Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios R. T. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 12 04 nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažinta kalta padariusi nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. ir nubausta laives apribojimu 1 metams.

O. G. iš kaltinimo padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. išteisinta jai nepadarius veikos turincios šio nusikaltimo požymiu.

Priteista iš R. T. 1500 Lt O. G. naudai.

R. T. nuteista už tai, kad 2007-07-25 apie 20 val. netoli namo, esancio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš asmeniniu paskatu tycia sudave smugius lazda ir kojomis O. G. i ivairias kuno vietas, padarydama jai nežymu sveikatos sutrikdyma del poodiniu kraujosruvu kaktoje, rankose, juosmenyje, muštines žaizdos dešines rankos 2-me piršte.

R. T. kaltino pagal LR BK 140 str. 1 d. O. G. už tai, kad ši 2007-07-26 apie 20 val., netoli namo, esancio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš asmeniniu paskatu tycia jai sudave lenta smugius per galva ir kuna, jai nugriuvus spyre i pilva, pataikydama i rankas, tuo jai sukele fizini skausma.

O.G. V. miesto 1 apylinkes teismo 2007 12 04 nuosprendžiu buvo išteisinta, nepadarius nusikalstamos veikos.

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir ja išteisinti, o O. G. pripažinti kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir tenkinti jos civilini ieškini.

Skunde nurodo, kad nepadare nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., o buvo sumušta O. G.. Teigia, kad teismas, nustatydamas ivykio laika, padare išvadas, prieštaraujancias faktinems bylos aplinkybems ir nepagristai nurode, kad jos skunde nurodyto ivykio nebuvo. Be to teismas neatsižvelge i tai, kad ji visa laika nurode ta pati ivyki, del kurio padave skunda. Mano, kad teismo posedžio metu buvo provokuojami liudytojai tam , kad patvirtintu jog ivykis buvo liepos 26 d. Teismas, atsižvelges i neteisingus liudytoju parodymus, nepagristai išteisino O. G.. Nurodo, kad teismas, nustatydamas ivykio laika, padare išvada, prieštaraujancia byloje esantiems faktiniams duomenims, kas turejo itakos kitu irodymu patvirtinimui arba paneigimui ir neteisingo nuosprendžio priemimui. Nuteistosios manymu, teismas nežinia kokiu pagrindu padare išvada, kad neva ji sumušusi O. G. apie 20 val., nors iš visu irodymu, esanciu byloje matyti, kad konfliktas ivyko tarp 18-19 val. Tokia aplinkybe patvirtino pati O. G. bei liudytojai J. M., N. I., R. V.. Taip pat mano, kad kritiškai turi buti vertinami liudytojos Z. S. parodymai, nes ji nemate konflikto. Iš teismo posedžio protokolo matyti, kad parodymu apie tai, kad O. G. jai sake, jog buvo sumušta, liudytoja Z. S. nedave. Todel teismas padare procesini pažeidima ir vadovavosi tokiais parodymais, kuriu byloje nera. Nuteistosios nuomone, liudytojo M. G. parodymai taip pat negali buti laikomi irodymais, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams irodymams. Taip pat mano, kad liudytojas R. P. negalejo objektyviai matyti ivykio, buvo neblaivus, todel jo parodymai taip pat nera irodymas. Apeliante skunde teigia, kad nebuvo priežasties sumušti O. G., be to ji pati ja dažnai užpuldavo, o specialisto išvadoje pažymeta, kad ant O. G. kuno aptiktos kraujosruvos buvo senos, taciau apie kelinta para po sumušimo kraujosruvos igauna žalsva atspalvi, specialistas neapklaustas. Todel nuteistoji mano, kad iš nuosprendyje aprašytu irodymu negalima daryti išvados, kad ant O. G. kuno aptiktus sužalojimus padare ji, nes byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad pasekmes atsirado butent del jos veiksmu.

