- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-847-332-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00990-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- A. D., O. L.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir O. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už dviračio vagystę iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už N. B. priklausančio turto vagystę laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už G. K. priklausančio turto vagystę laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui;
pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. už G. K. priklausančių dokumentų pagrobimą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką subendrintos su 2011-04-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2011-04-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už T. T. priklausančio mobilaus telefono vagystę laisvės atėmimu 2 (dviems) metams.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už N. B. priklausančio turto vagystę laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2011-03-14 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 (trims) metams, į bausmės laiką įskaitytas pagal 2011-03-14 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės laikas iki 2012-01-15 dienos ir nuo 2012-05-17 dienos iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad jis 2009-10-21 apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės IĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – dviratį „Fuji Nevada“ 1177,05 Lt vertės.
Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis 2009-11-27 apie 13.15 val., bendrais tyčiniais veiksmais, veikdamas kartu su O. L., įsibraudamas į neužrakintą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) tarnybinę patalpą – skalbyklą, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tuo metu O. L. laikant kabineto duris ir neleidžiant išeiti G. P. ir B. B., kurios ketino sulaikyti pasišalinantį A. D., pagrobė svetimą N. B. priklausantį turtą: 150 Lt vertės rankinę su joje buvusiais 2 Lt metalinėmis monetomis, 10 Lt vertės piniginę su joje buvusiais Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortele, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele, AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele, „Norfa“ nuolaidų kortele 10 Lt vertės, „Maxima“ nuolaidų kortele 10 Lt vertės, N. B. vardu išduotu bibliotekos skaitytojo bilietu 3 Lt vertės, telefono „Samsung“ pakrovėją 15 Lt vertės, iš viso pagrobė 200 Lt vertės svetimą turtą.
Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis 2010-02-04 apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinių patalpų pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai G. K. priklausančią rankinę 100 Lt vertės, kurioje buvo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson" 150 Lt vertės su jame buvusia „TELE2“ SIM pokalbių kortele 5 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Motorola“ 100 Lt vertės su jame buvusia „TELE2“ SIM pokalbių kortele 5 Lt vertės, piniginė 20 Lt vertės, 4 vnt. raktų viso 20 Lt vertės, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė, AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė, lūpdažis 10 Lt vertės, kosmetinė pudra 10 Lt vertės, kvepalai 60 Lt vertės, 115 Lt pinigais, iš viso pagrobė svetimą G. K. priklausantį turtą už 595 Lt.
Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis 2010-02-04 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobdamas svetimą turtą, neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentus – G. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
O. L. nuteistas už tai, kad jis 2009-11-19 apie 19.00 val. mados ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“ esančioje teritorijoje, autobusų stotyje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvirai iš nukentėjusiojo T. T. pagrobė nukentėjusiajam T. T. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-L700“ 400 Lt vertės su jame buvusia 50 Lt vertės atminties kortele bei 10 Lt vertės „TELE2“ SIM pokalbių kortele, viso pagrobė svetimo turto už 460 Lt.
Be to, O. L. nuteistas už tai, kad jis 2009-11-27, apie 13.15 val. veikdamas kartu su A. D. bendrais tyčiniais veiksmais iš neužrakinto (duomenys neskelbtini) darbo kabineto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą N. B. priklausantį turtą: 150 Lt vertės rankinę su joje buvusiais 2 Lt metalinėmis monetomis, 10 Lt vertės piniginę su joje buvusiais Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortele, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele, AB „(duomenys neskelbtini)" mokėjimo kortele, „Norfa“ nuolaidų kortele 10 Lt vertės, „Maxima“ nuolaidų kortele 10 Lt vertės, N. B. vardu išduotu bibliotekos skaitytojo bilietu 3 Lt vertės, telefono „Samsung“ pakrovėją 15 Lt vertės, iš viso pagrobė 200 Lt vertės svetimą turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendį perkvalifikuojant jo padarytą nusikalstamą veiką dėl N. B. priklausančio turto vagystės iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. į 178 str. 4 d. ir sušvelninti jam paskirtą subendrintą bausmę, sutrumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą.
A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas, jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė, nuosprendyje išsakytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.
