Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. P. ir V. P. skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-714/2014 pagal pareiškėjų E. P. ir V. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

E. P. patikslintu ieškiniu (b.l. 30–33) prašėnutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. P. ir V. P. dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą bei kreditorinius įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų argumentai

Teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinkašalių susitarimo, neatspindi šalių lygiateisiškumo principo bei pažeidžia pareiškėjo teisę nutraukiant santuoką gauti pusę santuokoje įgyto turto.Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai buvo sutarę, kad turtas, kuris neįtrauktas į sutartyje nurodytą dalintino turto sąrašą: trimeris, kultivatorius, suvirinimo aparatas, poliravimo aparatas, pjovimo staklės, vandens vamzdžiai, TV blokelis, dviratis, ketinto statyti namo projektas ir brėžiniai bei žemės nuosavybės dokumentai, atiteks pareiškėjui, tačiau V. P. atsisako atiduoti šiuos daiktus nurodydama, kad pareiškėjas pats kaltas, jog šių daiktų nepasiėmė anksčiau, o dabar pareiškėjas gaus tik tuos daiktus, kurie nurodyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių liko neišspręstas ir nekilnojamojo turto – sutuoktinių pasidalintame žemės sklype esančių pastato pamatų, kurių vertė apie 10 000 Lt – padalinimo klausimas. Šis turtas yra natūroje, todėl taip pat turi būti padalintas. Nesant padalintam šiam turtui V. P. pareiškėjui negrąžina pastato projekto.Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių akivaizdžiai neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, kadangi pareiškėjui paskirta mažiau nei 1/3 dalis santuokoje įgyto turto, kuris buvo įtrauktas į dalintino turto sąrašą, o jei būtų įvertintas ir neįtrauktas į dalintino turto sąrašą turtas, tai pareiškėjui atiteko mažiau nei ¼ dalis turto.Pareiškėjas, pasitikėdamas sutuoktine ir siekdamas greičiau nutraukti santuoką, darė nuolaidas, sutiko gyvenamojo namo pagerinimą įvertinti 20 000 Lt, nors realiai darbų buvo atliktauž kelis kartus didesnę sumą. Pareiškėjui priklausė didesnė ar mažesnė piniginė kompensacija už tai, kurios pareiškėjasnebūtų reikalavęs, jei sutuoktinė gera valia jam būtųatidavusi žadėtus įrankius.Kadangi sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptartos ne visos pareiškėjų turtinės teisės, nenurodyta, kodėl vienam iš sutuoktinių tenka didesnė turto dalis, nors pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų, pareiškėjasliko be gyvenamojo būsto, baldų ir namų apyvokos daiktų, tai teismas negalėjo patvirtinti pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia pareiškėjos turtines teises, neatitinka jos interesų bei tikrosios valios.Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių į dalintino turto masę nepagrįstai buvo įtrauktas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šiam žemės sklypui suformuoti ir išpirkti buvo panaudotos asmeninės pareiškėjos lėšos, gautos pardavus paveldėtą turtą. 2010 m. kovo 5 d. su Lietuvos Respublika buvo sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, pagal kurią lėšomis, gautomis už parduotą paveldėtą žemės sklypą, yra mokama už nurodytą žemės sklypą. Kadangi pareiškėjas E. P. šias aplinkybes žinojo ir joms pritarė, tai žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine pareiškėjos nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).Teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nevertino sutartyje nurodyto žemės sklypo padalijimo ir galimybės jį naudoti pagal paskirtį optimaliausiu būdu. Kadangi padalintas žemės sklypas yra po pareiškėjai asmeninės nuosavybėsteise priklausančiu gyvenamuoju namu, tai žemės sklypo padalijimastarp sutuoktinių lygiomis dalimis apsunkina efektyvų žemės sklypo, o kartu ir gyvenamojo namo valdymą ir naudojimąsi jais. Nurodyta aplinkybė ne tik turėtų įtakos žemės sklypo vertei, bet ir apribotų galimybes disponuoti žemės sklypu su gyvenamuoju namu.Į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta Lietuvos Respublika, kuri yra pareiškėjų kreditorė pagal 2010 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį. Kadangi sprendimas dėl įsipareigojimų pagal šią sutartį padalijimo yra tiesiogiai susijęs su kreditorėsinteresais, tai ji privalėjo būti įtraukta suinteresuotu asmeniu byloje.Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės neatitinka dabartinės rinkos vertės, yra keliskartus mažesnėsnei yra iš tikrųjų, o tai pažeidžia pareiškėjos interesus ir sutuoktinių lygiateisiškumo principą.Sutarties 3.5 ir 3.5.1 punkto nuostatos yra nesuprantamos, nes vertinant bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą asmeninio vieno iš sutuoktinių turto pagerinimui laikytina,kad panaudotos lėšos sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimispo ½ dalį, todėl turėjo būti laikoma, kad sutuoktiniamspriklauso po 10 000 Lt panaudotų lėšų ir ši suma turi būti laikomapagrindu sprendžiant dėl kompensacijos kitam sutuoktiniui. Tuo tarpu minėtuose punktuose nurodyta, kad turto pagerinimui panaudotos lėšos (20 000 Lt) atitenka pareiškėjai. Iš nurodytų sutarties punktų nėra aišku, ar pareiškėja turi sutuoktiniui sumokėti kompensaciją ar neir kokiu pagrindu bendros lėšos paliekamospareiškėjai.Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios pareiškėjos valios, kadangi sutarties tekstą pareiškėja perskaitė ir sutartį pasirašė paskubomis, likus pusei valandos iki teismo posėdžio. Teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepateikė jokių klausimų dėl sutarties sąlygų, nes įteikus dokumentus teismoposėdis buvo pabaigtas. Pareiškėja tik perskaičiusi teismo sprendimą suprato, kad sutarties sąlygos pažeidžia jos interesus. Be to, sutarties pasirašymui įtakos turėjo ir pareiškėjos psichinės sveikatos būklė, kadangi sutuoktiniuipradėjus skyrybų procesą pareiškėjos sveikatos būklė pablogėjo, ji susirgo depresija, tapo nervinga, negalinti sukoncentruoti savo minčių, todėl susidėjusios aplinkybės turėjo įtakos pasirašant sutartį, kurios sąlygų ir teisinių pasekmių pareiškėja tuo metu nesuprato.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23d. sprendimo, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

