- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- I-757-437/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13356-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Raimondas Blauzdžius, Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- Š. G.
- Atsakovas
- Lietuvos auditorių rūmams
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjui Š. G., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui G. R., atsakovės atstovui advokatui M. U., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei V. V., specialistei L. K., specialistei R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. G. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Audito ir apskaitos tarnybai, dėl nutarimo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. G. 2010-07-29 kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2010-05-26 nutarimo 6.1.1. p. dalį, kurioje nurodyta auditoriui 2009015023 (Š. G.) papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2010 m. gruodžio 31 d. išklausyti 8 valandas auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų tarptautinių audito standartų temomis, ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Komitetą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 2-4, II t., 1-6).
Nurodo, kad auditorė – kontrolierė B. P., Lietuvos auditorių rūmų (toliau – LAR) pavedimu, 2009 m. lapkričio 4 d. atliko audito įmonės UAB „Ekskontrolierių konsultacijos“ ir joje dirbančio pareiškėjo atliekamų audito darbų kokybės patikrinimą, ir vadovaujantis Atlikto audito kokybės peržiūros metodika, patvirtinta VšĮ „Audito ir apskaitos tarnybos“ direktoriaus 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. VAA-17, užpildė anketų D1 rinkinį ir surašė auditoriaus atlikto audito peržiūros ataskaitą. Paaiškina, kad pareiškėjas nesutikdamas su ataskaitos išvadomis, teikė auditorei – kontrolierei atsiliepimą dėl ataskaitos bei jos pareikalautus įrodymus, o LAR prezidiumui pateikė savo nepritarimą ataskaitoje pareikštiems teiginiams bei savo nuomonę apie kontrolierės darbą. 2010-05-26 LAR prezidiumas, ignoruodamas pareiškėjo pateiktus įrodymus, nekritiškai įvertinęs kontrolierės argumentus, nurodė pareiškėjui Š. G. papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2010-12-31 išklausyti 8 valandas auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų tarptautinių audito standartų temomis (toliau – kvalifikacijos kėlimo kursai). Pažymi, kad posėdis buvo organizuotas apklausiant LAR prezidiumo narius elektroniniu paštu, o pareiškėjas galimybių dalyvauti posėdyje neturėjo, pareiškėjo pateikti įrodymai bei nepritarimas kontrolierės ataskaitoje pareikštiems teiginiams nebuvo įvertinti. Teigia, kad trijų anketų D1 duomenų pagrindu kontrolierė surašė „Auditoriaus atlikti audito peržiūros ataskaitą“ (toliau – ataskaita), kurioje nurodė, jog atliekant auditoriaus darbo peržiūrą buvo nustatyti audito standartų laikymosi trūkumai – nepakankamai surinkta audito įrodymų pagal nacionalinio audito standartą (toliau – NAS) Nr. 8 „Audito įrodymai“ ir dokumentuota atlikto audito apimtis bei pobūdis pagal NAS Nr. 9 „Darbo dokumentai“.
Mano, kad Suvestinės 4 – oje ir 5 – oje kolonose kontrolierės padaryti įrašai yra prieštaringi, kadangi pagal įrašus 4-oje kolonoje galima spręsti, kad surinkta nepakankamai audito įrodymų, tai pagal 5 –os kolonos komentarus, galima spręsti, jog audito įrodymų pakanka, tik jie nepakankamai dokumentuoti. Teigia, kad auditorius atlikęs auditą ir pasirašęs auditoriaus išvadą preziumuoja, kad audito įrodymų jam pakako. Tam, kad paneigtų auditoriaus pakankamumo prezumpciją kontrolierė privalėjo konkrečiai nurodyti nepakankamumo pasireiškimo formą ir mastą. Pažymi, kad įrodinėdamas faktą, kad darbo dokumentuose audito apimtys nurodytos, pareiškėjas pateikė atitinkamus įrodymus – lapai ADD_8.2.3.9, ADD_8.3.3.3, ADD_8.3.3.4, ADD_8.4.3.3, ADD_8.4.3.5, kuriuose nurodyta audito apimtys. Pareiškėjo nuomone, kontrolierė privalėjo konkrečiai nurodyti nepakankamumo pasireiškimo formą ir mastą. Teigia, kad NAS suteikia auditoriui pasirinkimo teisę apsibrėžti pakankamumo kriterijų, kurią jis realizuoja atsižvelgdamas į jo paties nustatytą poreikių ir tam tikrų aplinkybių visumą. Vertina, kad apskaitos politika yra apskaitą tvarkančio subjekto valingo pasirinkimo klausimas. Akcentuoja, kad kontrolierės keliamas reikalavimas, jog apskaitinis įvertinimas atitiktų apskaitos politiką yra metodologiškai klaidingas, kadangi apskaitos politika ir apskaitiniai įvertinimai yra skirtingos pagal savo prigimtį, nepriklausančios viena nuo kitos kategorijos.