Apeliantas teigia, kad teisme nagrinėjant ir tiriant jo padarytą nusikalstamą veiką dėl N. B. priklausančio turto vagystės, buvo padaryti Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad kvalifikuodamas šią nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., teismas rėmėsi liudytojų G. P. ir B. B. parodymais, jog patalpa, iš kurios buvo paimta N. B. rankinė, laikoma tarnybine patalpa. Tačiau jis teismo posėdžio metu nurodė, kad užėjo į tokią patalpą, kuri nebuvo nei saugoma, nei ant jos durų buvo kokie nors įspėjamieji užrašai, kad tai tarnybinės patalpos. Apelianto nuomone, tas pačias aplinkybes nustatė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamajame akte buvo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir taip pasunkino jo padėtį ir padidino bausmės terminą, t. y. padarė esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų.
Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės, jog jis į socialinių paslaugų tarnybą atėjo kartu su D. S., R. Š. ir O. L. įvertintos neobjektyviai ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Mano, kad byloje turėjo būti visų trijų minėtų asmenų parodymai, tačiau baudžiamojoje byloje yra tik O. L. parodymai. Teigia, kad O. L., duodamas parodymus, paaiškino, jog jokių durų jis (O. L.) nelaikė, o jį (A. D.) pamatė tik lauke. Nuteistasis A. D. nurodo, kad jis teisme davė tokius pačius parodymus, t. y., kad jis į socialinių paslaugų tarnybą atėjo vienas, ieškodamas indelio metadonui, (tai patvirtino ir liudytoja B. B.), kad į patalpas užėjo visai be jokio tikslo apvogti ir kad O. L., kuris buvo užsiėmęs savais reikalais, pamatė tik užėjęs į polikliniką, ir kad jis nuėjo visai į kitą pusę, ieškodamas indelio metadonui. Todėl apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, pripažindamas jį ir O. L. bendravykdytojais ir tai turėjo įtakos skiriant jam galutinę bausmę.
Apeliaciniame skunde nuteistasis O. L. nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes jis jokio telefono vagystės neįvykdė. Teigia, kad 2009-11-19, apie 18 val., jam būnant (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotyje, prie jo priėjo trys vyriškiai, kuriuos du jis pažinojo iš matymo, ir paklausė „O., gal tu žinai, kas galėtų nupirkti mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ už 400 Lt?“. Jie visi keturi priėjo prie dar vieno vaikino, kurio jis (apeliantas) paklausė, ar jis parduoda telefoną ir paprašė jį parodyti. Vaikinas jam tą telefoną padavė, apibūdino telefono visas funkcijas, pasakė kainą. Jis (apeliantas) pasakė, kad pabandys parduoti tą telefoną savo draugams ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pats nukentėjusysis T. T. nuo pat pradžių sakė, kad telefoną norėjo parduoti ir bandė tai įgyvendinti, todėl nereikėjo niekam nieko vogti.
Apeliantas nurodo, kad aplankęs kelis savo draugus ir pasiūlęs jiems pirkti telefoną už 400 Lt, jis buvo išjuoktas. Todėl supratęs, kad jo pastangos bevaisės, grįždamas į autobusų stotį, užėjo į (duomenys neskelbtini) g. esantį barą „(duomenys neskelbtini)“. Pažinojo ten dirbančią barmenę ir pasiūlė jai pirkti tą telefoną. Jai telefono nereikėjo, todėl ji pasiūlė pirkti vyrams, sėdintiems prie baro, tačiau tokia kaina nieko nesudomino. Todėl jis grįžo į autobusų stotį, bet nei vieno vyro neberado. Tuomet prie jo priėjo vyriškis, kuriam bare buvo pasiūlytas telefonas, ir pasiūlė už jį 50 Lt. Jis pardavė telefoną už 50 Lt, nes jam pačiam naujas telefonas nebuvo reikalingas.
Nuteistasis O. L. teigia, kad, jį sulaikius, jis iš karto T. T. atlygino 200 Lt žalos ir prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą. Apelianto nuomone, nukentėjusysis T. T. jį apkalba dėl vagystės, nes norėjo prisiteisti iš jo turtinės ir neturtinės žalos. Mano, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, jog buvo įvykdyta vagystė, teismas rėmėsi tik melagingais T. T. parodymais, todėl prašo jį dėl šios veikos išteisinti.
Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kurioje jam buvo inkriminuota nusikalstama veika dėl vagystės iš socialinių paslaugų centro, nes apie šią nusikalstamą veiką jis nieko nežinojo, jos nevykdė ir niekam nepadėjo jos vykdyti.