Apeliaciniais skundais yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo, patenkinus pareiškėjų E. P. ir V. P. prašymą, nutraukta pareiškėjų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, yra nepagrįstas, neteisėtas, o apeliacinių skundų argumentai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str.3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui E. P. kreipusis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalikimo, 2014 m. balandžio 23 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurie pasirašyti pareiškėjų E. P. ir V. P.. Teismas, patenkinęs pareiškėjų prašymą, 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjų santuoką nutraukė ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Apeliaciniuose skunduose tiek pareiškėjas E. P., tiek pareiškėja V. P. neginčija 2014 m. balandžio 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo dalies nutraukti jų santuoką, tačiau ginčija teismo sprendimu patvirtintą jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantų teigimu, teismo patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios jų valios, pažeidžia jų turtinius interesus bei sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Kadangi teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 str.). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 str.). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismo patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios jų valios, pažeidžia jų turtinius interesus, o, pareiškėjos V. P. teigimu, dėl jos sveikatos būklės ji sutartį pasirašė nesuprasdama tikrosios sutarties sąlygų reikšmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių procesinių dokumentų turinį, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, preliminariai negalėjo kilti abejonių, jog pateikta pareiškėjų sudaryta sutartis gali neatitikti jų tikrosios valios. Teismui pateiktą sutartį pareiškėjai pasirašė asmeniškai, abu prašė ją tvirtinti, nurodė, kad jie susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka tikrąją šalių valią. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, apeliaciniuose skunduose pareiškėjų nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti, ar jų sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti pripažįstama atitinkančia pareiškėjų tikrąją valią, nepažeidžiančia nei vieno iš sutuoktinių turtinių interesų. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog jie sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarė siekdami kuo greičiau nutraukti santuoką, dėl ko sutarties sąlygos neatitiko jų tikrosios valios, esant papildomiems jų atskiriems susitarimams dėl santuokoje įgyto turto, kuris neįtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padalijimo, pagrįstai leidžia manyti, kad apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios pareiškėjų valios ir pažeidžia jų teisėtus interesus.

