Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - institucija) atstovei – A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22292-2023 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22292-2023 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) S. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 122 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta 440 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad S. P. nebūdamas mirusios tapytojos K. P. T. autorinių teisių perėmėjas, (duomenys neskelbtini) m. rudenį į internetinę svetainę “Skelbiu.lt” patalpino skelbimą apie parduodamą jos paveikslą, tokiu būdu S. P. pasisavino autorės K. P. T. vardą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 122 straipsnio 1 dalyje.

Teisme apklausta (duomenys neskelbtini)darbuotoja N. A. nurodė, kad į jų įstaigą kreipėsi pareiškėjas S. P. ir prateikė paveikslą prašydamas nustatyti jo autorę. Jis sumokėjo už tyrimą muziejui nustatytą piniginę sumą ir paskirtas muziejaus darbuotojas atliko šio paveikslo autorystės tyrimą, išdavė pareiškėjui tyrimo aktą, kuriame nustatyta, kad šiame paveiksle į akis krenta tapytojai K. P. T. nebūdingas veržlus tapybos pobūdis, platūs potėpiai, vieningumo stokojantis plastinis kūrinio sprendimas. XX a. 9 dešimtmetyje jos kurtų artefaktų stilistika pasižymi statišku vaizdavimu, dekoratyvumu, kruopščiu detalizuotu piešiniu. Kiek žinoma, autorė tuo metu naudojo tik pastelės ir akvarelės technikas. Pateikto paveikslo technika (kartonas, aliejus) dailininkei nebūdinga. Tikėtina, kad paveikslo pateikėją suklaidino kūrinio signatūra (kairėje, viršuje gelsvai apibrėžtame rėmelyje, vertikaliai gelsvais dažais, teptuku (duomenys neskelbtini)). Reikėtų paminėti, kad nei (duomenys neskelbtini)m. nutapyto paveikslo „(duomenys neskelbtini)“, nei signatūros braižas nepasižymi precizika, būdinga K. P.- T. visuose kūrybos laikotarpiuose. Įprastai dailininkė pasirašinėdavo pirmąja vardo raide ir pavarde: K. P., K. T., nurodydama sukūrimo metus, kiek rečiau sutinkamos dekoratyvios monogramos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)muziejuje saugoma akvarelė „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) , pasirašyta (duomenys neskelbtini) (apačioje dešinėje) teikia nuorodą, kad tarpukariu nevengta pasirašyti vardo trumpiniu ir metais. Taigi, paveiksle „(duomenys neskelbtini)?“, esanti signatūra (duomenys neskelbtini). priklauso kito dailininko teptukui. Galutinė išvada: Atsižvelgdama į aukščiau išvardintas abejones dėl kūrinio tapysenos, plastikos, signatūros ypatumų bei nepatikslintą provinenciją ir šiai dienai neturėdama kitų duomenų, vizualinei ekspertizei pateikto kūrinio atribucijos K. P.-T. ((duomenys neskelbtini)patvirtinti negalima.

