- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-08
- Bylos Nr.
- N-575-2849-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimo K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. rugsėjo 28 d. K. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 28 d., 03 val. 40 min., Vilniuje, Pergalės g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 18, 16 punktų reikalavimus; atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.
II.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. vasario 17 d. nutarimu pripažino K. G. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; pripažino K. G. kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 40 Lt baudą; nuobaudas subendrinęs skyrė K. G. galutinę nuobaudą – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad K. G. veika neteisingai kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį, todėl veiką perkvalifikavo į ATPK 126 straipsnio 4 dalį bei nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad K. G. vengė neblaivumo patikrinimo. Teismas pažymėjo, kad šio pažeidimo padarymui konstatuoti nėra būtina nustatyti asmens vairavimą esant neblaiviam, tam pakanka vien fakto, kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, kas ir buvo nustatyta šioje byloje. Teismas taip pat nusprendė, kad K. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, kadangi jis nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
III.
K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimo dalį, kurioje jis nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, jis kaltės neneigė ir neneigia, tačiau ginčija jam inkriminuotą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Teigia, jog policijos pareigūnai, nors nurodė, jog blogai prisimena jo sulaikymo aplinkybes, tačiau kai kurias aplinkybes parodė pakankamai aiškiai ir detaliai. Mano, jog nepasitvirtino pareigūnų rašytiniai parodymai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo. Policijos pareigūnai jį sustabdė ir tikrino, nesant pagrindų, numatytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintoje instrukcijoje dėl patrulių veiklos. Pareigūnai taip pat nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos instrukcijos 11 punkto: nesurašė neblaivumo požymių, nepažymėjo, kokiais veiksmais jis vengė patikrinimo, nepridėjo medicinos specialisto akto apie patikrinimo vengimą, neišdavė laikino leidimo vairuoti transporto priemones, netikrino jo būsenos. Teigia, jog jam buvo pareikšta, kad jis galimai pavogė automobilį, kuriame buvo sulaikytas, todėl girtumui patikrinti turėjo būti pristatytas į medicinos įstaigą. Policijos pareigūnai atmestinai atliko savo pareigas ir pažeidė tarnybines instrukcijas, o teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2007 m. spalio 17 d. pasitarime aprobuotu apibendrinimu, pažeidė ATPK 259 straipsnį, 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes protokolą dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo surašo tik policijos pareigūnas, teismas taip pat pažeidė ATPK 260, 256 ir 257 straipsnius, nes protokole turi būti visi jo elementai ir tai yra vienas iš pagrindinių įrodymų. Mano, kad teismas neteisėtai perkvalifikavo jo veiką, teismas turėjo grąžinti bylą institucijai. Teismas taip pat pažeidė non reformato in peus principą, nes perkvalifikavęs pažeidimą pablogino jo padėtį, taip pat pažeidė draudimą vengti procesinių staigmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
K. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą, t. y. už neblaivumo patikrinimo vengimą bei už tai, kad nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo.
Apeliantas neginčija, jog padarė ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau nesutinka, jog padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog K. G. 2008 m. rugsėjo 28 d., 03 val. 40 min., Vilniuje, Pergalės g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais pažeidė KET 14, 18, 16 punktų reikalavimus; atsakomybė už tai numatyta ATPK 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje. ATPK 129 straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, to neneigia ir pats apeliantas, K. G. policijos pareigūnams nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, todėl, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį. Teismui nustačius, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, teismas pagrįstai perkvalifikavo K. G. padarytą pažeidimą į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai suformuluotas kaltinimas, teisingai nurodyti pažeisti KET punktai, pastebėtina, kad protokole nurodyta pažeidimo esmė atitinka būtent ATPK 126 straipsnio 4 dalį, o ne ATPK 129 straipsnį, kadangi protokole nurodyta, jog asmuo nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, o ne apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemones. Taigi naginėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta ir nebuvo būtinybės nurodyti naujas esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, todėl teismas pagrįstai pats pakeitė nurodą į ATPK straipsnį, t. y. perkvalifikavo K. G. veiką, negrąžindamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neturėjo teisės perkvalifikuoti jo veiką, atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat konstatuoja, jog jis iš esmės atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus.
Apeliantas nurodo, jog nepasitvirtino pareigūnų rašytiniai parodymai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo. Tačiau šis apelianto teiginys yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog šio pažeidimo padarymui konstatuoti nėra būtina nustatyti asmens vairavimą esant neblaiviam, tam pakanka vien fakto, kad transporto priemonę vairavęs asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, kas ir buvo nustatyta šioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Transporto priemonės vairuotojo atsisakymas atlikti patikrinimą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti vertinamas kaip patikrinimo vengimas (nutartys adm. bylose Nr. N5-393/2007; N1-1185/2007). Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, taip pat neturi pagrindo pripažinti, jog policijos pareigūnai būtų pažeidę Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintą Policijos patrulių veiklos instrukciją ar Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) patvirtintą Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog policijos pareigūnai turėjo jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kadangi jis buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 5 punktas numato, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau nagrinėjamu atveju K. G. nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, pareigūnai tik patikrino, ar automobilis nėra ieškomas, kadangi K. G. nepateikė jokių dokumentų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, jog teismas nutarė transporto priemonę grąžinti savininkui tik po to, kai bus sumokėta bauda. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie transporto priemonės grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti grąžinama teisėtam valdytojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimą pakeisti – nutarimo dalį, kurioje išspręstas transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą transporto priemonę grąžinti teisėtam valdytojui. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.