Apeliantės teigimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos ne tik kad neatitinka jos valios, bet ir yra neaiškios. Kadangi sutarties sąlygos yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, tai jos sutarties tekste turi būti išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Apeliantės teigimu, sutarties sąlyga, pagal kurią apeliantei atitenka bendros sutuoktinių lėšos, panaudotos jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimui, iš viso 20 000 Lt, yra neaiški, kadangi nėra aišku, kokiu pagrindu bendros lėšos, kurių ½ dalis priklauso kiekvienam iš sutuoktinių, atitenka jos asmeninė nuosavybėn ir ar jai atitenka 20 000 Lt ar tik 10 000 Lt, kurie laikytini asmenine pareiškėjo E. P. nuosavybe. Be to, nėra aišku, ar pareiškėja turi sumokėti kompensaciją sutuoktiniui už jai atitekusią jo lėšų dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai dėl sutarties 3.5.1 punkte įtvirtintos sąlygos yra pagrįsti. Sutarties 3.5 punkte nurodyta, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų ir darbo buvo pagerintas apeliantei asmeninės nuosavybėsteise priklausantisgyvenamasis namas, kurio pagerinimui buvo skirta 20 000 Lt bendrų lėšų. Kadangi sutuoktiniai nurodė, kad 20 000 Lt yra jų bendros lėšos, tai laikant, kad sutuoktinių dalys turte yra lygios, sutuoktiniams šios lėšos priklausė po ½ dalį, t. y. po 10 000 Lt. Taigi pareiškėjai priklausant 10 000 Lt iš nurodytos 20 000 Lt sumos, nėra aišku, kokiu pagrindu jai atitenka visa 20 000 Lt suma, kadangi nutraukiant santuoką neturėtų būti sprendžiama dėl asmenine nuosavybės teise priklausančio turto. Pareiškėjai priskyrus ir sutuoktiniui tenkančią piniginių lėšų dalį, liko neišspręstas ir kompensacijos klausimas.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių akivaizdžiai neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, kadangi šalims turtas padalintas ne lygiomis dalimis. Kaip jau buvo nurodyta, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui. Teismo patvirtintoje pareiškėjų pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo nėra nurodytoskonkrečios dalys, kuriomis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, tačiau, kaip galima spręsti iš kiekvienam iš sutuoktinių atitekusio turto bendros vertės (sutuoktiniui atiteko turto už 26 978,50 Lt sumą, o sutuoktinei už 41078,50 Lt (įskaitant ir jai atitekusią 20 000 Lt bendrų lėšų sumą)), turtas sutuoktiniams buvo padalintas nelygiomis dalimis. Nei teismui pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodytospriežastys, dėl kurių nutraukiant santuoką irdalijant bendrą turtą buvo nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nurodytos priežastys, remiantisteismų praktika, turi būti nurodytos teismui, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl sutartiespatvirtinimo, galėtų nustatyti, ar tokios sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių ar vieno iš jų turtinių teisių. Nagrinėjamoje byloje šiospriežastys nebuvo nurodytos, jokios kitos aplinkybės, kurios paaiškėjo nagrinėjamos bylos metu, nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl turtą sutuoktiniams pasidalijus nelygiomis dalimis, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos vienam iš sutuoktinių priteisimo. Šie klausimai sutartyjenebuvo spręsti, todėl sutinkant su apelianto apeliacinio skundo argumentais pripažintina, jog jam pagal sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitekusmažiau nei ½ daliai bendro turto, nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, jo turtinės teisės buvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nesiaiškino, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, todėl negalimapripažinti, kad sutartis dėl santuokos nuraukimo pasekmių nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinių interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįsitikino, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ir patvirtino sutartį, prieštaraujančią viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžiančią pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo, kilusio tarp sutuoktinių, iš esmės neišsprendė.

Šioje byloje susidarė teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nors jo nurodyti argumentai yra susiję tik su sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tuo tarpu pareiškėja ginčija tik teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo santuokos nutraukimo pasekmių klausimą. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Teisėjų kolegijai remiantis pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisakytina, kadangi iš naujo nagrinėjant civilinę bylą pareiškėjai gali (turi teisę) tartis dėl visų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, neatsižvelgiant į pirmiau sutartyje nurodytas sąlygas. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija nurodo, kad egzistuojantis teisinis reglamentavimas reikalauja, jog nutraukiant santuoką būtų išspręstas viso sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas, kadangi santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Taigi sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi nurodyti visą bendrą santuokinį turtą ir to turto padalijimo variantą. Bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.). Be to, sutuoktiniai taip pat privalo pateikti dokumentus ar kitus leistinus įrodymus, patvirtinančius to turto priklausymą abiem sutuoktiniams, jo įsigijimo teisėtumą bei jo vertę. Atsižvelgiant į tai, apeliantai, kurie nurodė, jog ne visas jų bendras turtas buvo padalintas ar kad į dalintino turto masę buvo įtrauktas asmeninės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas, pageidaudami nutraukti santuoką bendru sutikimu turi įvertinti nurodytas nuostatas ir išspręsti visus kilusius ginčus dėl turto.

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, spręstinas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.