- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- Iv-1013-353/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00603-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Kęstutis Gudynas, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.12Registrai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Kęstučio Gudyno ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. prašymą atsakovui Marijampolės pataisos namams, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 9/07-5433 „Dėl kompensacijos mokėjimo“ bei įpareigoti Marijampolės pataisos namų direktorių priimti sprendimą išmokėti S. P. 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos Statuto 48 str. 3 d. Prašyme nurodė, 2009 m. liepos 1 d. Marijampolės „Sūduvos“ stadione vykusių Marijampolės pataisos namų organizuoto pareigūnų fizinio pasirengimo metu, į pareiškėją atsitrenkus kitam fizinio pasirengimo pratybose dalyvavusiam pareigūnui, šis patyrė traumą. Dėl minėto, 2009 m. liepos 13 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintame nelaimingo atsitikimo akte Nr. 14/07-1447 nustatyta, jog S. P. aukščiau minėtame fizinio pasirengimo užsiėmime kartu su kitais pareigūnais dalyvavo darbo metu, nurodant, jog nelaimingas atsitikimas nesusijęs su S. P. darbo funkcijų vykdymu, bet sveikatos sutrikdymas susijęs su jo tarnyba Kalėjimų departamente, nes patirtas siekiant įgyvendinti numatytus reikalavimus pareigūnų fiziniam ir specialiajam pasirengimui. Taip pat konstatuota, jog paties S. P. neatsargumo nebuvo, taip pat nebuvo pažeisti ir jokie sveikatos bei saugos darbe reikalavimai, pasiūlyta, gavus Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymą dėl patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto, priimti sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo. 2010 m. vasario 3 d. LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotoje medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 234 nustatyta bei pažymėta, jog „yra fizinio veiksnio, įvykusio 2009 m. liepos 1 d., ir pareigūno S. P. sveikatos sutrikdymo ryšys“, bei kad „sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2009 m. liepos 1 d., priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui“. Tačiau Marijampolės pataisos namų direktorius 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 9/07-5433, nusprendė, jog kompensacija už pareiškėjo patirtą sužalojimą nebus mokama. Pareiškėjo teigimu, toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis prieštarauja: 1) Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR TM statuto (toliau – Statuto) 48 straipsnio 3 dalies ir to paties straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatoms, kur yra įtvirtinta aiški teisinė bazė ir imperatyvios nuostatos dėl kompensacijos mokėjimo bei konkretaus dydžio; 2) Tarnybinis tyrimas ir aplinkybių dėl sveikatos sutrikdymas vyko teisės aktų nustatyta tvarka ir buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir nukentėjusiojo tarnybos; 3) nėra nustatyta jokių pagrindų dėl ko kompensacija negalėtų būti mokama ar sveikatos būtų nelaikomas susijusiu su tarnyba; 4) nei Statute nei taisyklėse nenumatytos jokios kitos specialiosios sąlygos būtinos kompensacijai išmokėti, išskyrus būtinybę nustatyti sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnyba bei teisės aktuose numatytas pasekmes. Dėl nurodytų priežasčių ginčijamas aktas turėtų būti panaikintas.
Teismo posėdyje S. P. papildomai paaiškino, jog dėl dalyvavimo pratybose konkretaus viršininko įsakymo nebuvo, pratybose dalyvavo vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, kuriame numatyta, kad tarnybos metu pareigūnai turi sportuoti vykdydami fizinį pasiruošimą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo S. P. prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Statuto 48 straipsnio nuostata, kad Kalėjimų departamento sistemos pareigūnui turėtų būti mokama kompensacija, esant sveikatos sutrikdymui bet kokio nelaimingo atsitikimo darbe metu. Nurodo, jog ši teisės norma turėtų būti aiškinama siaurinamai, tai yra iš visų tarnybinių pareigų turėtų būti išskiriama tik tam tikra specifinė jų dalis, kuri galėtų būti kaip skiriamasis Kalėjimų departamento pareigūno bruožas. Kompensacijų institutas yra priskiriamas prie papildomų socialinių garantijų, kurios suteikiamos tam tikros kategorijos darbuotojams, kurių darbas pasižymi tam tikrais ypatumais. Ginčo atveju toks skiriamasis bruožas turėtų būti santykyje su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis. Šiuo konkrečiu atveju pareigūno sveikata buvo sutrikdyta fizinio pasirengimo pratybų metu, kurio metu Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkas S. P. su kitais pareigūnais žaidė futbolą. Statuto 10 straipsnio 1 dalyje yra numatytas vienas iš reikalavimų asmeniui, norinčiam tapti Kalėjimų departamento pareigūnu – fizinis pasirengimas, kurio patikrinimui yra nustatyta speciali forma – įskaita. Fizinio pasirengimo pratybos yra vykdomos savanoriškumo principu, tai yra pareigūnai gali rinktis, ar jie dalyvauja tose pratybose, ar tuo metu atlieka savo tiesiogines funkcijas.
