Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-07-22 · Byla Nr. A2.6.-9315-716/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-22
Bylos Nr.
A2.6.-9315-716/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08635-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Nukentėjusysis
D. R.
Pažeidėjas
J. Š.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9315-716/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08635-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. S., sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant nukentėjusiajam D. R., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriam išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2015-06-08, apie 18.40 val., Dariaus ir Girėno g. 1C, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford C- MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas stovintį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir abi transporto priemones apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

J. Š. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad apie įvykį sužinojo kitą dieną, kai jam paskambino policija. Atvažiavus ir sugretinus automobilius buvo aišku, kad jis kliudė kitą automobilį. Įvykio dieną jis važiavo iš namų. Priešais važiavo mašina, kurią reikėjo praleisti. Jis įvažiavo į tarpą tarp dešinėje stovinčių automobilių. Praleidęs automobilį pavažiavo atgal ir nuvažiavo. Tuo metu suveikė stovėjusio automobilio signalizacija. Jis skubėjo, pagalvojo, kad jautri mašinos signalizacija, todėl nuvažiavo. Be to, buvo pavargęs dėl magistrinio darbo. Dėl kontakto jo automobiliui liko įbrėžimas ant dešinės pusės priekinių durelių. Ant kito automobilio buvo nubrozdintas vairuotojo pusės kairysis kampas.

Nukentėjusysis D. R. teisme parodė, kad būdamas kambaryje pro atvirą langą išgirdo veikiančią automobilio signalizaciją. Pažiūrėjęs pamatė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį. Jis užsirašė šio automobilio valstybinį numerį. Kitą dieną pastebėjo automobiliui padarytą žalą, t. y. nubrozdintus priekinį kairės pusės bamperį ir sparną. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai identifikavo automobilį, iškvietė vairuotoją ir vietoje nustatė, kad buvo kontaktas. Įbrėžimai ant jo automobilio padaryti 30-40 cm ilgio, draudimas apskaičiavo žalą 188 eurus. Tokius apgadinimus jis kaip vairuotojas būtų pajutęs įvykio metu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio R. M. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-06-09 apie 13.20 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Dariaus ir Girėno g. 1C, Vilniuje apgadintas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi automobilio „Mazda“ vairuotojas D. R., kuris paaiškino, kad 2015-06-08 apie 19 val. per buto balkoną matė, kaip suveikė jo automobilio signalizacija, pastebėjo, kaip nuo jo automobilio atbuline eiga nuvažiuoja baltos spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams susisiekus su minėto automobilio savininku, šis atvykęs paaiškino, kad tą dieną buvo toje vietoje, norėdamas praleisti automobilį traukėsi dešiniau. Apžiūrėjus Ford C- MAX matėsi apgadinimai, sugretinus apgadinimų aukštį, jie atitiko, automobilio Ford C- MAX apgadintas plotas buvo šviežiai valytas, J. Š. tai neigė (b. l. 6).

2015-06-09 eismo įvykio schemoje nurodyta automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 7).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilių „Ford C- MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad J. Š. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes nepaliko pakankamo tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė stovintį automobilį. Dėl tokių neatsargių J. Š. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamas ir kitam asmeniui priklausantis automobilis. Tokią tiesą byloje patvirtina visuma teisme ištirtų įrodymų, t. y. kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo D. R. parodymai, pareigūno tarnybiniame pranešime ir eismo įvykio schemoje su priedais užfiksuoti duomenys. Remiantis šiais duomenimis teismas J. Š. pripažįsta kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Teismas nustatė, kad J. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes po eismo įvykio privalėjo likti eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją, arba kaip šiuo atveju apie įvykį privalėjo pranešti nukentėjusiajam, o jei tai neįmanoma – policijai (Kelių eismo taisyklių 222 p.). Tam, kad pasišalinimas iš įvykio vietos, būtų pripažintas administracinės teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009).

Vertindamas J. Š. kaltę, jos turinį, teismas atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su padaryta veika. J. Š. teigė kontakto nepajutęs, apie jį sužinojęs tik kitą dieną paskambinus policijos pareigūnams. Tokius jo parodymus paneigia kiti duomenys byloje. D. R. teisme parodė, kad jo valdomam automobiliui buvo apgadintas ne tik automobilio bamperis, bet ir sparnas, ant kurių matomi įbrėžimai tęsėsi 30-40 cm. Tiek nukentėjusysis, tiek pats J. Š. pripažino, kad įvykio metu suveikė stovėjusio automobilio garsinė signalizacija. Iš patrulio R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad ant atvykusio kitą dieną į įvykio vietą J. Š. automobilio „Ford“ matėsi apgadinimai, apgadintas plotas buvo šviežiai valytas (b. l. 6). Tokios aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad J. Š. suprato kilusį įvykio faktą, vertino pasekmes dėl atsiradusių apgadinimų, todėl galėjo ir turėjo situaciją vertinti kaip eismo įvykį. Bylos duomenys rodo, kad J. Š. apie įvykį nepranešė nei iš karto, nei vėliau pastebėjęs apgadinimus, kas įrodo, kad kaltininkas turėjo tikslą ir tyčia vengti atsakomybės. Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad J. Š. veiksmuose yra visi teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., požymiai, dėl ko teismas jį pripažįsta kaltu tyčia pasišalinus iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.

J. Š. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į J. Š. asmenybę – administracine tvarka baustas, tačiau įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo, gailėjosi, jis nevedęs ir dirbantis. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas siekdamas tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo už kiekvieną iš padarytų pažeidimų skiria J. Š. straipsnių sankcijose numatytas baudas, artimas jų minimaliai ribai.

Kartu teismas įvertina tai, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaip vairuotojas J. Š. baudžiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, sukeltos pasekmės ir padaryta žala nėra didelė, pažeidimą dėl pasišalinimo galimai įtakojo stresas ir nuovargis dėl studijų ir pastangų rašant magistro darbo. Pažeidimo turinys ir įstatymo minimali sankcija taikant privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcingi, todėl teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus mato galimybę pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir už padarytą pažeidimą paskirti trumpesnės trukmės nei numatyta įstatymo sankcijoje privalomą administracinę nuobaudą.

Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. Š. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 30 (trisdešimties) eurų dydžio baudą.

J. Š. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 890 (aštuonių šimtų devyniasdešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinus, J. Š. skirti galutinę nuobaudą – 900 (devynių šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (metams) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas M. S.