Nuteistasis O. L. teigia, kad jis pažįsta socialinių paslaugų centre dirbančią medicinos sesutę B. B. ir kitas ten dirbančias moteris, su kuriomis visada pasisveikindavo ir tarp jų buvo normalūs santykiai. Anksčiau tame pačiame paslaugų centre dirbo jo mama. Jam buvo atlikta sunki žarnyno operacija, todėl sesutė B. B., kaip pažįstama, retkarčiais padėdavo jam duodama vaistų. Todėl pasijutęs blogai, jis pas ją kartais užeidavo pagalbos.
O. L. nurodo, kad 2009-11-27 jis ėjo pas sesutę B. B. ir pamatė, kad prieš jį ten užėjo A. D., kurį jis pažįsta nuo vaikystės, nes gyveno tam pačiame rajone. A. D. jis nebuvo matęs daug metų, todėl užėjės jam iš paskos, nusprendė jį susirasti ir su juo pasikalbėti. Tačiau užėjęs pas sesutę B. B., ten jo nerado. Sesutė B. B. pasakė, kad jis išėjo, todėl jis ėjo į lauką tikėdamasis sutikti A. D.. Išeinant iš pastato prie durų kilo kivirčas – N. B. panikuodama norėjo pro jį parbėgti, o jis iš mandagumo tik norėjo paklausti, kas per bėda jai nutiko. Tačiau N. B. paniškai elgėsi, pradėjo ant jo šaukti, kad ją praleistų, nors jis jai kelio neužstojo. Jai išbėgus į lauką, jis išėjo iš paskos ir pamatė nubėgantį A. D.. N. B. šaukė A. D., kad jis sustotų, bet jis pabėgo. Pareinant N. B. jis dar kartą paklausė jos, kas nutiko, N. B. atsakė, kad tas vyriškis, kuris pabėgo, pavogė jos rankinę.
Teigia, kad jis su A. D. prieš vagystę nebuvo susitikęs, jokios vagystės neplanavo ir joje nedalyvavo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, jis neprisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, todėl prašo jį dėl šios veikos padarymo išteisinti, nes jis nėra jokios vagystės padėjėjas.
Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Pirmosios instancijos teisme byla taip pat buvo nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Tačiau valstybės kaltintojas be jokio pagrindo paprašė šią nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Teigia, kad jis lankėsi tame socialinių paslaugų centre, kuomet ten dirbo jo mama ir beveik nuolat dabartiniu metu, todėl tikrai žino, kad tas socialinių paslaugų objektas nėra saugomas.
Teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja prašė A. D. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis O. L. ir jo gynėjas prašė O. L. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. D. ir O. L. apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. D. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (už dvi nusikalstamas veikas), 302 str. 1 d., o O. L. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už dvi nusikalstamas veikas), todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl A. D. ir O. L. kaltės pagrobus N. B. priklausantį turtą ir veikos kvalifikavimo
Byloje nustatyta, kad A. D. ir O. L. 2009-11-27, apie 13.15 val. veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais iš neužrakintos Socialinių paslaugų centro paramos tarnybos tarnybinės patalpos - skalbyklos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą N. B. priklausantį turtą. Nuteistieji A. D. ir O. L. apeliaciniuose skunduose neigia, kad šią nusikalstamą veiką jie įvykdė veikdami kartu bendrais veiksmais, teigia, kad ši padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., tačiau šiuos apeliantų skunduose nurodytus deklaratyvius teiginius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos apeliantų skundų argumentus.
Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios N. B., liudytojo G. D., G. P., B. B. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistųjų A. D. ir O. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., įrodančią medžiagą.