Atsakovo atstovas teisme palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, papildomai nurodė, kad institucija vadovavosi administracinių teismų praktika, sprendžiant analogiškus ginčus, kylančius iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatų taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 9/07-5433, kuriuo buvo atsisakyta mokėti kompensaciją už S. P. patirtą sužalojimą (b.l. 12).
Pareiškėjo sveikatos sužalojimo metu Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statuto) (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1791 redakcija) 48 straipsnio 3 dalis numatė, kad pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija. Esant nustatytam apysunkiam sveikatos sutrikdymui tokia kompensacija siekia 18-kos jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydį. 2010 m.vasario 3 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje konstatuota, kad 2009 m.liepos 1d. pareiškėjui padarytas apysunkis sveikatos sutrikdymas (b.l.18). Statuto 49 straipsnis, reglamentuojantis kompensacijos nemokėjimą, nustatė, jog ji nemokama kai: 1) pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą darydamas tyčinę nusikalstamą veiką; 2) pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų; 3) pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą; 4) pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti; 5) pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu.
Nustatyta, kad pareiškėjas sužalojimą patyrė 2009 m. liepos 1 d. Marijampolės miesto „Sūduvos“ sporto centro aikštėje, dalyvaudamas pataisos namų įstaigos administracijos organizuotuose pareigūnų fizinio ir specialiojo pasirengimo užsiėmimuose t. y. tarnybos, kada jam buvo mokamas darbo užmokestis, metu. Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje pats pripažino, kad tarp pareigūno S. P. sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, kaip ji apibrėžta Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto 48 straipsnio 3 dalyje, nustatytas priežastinis ryšys( b.l. 14-16). Atsakovas ginčijamame sprendime savo poziciją grindžia tuo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas patirtas vykdant ne tiesiogines darbines funkcijas, kurios keltų pavojų pareigūno gyvybei ar sveikatai ir savo teiginius remia analogija taikant Vidaus tarnybos statuto nuostatas.
Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybikių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusius pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vienerių iki 5 metų ( nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Iš šios teisės normos matyti, kad kompensacijos mokėjimas yra sąlygojamas trijų alternatyviai nurodytų (savarankiškų) atvejų.
Vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr.A (143)-145/2010, Nr.A-(143)-193/2010 konstatavo, kad situacija, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas, o kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai yra situacija, kuomet pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiūriu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą. Trečiąją situaciją - kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso teismas vertino, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą, tai yra kitaip tariant, jeigu patyręs sveikatos sutrikdymą asmuo nebūtų turėjęs pareigūno statuso arba nebūtų atlikęs savo tarnybinių pareigų ( iki to, kai buvo sutrikdyta jo sveikata), tokių pasekmių kaip jo sveikatos sutrukdymas nebūtų buvę.