Tvirtina, jog pareiškėjui taikant drausmines poveikio priemones, LAR neįrodė būtinų sąlygų atsakomybei atsirasti. Skiriant privalomą nurodymą buvo nesilaikyta betarpiškumo ir rungimosi principų, nes nebuvo ištirti visi pateikti įrodymai, posėdžiuose nei kontrolierė, nei pareiškėjas nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo atsikirtimus. Be to, pareiškėjo nuomone, tarp nustatytų pažeidimų ir paskirto privalomo nurodymo nėra priežastinio ryšio, nes nurodymas dėl privalomojo mokymo yra nenuoseklus, nelogiškas ir negali ištaisyti inkriminuojamų pažeidimų. Pareiškėjo nuomone, lieka neaišku dėl kokių motyvų sumažintas išklausytinų valandų kiekis, t. y. dėl to, kad tarnyba konstatavo per pusę mažiau pažeidimų, ar dėl to, kad pažeidimų sunkumas buvo žymiai mažesnis, ar tiesiog neįsigilinus buvo siekiama priimti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas Š. G. ir jo atstovas, remdamiesi skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai su pareikštu Š. G. skundu atsiliepime nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., 96-104, II t., 25-29).
Nurodo, kad B. P. ir R. V. buvo paskirtos auditorių-kontrolierių funkcijoms atlikti laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų, o dėl jų profesinės kompetencijos nėra jokių abejonių. Tvirtina, jog pareiškėjo teiginys, kad auditorių – kontrolierių skiria tas pats subjektas, kuris auditoriui skiria drausminę nuobaudą, prieštarauja Audito įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatoms, kuriame aiškiai nurodyta, kad auditorių – kontrolierių tvirtina ir atšaukia Audito ir apskaitos tarnyba, Lietuvos auditorių rūmų teikimu. Be to, auditoriui privalomo nurodymo papildomai kelti profesinę kvalifikaciją skyrimo procedūroje dalyvauja tiek Lietuvos auditorių rūmai, tiek Audito ir apskaitos tarnyba, tiek auditoriai – kontrolieriai, siekiant užtikrinti, kad auditorių atžvilgiu priimti sprendimai būtų objektyviai, visapusiškai ir kompetentingai įvertinti. Audito kokybės kontrolės komitetą (toliau – AKKK) sudaro ne tik patys auditoriai, bet ir valstybės institucijų, verslininkus vienijančių organizacijų ir mokslininkus vienijančių organizacijų atstovai, kurių komitete yra dauguma, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad AKKK priimtas sprendimas galėtų būti šališkas kurio nors auditoriaus atžvilgiu. Anketoje D1 prie daugumos iš pateiktų klausimų skliausteliuose yra pateiktos nuorodos į NAS bei Tarptautinius audito standartus (TAS), iš kurių reglamentavimo išplaukia suformuluotas klausimas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Audito įstatymo baigiamųjų nuostatų 4 dalimi, nacionaliniai audito standartai arba tarptautiniai audito standartai buvo taikomi atliekant finansinių ataskaitų auditą už ataskaitinį laikotarpį iki 2009-01-01, o atliekant 2009-01-01 ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių dokumentų auditą, taikomi tarptautiniai audito standartai. Pažymi, kad atliekant pareiškėjo atliktų auditų, kurių metu jis tikrino įmonių finansinius dokumentus už ataskaitinį laikotarpį iki 2009-01-01, patikrą dar galiojo nacionaliniai audito standartai, todėl auditorės - kontrolierės pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros ataskaitoje ir nurodė būtent nacionalinių audito standartų trūkumus. Tuo tarpu pareiškėjui skiriant privalomą nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją jau galiojo tik tarptautiniai audito standartai, todėl atsakovui priimant sprendimą dėl privalomo nurodymo pareiškėjui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją tarptautinių audito standartų temomis, buvo būtent atsižvelgta į Audito įstatymo Baigiamųjų nuostatų 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, kad tarp auditorės – kontrolierės nustatytų trūkumų ir LAR nurodymo – papildomai kelti kvalifikaciją išklausant 8 valandas tema „Tarptautiniai audito standartai“ nėra priežastinio ryšio, atmestinas.
