- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- e1-2672-1201/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Kaltinamasis
- E., L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. (E.) L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. E. L. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2024 m. vasario 9 d., apie 22.26 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešojo transporto stotelėje, esančioje prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė E. Č. vieną smūgį į krūtinę, du smūgius į nosį, vieną smūgį į smilkinį, po ko grumtynių metu pargriovė E. Č. ant važiuojamosios kelios dalies ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Č. sveikatą, padarydamas jam dešinės veido pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kairės plaštakos III-me piršte, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje. Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. vasario 9 d. namuose vartojo alkoholį. Vakare, apie 22.00 val., nutarė nueiti pas draugą. Išėjo iš namų ir eidamas pro autobusų stotelę sutiko du vaikinus. Jis, būdamas išgėręs, su tais vaikinais pradėjo bendrauti, o vėliau galimai ir konfliktuoti. Tada prie jų atėjo dar vienas vaikinas, kuris pradėjo su juo konfliktuoti. Tam vaikinui (nukentėjusiajam) ranka sudavė kelis kartus, kur pataikė, neprisimena. Vėliau tarp jų įvyko susistumdymas, tas vaikinas jį parvertė ant žemės bei prispaudęs laikė. Prie jų priėjo kitas vaikinas ir juos išskyrė, o jis nubėgo tolyn į kalną. Po kokių 5 minučių pastebėjo, kad link jo eina policijos pareigūnas. Norėjo pabėgti, bet policijos pareigūnas jį sulaikė. Nukentėjęs vaikinas jį atpažino. Jis labai gailisi, kad taip atsitiko. Jei būtų buvęs blaivus, toks konfliktas tikrai nebūtų įvykęs. Nukentėjusiajam E. Č. visiškai atlygino padarytą 200 Eur žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
3. Nukentėjusysis E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 9 d., apie 22.20 val., eidamas namų link (duomenys neskelbtini), pamatė autobusų stotelėje „Vilnelės sustojimas“ sėdinčius du jaunuolius, o priešais juos stovintį vyrą, kuris kėlė konfliktinę situaciją. Minėtas asmuo rankomis bandė kabinėtis prie sėdinčio asmens, o kitas asmuo atsisuko į jį (nukentėjusįjį) ir paprašė, kad padėtų. Jis atėjo prie stotelės ir paklausė vyro, ką jis daro ir ko nori. Vyras atsakė, kad tik kalbasi, nors į pokalbį panašu nebuvo. Vyras atsisuko į jį ir pradėjo kažką nesuprantamai murmėti. Tuomet iš niekur nieko sudavė jam vieną kartą į krūtinę. Po pirmo smūgio vyras atsitraukė, o jis susilenkė ir priduso, nelabai suprato, kas įvyko. Tuomet vyras vėl priėjo prie jo ir sudavė du smūgius į nosį. Jis bandė gintis ir suduoti vyrui atgal, bet nesėkmingai. Po to vyras dar vieną kartą trenkė jam į dešinį smilkinį. Prasidėjo grumtynės ir jiedu atsidūrė ant važiuojamosios kelio dalies. Grumtynių metu vyras sužalojo jo kairį petį ir viršutinę nugaros dalį bei vidurinį kairės rankos pirštą. Dėl visų paminėtų vyro veiksmų juto fizinį skausmą. Jam pradėjus kalbėti apie policijos kvietimą, vyras pradėjo šalintis link namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pradėjo bėgti iš paskos, tuo pat metu skambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kur link nubėgo vyras ir kaip atrodė. Jam stovint prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai atvedė jį sumušusį vyrą, jis patikino, kad tai tas pats asmuo. Paprašė policijos pareigūnų iškviesti medicinos specialistus, kadangi jautė galvos svaigimą. Atvykę medicinos specialistai nusprendė jį pristatyti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jam buvo diagnozuotas galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, taip pat kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas ir piršto sumušimas.