Kaip minėta, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 48 straipsnio 3 dalyje numatyti du atvejai, kuomet pareigūnui išmokama kompensacija 1) kai buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas; 2) jeigu tai susiję su tarnyba kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose;
Minėtų abejų teisės aktų (Statutų) analizė leidžia teigti, kad Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 48 straipsnio 3 dalies nuostata, kad kompensacija pareigūnui išmokama jeigu jo sveikatos sutrikdymas susiję su tarnyba kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą situaciją, kuomet pareigūno sveikata sutrikdoma dėl jo statuso. Kaip minėta, 2010 m.vasario 2d. atsakovo direktoriaus patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad patirtas S. P. sužalojimas nesusijęs su darbo funkcijų vykdymu, bet susijęs su tarnyba Kalėjimų departamente ir pareigūno statusu (b.l.14-16). Aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado vykdant atitinkamus institucijos (kurioje jis tarnauja) vadovybės nurodymus, t.y. atsakovo direktoriaus 2007 m. spalio 24d. įsakymu Nr.4/07-123 patvirtintos Pareigūnų fizinio ir specialaus pasirengimo bei kitų sportinių renginių organizavimo Marijampolės pataisos namuose tvarkos ( toliau tekste-Tvarka) nuostatas (b.l.36). Susižalojimo diena 2009 m.liepos 1d. įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta kaip S. P. dirbta diena (b.l.49). Darytina išvada, kad Tvarkoje įtvirtintas fizinio pasirengimo organizavimo savanoriškumo principas bei įspėjimas, kad įstaigos administracija neatsako už šių užsiėmimų metu patirtas traumas nešalina atsakovo pareigos mokėti kompensaciją už sveikatos sutrikdymą. Visų pirma, fizinių pasirengimo užsiėmimų lankymas yra sudedamoji tarnybos dalis, reglamentuota įstaigos direktoriaus įsakymu. Vadovaujantis Tvarkos 10 punktu, į pareigūnų fizinio pasirengimų lankymą atsižvelgtina vertinant pareigūno tarnybą, jį atestuojant. Tvarkos 7 punktas numato imperatyvią pareigą gegužės-birželio mėnesiais privalomą fizinio ir specialiojo pasirengimo normatyvų laikymą. Iš to galima padaryti išvadą, kad fizinių užsiėmimų lankymo savanoriško principas yra deklaratyvus, kadangi kiekvienas pareigūnas privalo vieną kartą metuose laikyti fizinio pasirengimo normatyvus, tai vertinama pareigūno tarnyboje ir tai iš esmės leidžia teigti apie tokių užsiėmimų privalomumą. Tvarkoje nėra nurodyta pareigūnų kategorijos, kurioms gali būti taikomi šie reikalavimai, todėl taikoma visiems įstaigos statutiniams pareigūnams, tame tarpe ir buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-351/2009 konstatuota, jog statutinio pareigūno susižalojimas pagal vidaus tarnybos vadovų įsakymą dalyvaujant fizinio ar kovinio pasirengimo patikrinimuose arba treniruotėse pagal patvirtintą grafiką vertinamas sužalojimu dėl tarnybos. Tvarkos 9 punkte išdėstyta pozicija, kad įstaiga neatsako už pareigūnų fizinių užsiėmimų metu gautas traumas neparemta jokia teisine argumentacija, o aukščiau išanalizuoti teisės aktai kaip tik suteikia teisę tokią kompensaciją gauti. Pareiškėjo ir jo atstovo tvirtinimas, kad kompensacija gali būti mokama tik tiesiogiai su nuteistųjų laikymo pataisos namuose rėžimu atliekamomis pareigomis yra nepagrįsta, kadangi pats atsakovas tarnybinio patikrinimo išvada konstatavo kitą teisinį pagrindą, t.y. kad pareiškėjo trauma gauta ne einant tarnybines pareigas, o dėl tarnybos Kalėjimų departamente.
Byloje nėra nustatyta Statuto 49 straipsnyje išvardintų pagrindų, kuriems esant kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo Kalėjimų departamento pareigūnui negali būti mokama. Kaip minėta, LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija 2010 m. vasario 3 d. nustatė, jog S. P. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2009 m. liepos 1 d. priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui (b.l. 18), todėl vadovaujantis Statuto 48 straipsnio 3 dalies 5 punktu, atsakovas įpareigotinas priimti sprendimą dėl 18 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos S. P. išmokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str.str., 88 str.1 d.2 p. teismas
nusprendė:
Prašymą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 9/07-5433 ir įpareigoti Marijampolės pataisos namų direktorių priimti sprendimą dėl 18 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos S. P. išmokėjimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.