęs nesutikti, tačiau labiau iš formaliųjų aspektų, apskritai savo netinkamos ir nusikalstamos veikos atsakomybės nesipurto bei supranta paskirtos bausmės poreikį, tikslą ir neišvengiamumą. Manytina, kad nuteistasis turi būti orientuojamas į socialiai priimtiną veiklą, spręsti darbinio užimtumo klausimus tuo tenkinant savo materialinius poreikius, taip pat nuteistais nukreiptas į psichologinę intervenciją, skirtą savęs pažinimui, vykdomą savanorio pagalba.

2023 m. sausio 30 d. buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas bei gebėjimas išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija balsų dauguma nutarė netaikyti R. T. lygtinio paleidimo.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. T. skundas netenkintinas

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 4 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis R. T., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Du trečdalius paskirtos bausmės jis atliko 2020 m. sausio 6 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir Komisijos rekomenduotas priemones. R. T. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau skundžiamą nutarimą priėmusi Komisija tokios pažangos neįžvelgė ir teismas su šia jos nuomone sutinka.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis atlieka pagal du nuosprendžius subendrintą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už penkis nusikaltimus: vieną nesunkų, vieną apysunkį, vieną sunkų ir du labai sunkius. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nors įkalinimo bausmę R. T. atlieka tik trečią kartą, iš viso jis yra teistas penkis kartus Lietuvoje ir vieną kartą Vokietijoje, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas labai jauno amžiaus (nuo 20 metų), jos nuosekliai buvo daromos nuo 1997 metų, dominuoja smurtinio pobūdžio veikos, nusikaltimai vis sunkėjo. Praeityje jam skirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, taikyta amnestija, lygtinis paleidimas prevencinio poveikio neatliko, nuostatų laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nesuformavo. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. R. T. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje rinktis brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą teismui nuteistojo manymą, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai.

Nuteistasis akcentuoja, jog Komisija turi orientuotis ne į jo praeities teistumus ir nusikalstamą elgesį iki įkalinimo, o jo elgesį ir pasiekimus laisvės atėmimo bausmės metu, tačiau teismas pažymi, jog sprendžiant iš jo asmens bylos duomenų, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stokojo gebėjimų išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką. Nors galiojančių nuobaudų jis neturi, tačiau susidurdavo su sunkumais laikytis nustatytų taisyklių bei drausmės reikalavimų, už jų pažeidimus buvo devynis kartus baustas. Pažeidimai pakankamai šiurkštūs (uždraustų daiktų turėjimas, konfliktai su pataisos namų pareigūnais, atsisakymai dirbti nemokamus darbus, skatinimas kitų nuteistųjų fiziškai susidoroti su pareigūnais). Skatintas tik penkis kartus. Atsižvelgiant į nuteistajam taikytų nuobaudų ir paskatinimų santykį, teismo vertinimu, pagrįstai padaryta išvada, jog R. T. elgesys pataisos įstaigose iš esmės nepasižymi stabilia teigiamo elgesio dinamika.

Teismas pabrėžia, kad penki paskatinimai per daugiau nei dvylika bausmės atlikimo metų taip pat nerodo didelės pažangos resocializacijos procese ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mąstymą ir elgesį. Pažymėtina, kad R. T. jokių paskatinimų už gerą elgesį negavo beveik ketverius pastaruosius bausmės atlikimo metus (paskutinis paskatinimas skirtas 2019 m. balandžio 16 d.). Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis struktūruotoje aplinkoje, žinodamas, jog jo socialus elgesys jam bus naudingas, geba elgtis socialiai, neįsivelti į konfliktus. Darytina išvada, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba apriboti savo elgesį bei poreikius ir elgtis disciplinuotai, nes įžvelgia naudą, tačiau tokių polinkių jis nerodė būdamas laisvėje, sistemingai darydamas nusikalstamas veikas.

Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. T. deklaruoja nepritarimą kriminalinės subkultūros nuostatoms, tačiau, teismo vertinimu, tam tikros jo elgesio apraiškos bausmės atlikimo metu rodo nuteistųjų kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Laisvės atėmimo įstaigose (Marijampolės, Kybartų, Alytaus, Vilniaus pataisos namuose) nuteistasis nedirbo, kol neatsirado lygtinio paleidimo galimybė, atsisakydavo atlikti nemokamus darbus. Jo teigimu, teikė prašymus administracijai, tačiau įdarbintas nebuvo. Nuteistojo teigimu, pataisos įstaigoje jis būtų dirbęs kvalifikuotą darbą, prieš tai atsižvelgdamas į siūlomo darbo pobūdį. Teigiamas nuostatas išsakė tik kvalifikuotos darbinės veiklos atžvilgiu. Nuteistojo nusistatymas dirbti tik kvalifikuotą darbą, gerai suvokiant, kad tokio pataisos namai dažnai neturi galimybės pasiūlyti, nerodė nuoširdžių ketinimų dirbti. Suinteresuotumą vykdyti individualią veiklą, atlikti gerbūvio darbus nuteistasis išreiškė tik tuomet, kai atsirado lygtinio paleidimo galimybė, suvokiant, kad išrankus požiūris į darbą bus neigiamai vertinamas tiek Komisijos, tiek teismų.

Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.

Nuteistasis klaidingai traktuoja, jog sudalyvavus tam tikrame skaičiuje socialinės reabilitacijos priemonių, bus pagrindas laikyti, kad jis pasiekė reikiamą lygtiniam paleidimui jų dydį ir reikalauja tą skaičių ir priemonių pobūdį Komisijai apibrėžti. Tačiau sprendimą dėl lygtinio paleidimo lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, o jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, liudijantis, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Šių priemonių rezultatai specialistų yra įvertinami ir apibendrinami socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodytais argumentais ir rėmėsi Komisija, priimdama neigiamą verdiktą.

Psichologai akcentuoja, jog praeityje R. T. darytų nusikalstamų veikų kryptingumas rodė nuteistojo nenorą keistis bei keisti gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams. Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos nuteistojo charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas patikėtų, kad šios nuostatos bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, o nuteistojo teiginiai, kad jis laisvėje nebepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, nėra deklaratyvaus pobūdžio. Psichologinio vertinimo metu pastebėta, jog R. T. būdinga padidinta savivertė, polinkis dominuoti, kontroliuoti situaciją, subjektyvios, tvirtos nuostatos, savęs pateikimas labiau iš teigiamos pusės, nei yra. Interviu metu jis nurodo gerąsias savo asmenybės savybes, tačiau neįvardina neigiamų, kurias reiktų koreguoti ir keisti. Asmenybė egocentriška. Stebimas padidintas reiklumas aplinkiniams ir atlaidumas sau. Savo tikslų linkęs siekti manipuliacinėmis technikomis, agresyvumu. Socialiai priimtinų normų, įstatymų laikosi tiek, kiek šie naudingi jam. Nusikaltimų pobūdis rodo, kad nuteistajam būdinga apsunkinta problemų identifikacija bei netinkami sprendimo būdai, pasekmių nenumatymas, silpna impulsų kontrolė, apsunkinta socialinių situacijų interpretacija ir abejingumas kitų asmenų atžvilgiu. Atsakomybės jausmas stokojo išreikštumo. Mąstymas kategoriškas. Socialinio tyrimo metu buvo išskirti su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai: kategoriškas, principingas mąstymas, impulsyvumas, spontaniškas elgesys, negalvojant apie pasekmes, klaidų kartojimas, nepasimokant iš ankstesnio patyrimo, nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai. Psichologai pabrėžia, kad interviu metu nuteistasis nurodo suprantantis poreikį laikytis tam tikrų visų pripažintų elgesio normų, pripažįsta įstatymų svarbą, galimybes integruotis į visuomenę vertina pozityviai, tačiau jo nuostatos nėra išimtinai orientuotos į bendruomenės ar visuomenės vertybių puoselėjimą.