Pažymi, kad Š. G. turėjo dokumentuoti, kokias konkrečias procedūras pareiškėjas atliko pagal numatytą audito planą. Pagal NAS Nr. 8 „Audito įrodymai“ auditorius turi surinkti pakankamus ir tinkamus įrodymus, įskaitant įrodymus apie audituojamos įmonės turto buvimą, teises į jį, ilgalaikio turto vertinimą, jo pateikimą finansinėse ataskaitose. Tai reiškia, kad pagal šį audito standartą pareiškėjas turėjo atlikti audito procedūras, kad gautų pakankamus ir tinkamus audito įrodymus ir galėtų padaryti pagrįstas išvadas, kuriomis grindžiama jo nuomonė. Atsakovas nurodo, kad remiantis tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais audito standartais, pats auditorius, prisiimdamas visą profesinę atsakomybę nusistato audito įrodymų kiekį ir jų pakankamumą, tačiau toks auditoriaus profesinis sprendimas neatleidžia auditoriaus nuo Audito įstatyme įtvirtintos pareigos, atliekant auditą vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais bei tarptautiniais arba nacionaliniais audito standartais. Vertina, kad iš pareiškėjo pateiktų darbo dokumentų nėra aišku kokias procedūras jis atliko, kokius dokumentus tikrino ir kaip tikrino, kad surinktų pakankamus ir tinkamus įrodymus apie VĮ „Utenos regiono keliai“, VĮ „Alytaus regiono keliai“ ir VĮ „Problematika“ ilgalaikio materialaus turto, patekusio į pareiškėjo nustatytą atrankos intervalą, buvimą, šių įmonių teises į tą turtą bei šio turto tinkamą atvaizdavimą įmonės apskaitoje. Atkreipia dėmesį į tai, kad auditoriaus atlikto audito peržiūros ataskaita yra rengiama pagal Audito ir apskaitos tarnybos nustatytą pavyzdinę formą ir joje suformuluotus reikalavimus peržiūros ataskaitai, Auditorių-kontrolierių parengtoje patikslintoje 2010-01-25 ataskaitoje, kaip nurodyta pavyzdinėje peržiūros ataskaitos formoje, buvo aiškiai suformuluoti konkrečių audito standartų laikymosi trūkumai pareiškėjo darbe, bei buvo pateiktos Š. G. pakankamai aiškios rekomendacijos nustatytiems trūkumams šalinti. Todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo sutikti su nurodytais pareiškėjo teiginiais, kad auditorė - kontrolierė nurodė nekonkrečius jo darbo trūkumus ir kad auditorė - kontrolierė buvo atleista nuo prievolės įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi parašydama kokybės peržiūros ataskaitą (I t., b. l. 96-104). Atsakovo nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas naudojosi ne visai tiksliomis audito programos ADD dokumentų formomis, kurias yra rekomendavę naudoti LAR. Ieškovo atlikti LAR pavyzdinės audito programos ADD 8.2.1 dokumento formos pakeitimai vertintini kaip pareiškėjo veikimas savo rizika prisiimant visas iš tokio veikimo kylančias teisines pasekmes.
Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos auditorių rūmų atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Audito ir apskaitos tarnyba atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo Š. G. skundą atmesti (I t., 159-163, II t., b. l. 22-24).
Nurodo, kad VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos nuomone, Audito ir apskaitos tarnyboje peržiūros ataskaita buvo nagrinėjama ir Lietuvos auditorių rūmų siūlomo sprendimo įvertinimas buvo priimamas nešališkai, objektyviai, sąžiningai, išlaikant rungimosi ir betarpiškumo principų reikalavimus. Lietuvos auditorių rūmai 2010 m. vasario 26 d. raštu Nr. 1.9-S0116 „Dėl auditorių ir audito įmonių atlikto kokybės peržiūrų plano faktinio įvykdymo atskaitos“ pateikė audito įmonės UAB „Ekskontrolierių konsultacijos“ kartu su Š. G. atlikto audito kokybės peržiūros medžiagą. Visa gauta medžiaga buvo išnagrinėta, Audito priežiūros padalinys parengė 2010 m. kovo 8 d. sprendimo projektą „Dėl Lietuvos auditorių rūmų siūlomo sprendimo“, Audito priežiūros komiteto posėdyje pareiškėjui sudarytos sąlygos komiteto nariams pristatyti savo poziciją, pateikiant prezentaciją su visa iliustruota medžiaga. Audito ir apskaitos tarnyba išnagrinėjusi visas aplinkybes susijusias su auditoriaus Š. G. peržiūra priėmė sprendimą pritarti švelnesnio nurodymo skyrimui, t. y. sumažino Lietuvos auditorių rūmų siūlomą nurodymą net 2 kartus: nuo 16 iki 8 kvalifikacijos kėlimo valandų. A. Š. G. peržiūros metu nustatyti trūkumai yra aiškiai išdėstyti patikslintoje auditorių kontrolierių B. P. ir R. V. 2010 m. sausio 25 d. auditoriaus atlikto audito peržiūros ataskaitoje, patikslintoje anketoje R, anketose D1. Tvirtina, kad atlikus peržiūrą, nustatyta, jog auditorius Š. G. nesilaikė 8-ojo nacionalinio audito standarto „Audito įrodymai“, 9-ojo nacionalinio audito standarto „Darbo dokumentai“ reikalavimų. Pažymi, kad skiriamos nuobaudos adekvatumas buvo analizuojamas Audito ir apskaitos tarnybai teikiant savo įvertinimą dėl nurodymo auditoriui Š. G. skyrimo. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu auditai gali būti atliekami tik pagal TAS, profesinę kvalifikaciją skirta kelti klausant kursus TAS temomis.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2010 m. gegužės 26 d. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolinio nutarimo 6.1.1. punkto dalies, kuria nurodyta auditoriui 2009015023 (Š. G.) papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2010 m. gruodžio 31 d. išklausyti 8 valandas auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų tarptautinių audito standartų temomis, ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Komitetą (I t., b. l. 66), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad auditorė kontrolierė B. P., LAR pavedimu, 2009-11-04 atliko audito įmonės UAB „Ekskontrolierių konsultacijos“ ir joje dirbančio auditoriaus Š. G. atliekamų audito darbų kokybės patikrinimą. Atlikus patikrinimą, buvo užpildytas anketų D1 rinkinys. D1 suvestinėje prie aštuonių straipsnių pažymėta „nepakankamai“ ir nurodytas komentaras, jog nepakankamai dokumentuotos atliktos audito procedūros, o prie klausimo: ar auditorius surinko pakankamus ir tinkamus audito įrodymus apie ilgalaikio turto įvertinimą ir jo pateikimą finansinėse ataskaitose nurodyta žyma „NE“ ir nurodytas komentaras – ilgalaikiam turtui taikomi apskaitiniai įvertinimai neatitinka įmonės apskaitos politikos (I t., b. l. 23, 24-30, 31-37, 38-45).