4. 2024 m. vasario 10 d. E. Č. pareiškimas, kuriuo jis pareiškė, kad 2024 m. vasario 9 d., apie 22.26 val., autobusų stotelėje „Vilnelės sustojimas“, esančioje prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo sudavė vieną kartą į krūtinę, du kartus į nosį ir vieną kartą į dešinį smilkinį. Po to įvyko grumtynės, kurių metu nepažįstamas asmuo sužalojo pareiškėjui kairį petį ir viršutinę nugaros dalį. Dėl nurodytų nepažįstamo asmens veiksmų pajuto fizinį skausmą.
5. 2024 m. vasario 10 d. apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta maršrutinio autobuso stotelė „Vilnelės sustojimas“, esanti tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų. Stotelė yra atviroje vietoje, įrengtas suoliukas, prie stotelės yra asfaltuotas kelias, už stotelės yra žalios spalvos segmentinė tvora, aplinka vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.
6. 2024 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. vasario 2 d., apie 22.30 val., skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) garso įrašas, kuriame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: BPC: 112. V: Užpuolė manė. BPC: Koks miestas? Rajonas? V: Vilnius, Vilnelės upelis. BPC: Kokia gatvė? <...> V: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža. BPC: O kas užpuolė? V: Kažkoks girtas rusakalbis. <...> V: Jis man sutrenkė, bėga dabar nuo manęs. <...> BPC: Tai aš sujungsiu jus su pareigūnais. Medikai jums reikalingi šiuo metu tenais? V: Ne, šiuo metu ne. Policijos pareigūnė (toliau – PP): Policija, klausome, kas nutiko pas jus? V: Užpuolė mane. Girdit mane? PP: Kiek žmonių užpuolė jus? V: Vienas! PP: Vienas pažįstamas? V: Ne. Jau pabėgo. <...> PP: Sakykit, kaip jis atrodė? V: Kelnės tamsios, striukė tamsiai ruda. <...> PP: Tamsios kelnės, supratau. Į kurią pusę pabėgo? V: Į (duomenys neskelbtini) gatvę, link kalno. <...> PP: Kur jūs lauksit policijos? <...> V: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryža <...>.
7. 2024 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai:
7.1. iš vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240209-224353UTC+0200“ matyti nukentėjusysis E. Č., kuris pareigūnei sako, kad jam reikia medikų, prie pastarojo nosies matyti kraujas. Pareigūnė per raciją prašo iškviesti medikus. Nukentėjusįjį informuoja, kad kaltinamąjį pagavo, paprašo jo dokumentų. Du pareigūnai atveda asmenį, kurį sulaikė, nukentėjusysis jį atpažįsta kaip jį užpuolusį asmenį. Sulaikytąjį nuveda į tarnybinį automobilį. Nukentėjusysis paaiškina, kad kaltinamasis prisikabino prie kitų žmonių ir jis priėjo;
7.2. iš vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240209-224841UTC+0200“ matyti, kaip pareigūnė klausia nukentėjusiojo, kur viskas įvyko, jis atsako, kad stotelėje. Pastarieji eina į įvykio vietą, E. Č. rodo, kur bėgo kaltinamasis.
8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto 2024 m. vasario 9 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2024 m. vasario 9 d., apie 22.30 val., tarnybos metu per radijo ryšį išgirdo pranešimą, kad pranešėją užpuolė nepažįstamas rusakalbis asmuo. Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko E. Č., kuris paaiškino, kad jį sumušė vyras, nurodė vyro požymius ir kryptį, kur šis nubėgo. Nurodytas vyras buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) dvaro parke. Jis nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti ir bėgo nuo jo. Bėgdamas vyras pargriuvo ir buvo sulaikytas privataus namo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad tai E. L. Nuvedus asmenį prie nukentėjusiojo E. Č., šis atpažino, kad tai jį sumušęs asmuo.