Nukentėjusioji N. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (3 t. 98 b. l., 4 t. 49-50 b. l.), kad 2009-11-27 apie 13.00 val. jai buvo pietų pertrauka, todėl ji buvo skalbykloje ir persirengimo kambaryje. Ji išgirdo triukšmą, jos kolegė rėkė „laikykit“, nes matė, kaip A. D. nuėjo į koridorių, o paskui išėjo kažką užsikišęs. Jai G. P. sakė, kad A. D. bėgo, o O. L. laikė duris. G. P. norėjo gaudyti A. D., tačiau O. L. jai užstojo kelią. Apie 13.15 val. į kambariuką įbėgo bendradarbė G. P. ir paklausė, ar niekas nepavogta. Ji pasuko galvą ir pamatė, kad ant suoliuko nebėra jos rankinės. Suprato, kad rankinę kažkas pavogė. Skalbyklos durys buvo uždarytos, lentelė su užrašu „skalbykla“ pakabinta prie durų. Skalbykla yra tarnybinėse patalpose. Liudytoja G. P. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė (3 t. 174 b. l., 4 t. 111 b. l.), kad 2009-11-27 pietų pertraukos metu į patalpas įėjo vyriškis ir nuėjo koridoriumi. Po to užėjo jo draugas O. L.. Po to ji pamatė, kad vyriškis išeina, bet O. L. užrėmė jai duris ir jos neišleido. Buvo paimta skalbykloj buvusi N. B. rankinė. Skalbykla yra už medicinos punkto, kuris yra kairėje koridoriaus pusėje, o dešinėje pusėje yra durys su užrašu „tarnybinės patalpos“, patalpa nebuvo užrakinta. O. L. žino iš matymo ir pagal pavardę. Yra įsitikinusi, kad O. L. neleido jai išeiti uždėjęs ant praėjimo ranką. Ji trenkė jam per ranką ir prabėgo pro jį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. P. parodė, kad 2009-11-27 apie 13.10 val. į medicinos punktą užsukęs vyriškis prašė indo metadonui. Negavęs jokio indo jis nuėjo koridoriumi link skalbyklos. Po kelių minučių į medicinos punktą užsuko O. L. ir paklausė, kur yra jo draugas. Tuomet ji pamatė, kaip koridoriumi link išėjimo sparčiu žingsniu nuėjo vyriškis anksčiau prašęs indo metadonui. Ji pamatė, kad šis vyras po savo rūbais buvo kažką pasikišęs, todėl suprato, kad jis kažką pavogė. Ji išbėgo iš medicinos punkto šaukdama, kad jis kažką pavogė ir vijosi tą vyriškį. Prieš ją išbėgo O. L. ir jai užtvėrė išėjimą į lauką. Jis atsistojo tarpduryje ir neleido jai vytis vagies (1 t. 171, 172 b. l.). Liudytoja B. B. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė (3 t., 174, 175 b. l.), kad ji su G. P. ruošėsi pietauti, kai į socialinių paslaugų centrą atėjo nepažįstamas vyriškis ir paprašė indelio metadonui. Ji jam pasakė, kad neturi, tada jis nuėjo. Iš paskos ieškodamas draugo atėjo O. L.. Netrukus ji pamatė išeinantį vyriškį su rankine, O. L. užrėmė duris ir nepraleido. Ji susistumdymo prie durų nematė, tik girdėjo G. P. prie durų šaukiant „praleisk“. Ji jai sakė, kad O. L. laikė už durų rankenos ir ji negalėjo išeiti. Liudytojas G. D. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė (3 t., 173, 174 b. l.), kad jis dirba VPK patrulių rinktinėje. 2009-11-27 buvo gautas pranešimas, kad socialinių paslaugų centre, (duomenys neskelbtini) g., iš patalpų pavogta rankinė, moteris nurodė vyriškį, kuris pasišalino. Tas vyriškis buvo sulaikytas. Ta moteris sakė, kad vogti atėjęs asmuo nebuvo vienas, kad kažkas padėjo jam vogti, palaikė duris. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiosios N. B. ar liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti A. D. ir O. L., todėl netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojų nuosekliais ir tapačiais parodymais teismas neturi pagrindo.
Be šių išdėstytų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų nuteistųjų A. D. ir O. L. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: 2009-11-27 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad šalia skalbyklos durų yra lentelė su užrašu „skalbykla“ (1 t. 125-134 b. 1.), 2009-11-27 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad socialinių paslaugų centre pavogta rankinė. Buvo sulaikytas vyriškis, kurį G. P. atpažino, jog jis pavogė rankinę. Vyriškis save prisistatė A. D. (1 t. 136 b. l.), 2009-12-15 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji N. B. tarp kitų daiktų atpažino jai priklausančius daiktus – rankinę ir piniginę, kurios 2009-11-27 buvo iš jos pavogtos (1 t. 148-153 b. l.).