Nesutikdamas su auditoriaus atlikto audito peržiūros ataskaitos projektu, pareiškėjas 2009-11-26 pateikė atsiliepimą dėl atlikto audito peržiūros ataskaitos projekto (I t., b. l. 47), kuriame išdėstė savo argumentus dėl auditorės – kontrolierės parengtos ataskaitos.
2009-12-23 Audito kokybės kontrolės komiteto (toliau – AKKK) posėdžio metu vienbalsiai nutarta patvirtinti pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros ataskaitą konstatuojant, kad peržiūros metu nustatyta audito atlikimo trūkumų, tačiau šie trūkumai nustatyti pirmą kartą. Nuspręsta siūlyti Audito ir apskaitos tarnybai įvertinti siūlomą sprendimą: papildomai kelti pareiškėjui kvalifikaciją išklausant šešiolika valandų kursų TAS tema, ir apie nurodymo įvykdymą informuoti AKKK (I t., b. l. 141-143).
Pareiškėjas 2010-01-11 pateikė LAR prezidiumui nepritarimą AKKK siūlomam 2009-12-23 sprendimui patvirtinti pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų ataskaitą konstatuojant, kad peržiūros metu nustatyta audito atlikimo trūkumų bei teikti nurodymą papildomai kelti kvalifikaciją. Nurodė, jog vadovaujantis Atlikto audito kokybės užtikrinimo įgyvendinimo Lietuvos auditorių rūmuose tvarkos aprašo 38 punktu, netvirtinti AKKK 2009-12-23 sprendimo kaip priimto išimtinai vadovaujantis nepakankamai išsamia, peržiūros ataskaita (I t., b. l. 64). Taip pat pareiškėjas pateikė savo nuomonę apie auditorės – kontrolierės B. P. atliktą peržiūrą bei nurodė, jog visą medžiagą susijusią su patikrinimu galima vertinti kaip prieštaringą ir nekeliančia pasitikėjimo (I t., b. l. 65).
LAR prezidiumo 2010-01-25 posėdžio metu, dalyvaujant pareiškėjui Š. G., nuspręsta prašyti AKKK patikslinti pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros medžiagą taip, kad joje neliktų prieštaravimų (I t., b. l. 144-146).
2010 m. sausio 25 d. buvo patikslinta auditoriaus atlikto audito peržiūros ataskaita (I t., b. l. 46). Joje nurodyta, jog atliekant auditoriaus darbo peržiūrą buvo nustatyti audito standartų laikymosi trūkumai, nepakankamai surinkta audito įrodymų pagal 8 NAS „Audito įrodymai“ ir nepakankamai dokumentuota atlikto audito apimtis bei pobūdis 9 NAS „Darbo dokumentai“. Pažymėta, kad auditorius naudoja LAR darbo dokumentų programą, pagal kurios metodiką atitinkamose srityse yra paskaičiuotas atrankos dydis ir prie atrinktų dokumentų parašyta, kad audituota. Kokios procedūros, kokia apimtimi ir kas konkrečiai atlikta, bei kur tai dokumentuota nėra nurodyta, todėl neaišku ar surinkti pakankami ir tinkami audito įrodymai. Kartu su patikslinta ataskaita pateikta ir informacija, kurią auditorius pateikė dėl audito standartų laikymosi (I t., b. l. 126-140).
VšĮ „Audito ir apskaitos tarnybos“ 2010-03-08 sprendimo projektu nutarta siūlomą sprendimą pareiškėjui - išklausyti šešiolika valandų kvalifikacijos kėlimo kursų TAS temomis, svarstyti tik išklausius AKKK atstovo ir (ar) auditoriaus kontrolieriaus, ieškovo paaiškinimus (I t., b. l. 119-120).
2010 m. kovo 30 d. VŠĮ „Audito ir apskaitos tarnybos“ Audito priežiūros komiteto posėdžio metu, dalyvaujant pareiškėjui, nutarta siūlyti LAR nurodyti ieškovui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – išklausant aštuonias valandas kvalifikacijos kėlimo kursų TAS temomis (I t., b. l. 125-127).