Esant tokioms išvadoms, teismui reikšmingi nuteistojo dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse, intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose kriminogeninių poreikių valdymui, rezultatai. Tuo tarpu iš jų aprašymo nematyti, kad R. T. būtų pasiekęs itin teigiamų rezultatų, ypač dalyvaudamas priemonėse, skirtose savianalizei. 2016 m. spalio 12 d. Marijampolės pataisos namuose, siekiant pagerinti nuteistojo emocinę būseną, buvo užrašytas į socialinės reabilitacijos „Relaksacija“ programą, tačiau programos nelankė. 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus pataisos namų psichologą dėl dalyvavimo grupinėje programoje. Parinkus nuteistajam tikslingą programą, atsižvelgiant į jo išorinę motyvaciją – „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, nuteistasis dalyvauti nesutiko. Išaiškinus nuteistajam galimybę dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, atsižvelgiant į jo motyvaciją, nuteistasis kreipėsi, tačiau išskirtinai formaliais sumetimais, siekiant turėti palankų įrašą, pretenduojant į ankstesnį išėjimą iš pataisos įstaigos. Psichologas pažymėjo, kad nuteistasis neįžvelgia turimų elgesio sunkumų, išskirtinai vienpusiškai save vertina, vadovaujasi savo nustatytomis taisyklėmis, ignoruoja intervencijos tikslus. 2020 m. atsainus požiūris į užsiėmimus su psichologais stebimas ir toliau, kilo konfliktinės situacijos, kurių metu R. T. agresyviai bendravo su psichologe, netiesiogiai užuominomis jai grasino. Psichologė pateikė išvadą, kad toks nuteistojo elgesys siejamas su nuteistojo silpnais problemų sprendimo įgūdžiais, neadekvačiu savęs vaizdu bei silpna savitvarda, pasireiškia pasyvi agresija, netiesiogiai išsakomi grasinimai, siekiant kontroliuoti kitą asmenį. Jo elgesys buvo įvertintas kaip destruktyvus, o bendravimas su specialistu kaip agresyvus. Antroje 2020 m. pusėje vėl bendravimas su psichologu nebuvo produktyvus, atsakomybę dėl konfliktinės situacijos nuteistasis perkėlė psichologui, pareiškė, jog jis niekada nepasikeis, čia dirbantiems specialistams reikia keistis, atsisakė atlikti užduotį ir pan. 2021 m. pirmą ketvirtį nuteistasis pakartotinai nesikreipė, analizės neatliko, nebandė užmegzti ryšio ir valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką intervencinių priemonių pagalba. Orientavosi išskirtinai tik į pozityvų laisvalaikio praleidimą. Nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d. nuteistasis dalyvavo „Karjeros portretų užsiėmimuose“, bet sudarant socialinės pagalbos planą labiau laikėsi klausytojo pozicijoje, priimdamas informaciją, bet netikėdamas galima pagalba. 2022 m. rugpjūtį R. T. kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą dėl ISRP priemonių vykdymo. Nuteistajam įteikta savianalizės užduotis, siekiant terapinių tikslų iškėlimo. Tačiau pabrėžiama, kad nuteistojo pastangos yra labiau dėl Komisijos, nei dėl savęs, todėl tai gali apsunkinti procesą. 2022 m. lapkričio mėnesį individualaus darbo metu nuteistasis atsiprašė dėl savo ankstesnio elgesio, save pristato kaip pasikeitusį asmenį, demonstruoja socialiai priimtinas nuostatas ir yra įsitikinęs, kad kriminalinės patirties nebeturės, bet pastebima, kad nuteistasis vis dar išreiškia įsitikinimą psichologinės intervencijos netikslingumu, teigia ir taip save pažįstantis. Ilgą laiką nuteistojo demonstruotas tam tikras priešiškumas intervencinėms priemonėms, nukreiptoms į savęs pažinimą, teismui leidžia abejoti, kad R. T. yra nuoširdžiai linkęs priimti siūlomą specialistų pagalbą, naudotis jos galimybėmis ir keisti savo nuostatas ir mąstymą teigiama linkme.

Šių socialinės tyrimo išvados teiginių pagrindu Komisija sprendė, kad nuteistasis nėra pasiruošęs tolesnei socialinei reabilitacijai laisvėje, mažiau struktūruotoje aplinkoje. Teismas pabrėžia, kad tai nėra tik subjektyvi Komisijos nuomonė, o specialistų atlikto socialinio tyrimo rezultatais paremta išvada. Pažymėtina, jog visų laisvės atėmimo vietose atliktų R. T. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimų metu buvo nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Po paskutinio šios rizikos įvertinimo 2023 m. sausio 30 d. vėlgi nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat konstatuota, jog reikšmingų rizikos valdymo pokyčių nustatyta nebuvo. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas bei gebėjimas išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.

Nuteistasis akcentuoja savo tvirtus ryšius su šeima, poreikį ja rūpintis ir ją išlaikyti, savo išsilavinimą, įgytas profesines kvalifikacijas, siekį realizuoti save darbinėje veikloje laisvėje, užtikrintą darbo ir gyvenamąją vietą laisvėje, tačiau visos šios aplinkybės ir sąlygos egzistavo ir iki įkalinimo, tačiau netapo faktoriais, sulaikančiais pareiškėją nuo neteisėtų veikų.

Vertinant R. T. būsimo elgesio perspektyvą, teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. RV-25-617, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

nuteistojo R. T. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-617 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.