Įvertinusi šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. D. ir O. L. kaltės įsibrovus į neužrakintą Socialinių paslaugų centro paramos tarnybos tarnybinę patalpą – skalbyklą ir pagrobus N. B. priklausančią rankinę su joje buvusiais daiktais. Nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad jis į socialinių paslaugų tarnybą atėjo vienas, ieškodamas indelio metadonui, kad į patalpas užėjo visai be jokio tikslo apvogti ir kad O. L., kuris buvo užsiėmęs savais reikalais, pamatė tik užėjęs į polikliniką, kad O. L. jokių durų nelaikė, ir nuteistojo O. L. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad jis 2009-11-27 pamatęs į socialinių paslaugų centrą užeinantį A. D., nusprendė jį susirasti ir su juo pasikalbėti, tačiau jo neradus ir einant į lauką, prie durų kilo kivirčas – N. B. panikuodama norėjo pro jį parbėgti, o jis iš mandagumo tik norėjo paklausti, kas per bėda jai nutiko, kad N. B. paniškai elgėsi, pradėjo ant jo šaukti, kad ją praleistų, nors jis jai kelio neužstojo, kad jis lauke pamatė nubėgantį A. D., kad N. B. jis dar kartą paklausė jos, kas nutiko, teisėjų kolegija laiko jos gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai patalpą, iš kurios, iš kurios buvo pagrobta N. B. priklausanti rankinė, laikė tarnybine patalpa, nes ji nebuvo nei saugoma, nei ant jos durų buvo kokie nors įspėjamieji užrašai, kad tai tarnybinės patalpos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors A. D. į Socialinių paslaugų centro paramos tarnybos skalbyklą pateko laisvai, tačiau patekimas į šią patalpą pašaliniams asmenims yra draudžiamas. Iš 2009-11-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad šalia skalbyklos durų yra lentelė su užrašu „skalbykla“. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Socialinių paslaugų centro paramos tarnybos skalbyklą laikė tarnybine patalpa.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų A. D. ir O. L. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Tenkinti apeliantų prašymą ir perkvalifikuoti jų veiką į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. bei šiuo pagrindu švelninti jiems paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Nors nusikalstama veika dėl N. B. turto pagrobimo ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamajame akte buvo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltinimas A. D. ir O. L. buvo pakeistas prokuroro iniciatyva. Prokuroras teismui pateikė rašytinį prašymą kaltinamųjų A. D. ir O. L. veiką dėl N. B. priklausančio turto pagrobimo perkvalifikuoti į baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t. y. į sunkesnį kaltinimą (Lietuvos Respublikos BK 256 str.). (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros prokuroras pateiktame 2011-10-25 prašyme pakeisti kaltinimą nurodė, kad A. D. ir O. L. veiksmai, padaryti 2009-11-27 įsibraunant į nerakintas tarnybines patalpas Socialinių paslaugų centre, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., požymius (4 t. 45-47 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistųjų A. D. ir O. L. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – pagrįstai pripažino A. D. ir O. L. padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą veiką.
Nuteistieji A. D. ir O. L. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos abu pripažino šio nusikaltimo bendravykdytojais, nes O. L. apie šią nusikalstamą veiką nieko nežinojo, jos nevykdė ir A. D. nepadėjo jos įvykdyti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. D. įsibraudamas į neužrakintą Socialinių paslaugų centro paramos tarnybos tarnybinę patalpą – skalbyklą, pagrobė svetimą N. B. priklausantį turtą, o O. L. laikė kabineto duris neleisdamas išeiti G. P. ir B. B., kurios ketino sulaikyti pasišalinantį A. D.. Taigi teismas nustatė objektyviuosius bendrininkavimo požymius – dviejų asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus) dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą, realizuojant Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Šiuo atveju A. D. ir O. L. susitarimas padaryti jiems inkriminuotą veiką reiškėsi konkliudentiniais nuteistųjų veiksmais, kai O. L. matydamas A. D. veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiosios N. B. turto pagrobimą, savo draugo veiksmų nesustabdė, jiems pritarė prisidėdamas prie nusikalstamos veikos darymo užtverdamas išėjimą N. B. kolegėms, ketinančioms sulaikyti A. D.. Tai reiškia, kad A. D. ir O. L. suprato, kad bendrai grobia svetimą turtą, numatė, kad gali jį pagrobti, ir to norėjo. Nustačius visus būtinus bendrininkų grupės požymius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – teisingai pripažino A. D. ir O. L. bendravykdytojais padarant Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą veiką.