2010 m. balandžio 1 d. VšĮ „Audito ir apskaitos tarnybos“ direktoriaus įsakymu nepritarta LAR siūlomam sprendimui išklausyti pareiškėjo šešiolika valandų TAS temomis ir pasiūlyta pareiškėjui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją išklausant aštuonias valandas kvalifikacijos kėlimo kursų TAS temomis (I t., b. l. 119).
2010 m. gegužės 26 d. LAR prezidiumo posėdžio metu vienbalsiai nutarta tvirtinti AKKK priimtus sprendimus, nurodyti pareiškėjui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2010 m. gruodžio 31 d. išklausyti aštuonias valandas auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų TAS temomis ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Komitetą (I t., b. l. 66).
Byloje susiformavusius teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos audito įstatymas (Žin. 1999, Nr. 59-1916) (toliau – Audito įstatymas) ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatos.
Audito įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimą įgyvendina Audito ir apskaitos tarnyba kartu su Auditorių rūmais. Auditorių rūmai, laikydamiesi šio skirsnio reikalavimų, nustato atlikto audito kokybės užtikrinimo įgyvendinimo tvarką Auditorių rūmuose ir suderina ją su Audito ir apskaitos tarnyba.
Vadovaudamasis Audito įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas 2009 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 14.20.1 patvirtino Atlikto audito kokybės užtikrinimo įgyvendinimo Lietuvos auditorių rūmuose tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 10 punkte, be kita ko, numatyta, jog Audito kokybės kontrolės komitetas, vykdydamas atlikto audito kokybės užtikrinimą, nagrinėja auditorių kontrolierių atliktų peržiūrų ataskaitas, jas tvirtina ir dėl jų siūlo sprendimus (10.5 p.); jei peržiūros metu nustatoma reikšmingų audito atlikimo trūkumų, komitetas teikia Lietuvos auditorių rūmų prezidiumui patvirtinti sprendimą kreiptis į Audito ir apskaitos tarnybą dėl auditoriaus ar audito įmonės atlikto audito tyrimo inicijavimo (10 p.). Pagal Aprašo 8.8 ir 8.11 punktus, Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas, vykdydamas atlikto audito kokybės užtikrinimą, Audito kokybės kontrolės komiteto teikimu, jei peržiūros metu nustatyta audito atlikimo kokybės trūkumų, tvirtina siūlomą sprendimą ir jį teikia Audito ir apskaitos tarnybos įvertinimui; jei nustatyti reikšmingi trūkumai, tvirtina sprendimą kreiptis į Audito ir apskaitos tarnybą dėl auditoriaus ar audito įmonės atlikto audito tyrimo inicijavimo ir jį pateikia Audito ir apskaitos tarnybai.
Audito įstatymo 34 straipsnio 7 dalis taip pat numato, jog Lietuvos auditorių rūmai, jei peržiūros metu nustatyta audito atlikimo kokybės trūkumų, teikia Audito ir apskaitos tarnybai įvertinti siūlomą sprendimą ir, gavę Audito ir apskaitos tarnybos įvertinimą dėl siūlomo sprendimo šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę skirti šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas ir duoti šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytus privalomus vykdyti nurodymus (5 p.). Jei peržiūros metu nustatomi reikšmingi audito atlikimo trūkumai, Lietuvos auditorių rūmai kreipiasi į Audito ir apskaitos tarnybą dėl auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto audito tyrimo inicijavimo (6 p.). Audito ir apskaitos tarnyba, atlikusi tyrimą, gali 1) nurodyti auditoriui arba audito įmonei ištaisyti nustatytus trūkumus per nurodytą terminą; 2) nurodyti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir nurodyti terminą). Šis nurodymas gali būti skirtas kartu su šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta drausmine nuobauda arba be jos (Audito įstatymo 38 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčijama 2010-05-26 Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolinio nutarimo 6.1.1. punkto dalis yra priimta Auditorių rūmams įgyvendinant įstatymo pareigą užtikrinti audito kokybę ir audito kokybės kontrolę ir todėl tokia veikla atsižvelgus į santykių, iš kurių yra kilęs ginčas, teisinį pobūdį, laikytina viešuoju administravimu, kuris Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ, Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, todėl byloje yra taikomi bendrieji reikalavimai viešojo administravimo institucijų priimamiems individualiems administraciniams aktams. Šie reikalavimai yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 str. 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas.