Skunde taipogi nurodoma, kad apie tai, jog O. G. jai sudave smugius lenta, teisme patvirtino liudytojai J. M., N. I., R. V., A. V. G. V.. Teigia, kad ant jos kuno nebuvo užfiksuota jokiu sužalojimu, todel, kad specialistas jos tinkamai neapžiurejo, o traumatologo diagnoze buvo surašyta objektyviai ja apžiurejus. Todel mano, kad šiu irodymu pakanka, kad O. G. butu pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d.

Teismo posedžio metu nuteistoji R. T. ir jos gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, išteisintoji ir jos gynejas praše apeliantes skunda atmesti.

Nuteistosios R. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, netinkamai juos ivertino ir padare nepagrista išvada del R. T. pripažinimo kalta pagal BK 140 str. 1 d.

Nuosprendis dalyje del R. T. pripažinimo kalta pagal BK 140 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kita nuosprendžio dali paliekant nepakeista.

Pagal BPK 20 str. 3 d., irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esancias aplinkybes. Todel apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuota nusikalstama veika, kaltinamojo kalte negali buti grindžiama spejimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagristas išvadas del nusikaltimo požymiu ir nusikaltima padariusiu asmenu. Baudžiamoji atsakomybe pagal BK 140 str. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tycia. Šiu veiku pobudis, ju padarymo budas, padariniai leidžia daryti išvada, kad nukentejusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukeles jam fizini skausma padaromi tiesiogine tycia, patvirtinus tokias aplinkybes objektyviais ir teisminio nagrinejimo baudžiamosios bylos nagrinejimo metu surinktais irodymais.

Pirmosios instancijos teismas nustate, kad 2007 07 25 tarp kaimyniu R. T. ir O. G. ivyko konfliktas. Smurto prieš O. G. ir R. T. faktus patvirtina byloje esantys rašytiniai irodymai, kuriuose užfiksuota, kad tiek O. G., tiek R. T. patyre nežymius sveikatos sutrikdymus (b.l. 3, 23). Taciau nera surinkta patikimu irodymu del ivykio datos, laiko, o tai turejo itakos kitu irodymu vertinimui, t.y. liudytoju parodymu tikrumui patikrinti.

Tiriant byla nei O. G., nei R. T. savo kaltes nepripažino.

R. T. tvirtina, kad nepadare veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., ir teigia, kad pati buvo sumušta nukentejusiosios O. G..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. T. ir O. G. skundai teismui buvo pateikti del to paties ivykio, t.y. del abipusio konflikto (b.l. 1-2, 14-16).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad konfliktas ivyko 2007 m. liepos 25 d.

O. G. skunde nurode, kad R. T. ja sumuše 2007 07 25, apie 18 val. R. T. skunde nurodyta, kad O. G. su ja konfliktavo 2007 07 26, apie 18 – 19 val. Teismo posedžio metu R. T. paaiškino, kad suklydo del ivykio datos, teigdama tikslios datos neprisimenanti. Teismo posedžio metu R. T. patikslino, kad konfliktas tarp jos ir O. G. vyko 2007 07 25. Todel neaišku kodel teismas nuosprendyje nurode kita ivykio data.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoju parodymai yra nevienodi, nei vienas liudytojas nenurode tiksliu ivykio aplinkybiu. Liudytojai J. M., N. I., R. V. nurode, kad konfliktas ivyko apie 18-19 val. Taciau pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytas kitas laikas, t.y. pažymeta, kad konfliktas tarp O. G. ir R. T. ivyko apie 20 val. Neaišku kokiais duomenimis remdamasis teismas padare išvada, kad konfliktas tarp minetu asmenu ivyko veliau, nei nurodo O. G. bei R. T.. Teismas, nustatydamas ivykio laika, atsižvelge i policijos patrulio tarnybini pranešima iš Vilniaus m. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus, kuris del konflikto buvo gautas 2007 07 25 apie 20.15 val. bei i dokumentus iš VGPUL, taciau šie dokumentai betarpiškai nepatvirtina, kad konfliktas galejo ivykti veliau, nei nurode O. G. ir R. T..