Dėl O. L. kaltės pagrobus T. T. priklausantį turtą
Nuteistasis O. L. apeliaciniame skunde neigia, kad jis įvykdė jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., dėl T. T. priklausančio mobilaus telefono vagystės, tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad O. L. kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo T. T., liudytojo T. T., D. Š., D. B. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis T. T. parodė (3 t. 97, 98 b. l.), kad 2009-11-19 apie 18.00 val. su pažįstamu M. prie įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę laukė ateinančio brolio. Su broliu atėjo dar trys jaunuoliai, kurie jam buvo nepažįstami. Vienas jų pasakė, kad girdėjo, jog jis nori parduoti savo telefoną ir paprašė jį parodyti. Paėmęs telefoną, jis iškart pradėjo bėgti, įbėgo į „(duomenys neskelbtini)“ pro šalia esantį įėjimą link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir ten tarp žmonių dingo. 2009-11-22 jo brolis T. užsuko į barą „(duomenys neskelbtini)“ ir telefonu paskambinęs pasakė, kad ten yra tas pats telefoną pagrobęs vyras. Jis iškvietė policijos pareigūnus, jiems minėtą vyrą nurodė ir jis buvo sulaikytas. Liudytojas T. T. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (3 t. 174 b. l.), kad jis su broliu buvo sutarę susitikti. Autobusų stotyje prie brolio priėjo O. L., brolis jam parodė telefoną, nes norėjo jį parduoti, O. L. pasišalino su telefonu. Liudytojas D. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t. 109-110 b. l.), kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK PR mobiliojo būrio patruliu. 2009-11-22 apie 17.15 val. gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus skyriaus budėtojo, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ yra mobilaus ryšio telefono vagyste įtariamas vyras. Nuvykus į barą „(duomenys neskelbtini)“ priėjo trys vaikinai, kurie nurodė, kad viduje sėdi vyras, kuris iš vieno vaikino brolio prieš keletą dienų pavogė mobilaus ryšio telefoną. Vyras buvo sulaikytas, jis save pristatė O. L.. Liudytoja B. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t. 106-107 b. l.), kad jai paskambino O. L. ir paprašė padėti atlyginti nukentėjusiam jo nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tai yra dėl jo įvykdytos telefono vagystės. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. T. atpažino O. L. kaip tą, kuris iš jo 2009-11-19 pavogė telefoną (1 t. 94-97 b. l.).
Įvertinusi šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl O. L. kaltės pagrobus T. T. priklausantį telefoną, ir remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo O. L. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas. Nuteistojo O. L. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad telefoną nukentėjusysis jam padavė laisva valia, norėdamas, kad jis (O. L.) jį parduotų, kad nepavykus parduoti telefono, jis grįžo į autobusų stotį, bet nei vieno vyro neberado, todėl jis pardavė telefoną už 50 Lt, nes jam pačiam naujas telefonas nebuvo reikalingas, kad nukentėjusysis T. T. jį apkalba dėl vagystės, nes norėjo prisiteisti iš jo turtinės ir neturtinės žalos, teisėjų kolegija laiko jos gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiojo T. T. ar liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti O. L., todėl netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų nuosekliais ir tapačiais parodymais teismas neturi pagrindo.
Dėl nuteistajam A. D. paskirtos bausmės
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sutrumpinant bausmės terminą.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. D. bausmes už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.
Paskirdamas nuteistajam A. D. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis N. B. priklausantį turtą pagrobė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į A. D. asmenybę – teistas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės pacientų registrą, nedirba, ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. D., kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. D. už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (už dvi nusikalstamas veikas) ir 302 str. 1 d. numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra artimos minimalioms šių straipsnių sankcijose numatytoms laisvės atėmimo bausmėms. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam A. D. paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta bausmė nėra per griežtos. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta, skiriant bausmes, apeliantas nenurodė, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad visais atvejais teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinasis sulaikymas (Lietuvos Respublikos BPK 140 str.), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., A. D. buvo laikinai sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t. 75, 85 b. l., 3 t. 41-44, 89-92, 147-150, 187, 188 b. l., 4 t. 7, 8, 113, 114, 189, 190 b. l.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. D. į bausmės laiką įskaitė tik bausmę iš dalies atliktą pagal 2011-04-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį. Šis pažeidimas skundžiamo nuosprendžio teisėtumui neturi reikšmės, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas, todėl šį pažeidimą privalo ištaisyti nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistųjų A. D. ir O. L. apeliacinius skundus.