Bet kuris viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas turi atitikti VAĮ 8 str. straipsnio reikalavimus, inter alia, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Taip pat individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualus administracinis akto turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo Š. G. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia teismas įvertina skundžiamo 2010-05-26 Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolinio nutarimo 6.1.1. punkto dalies, atitiktį VAĮ 8 str. 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Pareiškėjas Š. G. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jam yra nesuprantamas ginčijamo akto turinys bei nėra suprantama, kuo remiantis buvo priimtas toks sprendimas.
Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjui įteikto 2010-05-26 Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolo išrašo (I t., b. l. 66) turinį sprendžia, kad iš pareiškėjui įteikto protokolo išrašo negalima spręsti kokiais motyvais remiantis buvo priimtas sprendimas „nurodyti auditoriui 2009015023 papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2010 m. gruodžio 31 d. išklausyti 8 valandas auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų tarptautinių audito standartų temomis ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Komitetą“. Nėra pateikta motyvų, kurie pagrįstų skiriamos nuobaudos parinkimo pagrįstumą, nenurodyta, kokios buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, ar kitos aplinkybės galėjusios turėti įtakos skiriant nuobaudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas tik atsiliepime nurodo skundžiamo akto motyvus, kuriais remiantis sprendė dėl pareiškėjui taikomos poveikio priemonės paskyrimo, tačiau šių motyvų nenurodė ne tik 2010-05-26 Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokole, bet ir kituose teismui pateiktuose aktuose.
Kaip matyti, iš 2010-05-26 Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolo išrašo, jame nėra įvardytos konkrečios teisės normos, sąlygojusios skundžiamo akto priėmimą bei jo išvadas. Pareiškėjas iš 2010-05-26 Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolo išrašo turinio negalėtų spręsti, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė. Teisėjų kolegija vertina, kad tuo pačiu buvo neužtikrinta pareiškėjo teisė žinoti gynybos ribas. Be to, nekonkreti teisinė kvalifikacija riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Nors individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.), tačiau Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolo išraše apskundimo tvarka nėra nurodyta. Nesant nurodytai ginčijamo akto apskundimo tvarkai, pareiškėjas su skundu iš pradžių kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl 2010 m. gegužės 26 d. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolinio nutarimo 6.1.1. punkto dalies, kuria nurodyta auditoriui 2009015023 (Š. G.) papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2010 m. gruodžio 31 d. išklausyti 8 valandas auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų tarptautinių audito standartų temomis, ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Komitetą, panaikinimo.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo 2010 m. gegužės 26 d. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolinio nutarimo 6.1.1. punktas yra nemotyvuotas, jame neišdėstyti konkretūs pareiškėjui taikytinų nuobaudų tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, nėra nurodyta apskundimo tvarka, todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatyti reikalavimai ir šie nustatyti trūkumai teisėjų kolegijos vertinimu yra esminiai. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2010 m. gegužės 26 d. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolinio nutarimo 6.1.1. punkto dalis, kuria nurodyta auditoriui 2009015023 (Š. G.) papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2010 m. gruodžio 31 d. išklausyti 8 valandas auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų tarptautinių audito standartų temomis, ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Komitetą, yra naikintina.
Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas, nes teismui nėra pateiktas jų apskaičiavimas ir pagrindimas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau, tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str., teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. G. skundą tenkinti.
Panaikinti 2010 m. gegužės 26 d. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 6 protokolinio nutarimo 6.1.1. punkto dalį, kuria nurodyta auditoriui 2009015023 papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2010 m. gruodžio 31 d. išklausyti 8 valandas auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų tarptautinių audito standartų temomis, ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Komitetą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.