Taipogi negalima remtis liudytojos Z. S. parodymais. Ivertinus jos parodymus, yra aišku, kad ji mate kaip i R. T. buta užejo policijos pareigunai. Išgirdusi O. G. riksma, ji nubego link daržo ir rado ja gulincia ir sumušta. Taciau kaip matyti iš liudytojos aiškinimo, paties ivykio liudytoja nemate. Be to atkreiptinas demesys i tai, UAB „P. D.“ byloje esantis raštas del informacijos apie darbuotojos darbo laika, patvirtina, jog Z. S. 2007 07 25 buvo darbe nuo 7.00 val. iki 18.45 val. (b.l. 97). Todel darytina išvada, kad ivykio vietoje šios liudytojos nebuvo ir tokie jos parodymai nera reikšmingi vertinant ivykio situacija ir nustatant kaltus asmenis.

Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad O. G. liudytojai Z. S. sake, jog ja sumuše R. T., taciau teismo posedžio protokole nera užfiksuota, kad butent tokius parodymus dave ši liudytoja. Liudytoja teismo posedyje aiškino, kad ivykio diena ji su anuku vaikšciojo lauke, nes tai buvo ne darbo diena, taciau nuosprendyje nepagristai konstatuota, kad Z. S. lauke su anuku buvo po darbo. Tokiu budu teismas vadovaudamasis parodymais, kuriu byloje nera, padare procesini pažeidima.

Abejoniu kelia ir liudytojo M. G. parodymai. Šis liudytojas nemate konflikto, o tik paaiškino, kad atveže pas O. G. savo dukra ir ja paliko. Tik po kiek laiko jam paskambino O. G. ir nuvykes, jis rado O. G. sumušta. Šis liudytojas taipogi nurode, kad mate, kaip pas R. T. užejo policijos pareigunai. Taciau liudytojas konflikto nemate ir nenurode jo aplinkybiu. Todel šio liudytojo parodymai negali buti laikomi irodymais kaltinant R. T..

Iš byloje esanciu liudytojo S. A. parodymu matyti, kad 2007 07 25 jis lankesi R. T. bute prieš tai gaves informacija apie tai, jog ji prekiauja „pilstuku“. 2007 07 26 jis buvo informuotas apie tai, kad buvo sužalotos O. G. ir R. T.. Liudytojas nurode, jog jos abi neige mušusios viena kita, taciau aiškino, kad buvo sumuštos. Kolegija daro išvada, kad tai, jog pareigunas lankesi R. T. bute, dar nesudaro pagrindo manyti, jog jis atvyko del konflikto, kurio metu buvo sužalota O. G.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigunas i R. T. buta atvyko tikslu patikrinti ar nera prekiaujama neleistinais alkoholiniais gerimais.

Išanalizavus liudytojo R. P. aiškinima apie ivykio aplinkybes, matyti, kad jis tvirtino, jog ivyki mate sededamas kieme. Taciau bylos aplinkybemis nustatyta, kad konfliktas vyko toliau nuo kiemo, be to liudytojas, kaip ir pats to neneigia, buvo neblaivus ir nelabai atsimena ivykio detales. Todel teismas, vertindamas pastarojo liudytojo parodymus, turejo atsižvelgti i jo busena bei duodamus parodymus. Kolegija daro išvada, kad šio liudytojo parodymai, esant minetoms aplinkybems, negali buti patvirtinanciais R. T. kalte.

Visi byloje esantys irodymai kelia abejoniu, o abejones yra vertinamos nuteistosios naudai.

Ivertinusi byloje surinktus duomenis apie konflikto aplinkybes, kolegija nenustate priežasties, del kurios galima butu daryti kategoriška išvada, jog R. T. turejo tiksla sumušti O. G.. Apibendrinant išdestytas aplinkybes bei liudytoju parodymus, yra akivaizdu, kad nei vienas iš minetu liudytoju konkreciai nemate ivykio aplinkybiu ir nera irodymu, patvirtinanciu fakta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje užfiksuotu laiku R. T. butu mušusi O. G. (b.l. 109, 111, 112, 122).