9. VA VPK Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio vyresniosios specialistės 2024 m. vasario 9 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2024 m. vasario 9 d., apie 22.30 val., tarnybos metu gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėją užpuolė nepažįstamas rusakalbis asmuo. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo sumuštą vyrą – E. Č., kuris paaiškino, kad „Vilnelės“ autobusų stotelėje jam nepažįstamas vyras kabinėjosi prie kitų žmonių, juos įžeidinėjo. Norėdamas žmones apginti, E. Č. asmenį sudrausmino ir dėl to buvo užpultas. Smurtavusį asmenį sulaikė kito ekipažo policijos pareigūnai. Paaiškėjo, kad tai E. L.. Įvykio vietoje buvo išsiaiškinta, kad E. L. kumščiu trenkė E. Č. į kairį smilkinį ir į pilvo sritį, dėl smūgių E. Č. patyrė fizinį skausmą. Po grumtynių su E. Č. E. L. bėgo nuo nukentėjusiojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), link. Po to nubėgo kalno, esančio už (duomenys neskelbtini), link, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjo E. Č. ir nusprendė vežti jį į gydymo įstaigą. E. L. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 nustatytas 1,94 promilių girtumas, jis svirduliavo, būdamas viešoje vietoje griuvinėjo.
10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. vasario 14 d. specialisto išvada Nr. G 520/2024(01), iš kurios matyti kad E. Č. nustatytas dešinės veido pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kairės plaštakos III-me piršte, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. vasario 9 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. Č. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu.
11. 2024 m. liepos 4 d. įsipareigojimas, iš kurio matyti, kad E. L. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 128,55 Eur žalą.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
12. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
13. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ranka sudavė E. Č. vieną smūgį į krūtinę, du smūgius į nosį, vieną smūgį į smilkinį, po ko grumtynių metu pargriovė E. Č. ant važiuojamosios kelios dalies ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, padarydamas jam dešinės veido pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kairės plaštakos III-me piršte, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nukentėjusiojo parodymais, kitų objektų apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga.
14. Byloje nustatytos objektyvios smurto panaudojimo aplinkybės ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. panaudojo prieš E. Č. fizinį smurtą, suduodamas jam vieną smūgį į krūtinę, du smūgius į nosį, vieną smūgį į dešinį smilkinį, t. y. į galvos sritį, pargriaudamas ant važiuojamosios kelio dalies, neabejotinai numatė, kad tokiais jo veiksmais nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata bei to norėjo.
15. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas. Nukentėjusiajam bei civilinei ieškovei apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, nukentėjusysis nurodė pretenzijų kaltinamajam neturintis.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
16. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. L. skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. L. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
17. E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. E. L. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
18. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.
19. Spręsdamas dėl E. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą atlygino, nukentėjusysis pretenzijų neturi, Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta, tačiau E. L. raštu įsipareigojo ją atlyginti. E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtinas įrodymas – tam tikra specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-175-489/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju? aplinkybę, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino tiek jis pats, tiek nukentėjusysis, be kita ko, iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad E. L. buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas. E. L. praeityje vieną kartą teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą (teistumas išnykęs), per pastaruosius trejus metus tris kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (iki veikos padarymo administracine tvarka buvo baustas vieną kartą). Asmuo vykdo individualią veiklą, nevedęs, tačiau turi (duomenys neskelbtini) vaiką. Įvertinus šias aplinkybes, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. L. skyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, 1 metų laisvės apribojimo bausmė bus pakankama, teisinga, proporcinga, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždrausti kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šios priemonės suteiks E. L. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
20. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. L. skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
V. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai
21. Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis padarytą žalą atlygino, nukentėjusysis tai patvirtino, nurodė pretenzijų neturintis. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais padaryta žala nukentėjusiajam yra visiškai atlyginta, todėl procesas dėl E. Č. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
22. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 128,55 Eur turtinės žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir 2024 m. liepos 4 d. raštu įsipareigojo šią žalą atlyginti. Matyti, kad turtinė žala civilinei ieškovei padaryta neteisėtais kaltinamojo E. L. veiksmais, žala pagrįsta ir įrodyta, kaltinamajam kyla prievolė ją atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir žala priteistina iš kaltinamojo, taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
23. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
E. (E.) L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. (E.) L. galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Procesą dėl nukentėjusiojo E. Č. civilinio ieškinio nutraukti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo E. (E.) L. civilinės ieškovės naudai priteisti 128,55 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už E. Č. gydymą“.
E. (E.) L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.