Taip pat atkreiptinas demesys i tai, kad specialisto išvadoje Nr. G4175/07(01) nurodyta, jog ant O. G. kuno yra aptiktos žalsvai melyno atspalvio kraujosruvos (b.l. 3). Kada po sumušimo kraujosruvos igauna žalsva atspalvi specialistas nebuvo apklaustas ir išvadoje apie tai duomenu nera. Todel nera pagrindo konstatuoti, kad ant O. G. kuno apžiuros metu aptiktus sužalojimus padare butent R. T., nuosprendyje nurodytomis aplinkybemis. Nustacius, kad vyko abipusis konfliktas, neatmetama versija, kad sužalojimai O. G. galejo atsirasti ir tuo metu, kai ji pati konfliktavo su R. T..

Išdestytu aplinkybiu kontekste darytina išvada, kad byloje nebuvo surinkta negincytinu ir objektyviu irodymu, patvirtinanciu R. T. kalte. Todel apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad irodymu, patvirtinanciu, jog R. T. padare veika, turincia BK 140 str. 1 d. nusikaltimo požymiu, nera. Tokiu budu pirmosios instancijos teismo argumentai del irodymu, kuriais grindžiama R. T. kalte pagal BK 140 str. 1 d., nera pagristi išsamia irodymu viseto analize ir R. T. pagal BK 140 str. 1 d. nuteista nepagristai, todel išteisintina.

Apeliaciniu skundu R. T. prašo pripažinti O. G. kalta nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. padarymu. Taciau byloje esantys irodymai (tiek O. G., tiek R. T., liudytoju parodymai, specialisto išvada) kuriais R. T. grindžia O. G. kalte pagal BK 140 str. 1 d. iš esmes nepatvirtina šio kaltinimo.

R. T. nurode, kad ja O. G. sumuše 2007 07 26 apie 20 val. Liudytojai J. M., N. I., R. V., A. V., G. V. duodami parodymus, taip pat teige, jog konfliktas ivyko liepos 26 d. (b.l. 113, 115,116, 117, 118). Taciau byloje buvo nustatyta, kad konfliktas ivyko 2007 07 25. Nesant objektyviu duomenu apie tai, kad konfliktas tarp R. T. ir O. G. ivyko butent liepos 26 d., O. G. bei liudytoju parodymai vertinami kritiškai.

R. T. tvirtinimai apie tai, kad jai O. G. sudave stiprius smugius i galva bei kitas kuno vietas taipogi kelia abejoniu, kadangi nera paremti jokiais svariais argumentais. Kaip matyti iš medicinines apžiuros dokumentu, nebuvo aprašyti jokie R. T. padaryti kuno sužalojimai. Tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. G4164/07 (01) (b.l.23-24). Medicinos ekspertas pateike išvada, jog R. T. nebuvo sutrikdyta sveikata, išvadoje nurodyta, jog R. T. nurodytose kuno vietose išoriniu sužalojimu nenustatyta. Šia aplinkybe jis patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teismo posedžio metu (b.l.121-122). Ekspertas paaiškino, jog jeigu sužalojimai R. T. butu padaryti 2007 07 25 ar 2007 07 26, ju pasekmes, t.y. guzai ant galvos ar kraujosruvos ant kuno objektyviai visiškai išnykti negalejo ir butu pastebimi.

Byloje esanciose R. T. fotonuotraukose taip pat nematyti jokiu jai padarytu sužalojimu (b.l. 17-19).

Tokiu budu darytina išvada, jog O. G. buvo išteisinta pagristai ir jos atžvilgiu nera pagrindo priimti apkaltinamaji nuosprendi.

Todel iš surinktu ir byloje ištirtu irodymu visumos kolegija daro išvada, jog nei R. T., nei O. G. neatliko nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dali, kuria R. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausta laisves apribojimu 1 metams ir priimti nauja nuosprendi:

R. T. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.