Teismo posėdžio metu specialiste apklausta G. V. nurodė, kad jos išsilavinimas aukštasis - teisinis, ji dirba asociacijoje LATGA vizualiųjų menų poskyrio vadove beveik tris metus. Vizualiuosius menus apima dailininkai, fotografai, dizaino kūrėjai, menininkai, kuriantys vizualų meną. LATGA, kaip autorių teises atstovaujanti organizacija, atstovauja ne tik gyvųjų, bet ir mirusių kūrėjų interesus pagal notarų išduotus dokumentus, jų teisių perėmėjams, kai šie jie paveldi autorių teises. Ji susipažino su bylos medžiaga, todėl gali teigti, kad nedažnai pasitaiko tokių bylų, kaip ši, kaip galimai asmuo, ne autorinių teisių perėmėjas, parduoda paveikslą ne savo vardu. Jos darbo praktikoje šis atvejis yra pirmas. Dažniausiai tapytojų paveikslų pardavimas vyksta aukcionų pagalba. Pavieniai asmenys labai retai kreipiasi į LATGA dėl tos procedūros. Byloje minima tapytoja K. P. T. yra žinoma autorė. Šios bylos situacijos apskritai ji nesietu su autorių teisių pažeidimu. Jeigu rištumėmės prie Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, tarkim, 14 str., kur kalbama apie neturtines teises autoriaus, matyti, kad autoriaus neturtines teises yra neperduodamos, nepaveldimos. Jos minimos trys: autorystės teisė (pagrindinė), teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę. Jeigu asmuo parduoda kito autoriaus paveikslą kitu vardu, jeigu skelbime parašo, kad tai yra kito autoriaus kūrinys, ji mano, kad tai su autoriaus teisėmis niekaip nėra susiję. Čia sukčiavimas gali būti. LATGA anksčiau tokių bylų neturėjo. Byloje įvertinus visas aplinkybes nemano, kad šiuo atveju būtų autorinių teisių pažeidimas. Jeigu asmuo parduoda kūrinį, neįsitikinęs, kad tai vieno ar kito autoriaus kūrinys, jis turi kreiptis į to kūrinio autorių ar jo atstovus tam, kad gauti leidimą pardavinėti tą kūrinį. Negavus tokio sutikimo, būtų turtinių autorių teisių pažeidimas. Jeigu asmuo parduoda eilėraštį ir jį išleidžia kito autoriaus vardu, tai būtų plagiatas. Tai būtų autorinių neturtinių teisių pažeidimas, konkrečiai, autorystės teisės pažeidimas. Plagiatas - sąmoningas kito autoriaus kūrinio pasisavinimas. Šiuo atveju asmuo, patalpinęs skelbimą su parduodamu paveikslu, autorystės nepasisavino. Plagiato nėra ir nėra pažeidimo į autorystės teisę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22292-2023 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini))) S. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 122 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta 440 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad S. P. (duomenys neskelbtini)d. nebūdamas mirusios tapytojos K. P. T. autorinių teisių perėmėju, patalpino skelbimą apie parduodamą jos paveikslą, neįsitikinęs, kad paveikslo autorė yra būtent K. P. T., taip siekdamas pasinaudojant K. P. T. vardu parduoti paveikslą už didesnę kainą. Tokiais savo veiksmais pažeidė LR Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarydamas administracinį nusižengimą numastytą ANK 122 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTJ) 14 straipsnyje numatyta:

1.Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises: teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė).

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

2. Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal ANK 3 straipsnį, asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. ANK 122 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nusižengimo metu) numatė atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą, bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Šis nusižengimas užtraukė baudą nuo dviejų šimtu aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. Nuo 2023 m. liepos 1 d. buvo pakeistas ANK 122 straipsnis, kuris buvo išplėstas iki 6 punktų bet tos anksčiau galiojusios 1 dalies buvo padarytos kelios dalys atribojant veikų ar ji buvo padaryta komerciniais ar nekomerciniais tikslais, kartu sugriežtinant atsakomybę už veiką padarytą komerciniais tikslais. Administracinio nusižengimo protokolo S. P. surašymo metu galiojo ANK 122 straipsnio 3 dalis, kuri numatė atsakomybę už neteisėtą kūrinto (įskaitant kompiuterių programas) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą (įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete)), kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Už šios dalies nusižengimą buvo numatyta baudą nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Naujoji straipsnio redakcija su griežtesne nuobauda įsigaliojo po nusižengimo padarymo, todėl nepriklausomai nuo to, kada buvo surašomas protokolas asmeniui pagrįstai veika buvo kvalifikuota pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį, už kurią nusižengimo padarymo metu buvo numatyta švelnesnė atsakomybė. Todėl, kaip matyti iš bylos medžiagos, institucija taikė švelnesnę šio straipsnio redakciją S. P. atžvilgiu, jį pripažinę padarius ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 122 straipsnį būtina nustatyti konkrečius ATGTJ nuostatų pažeidimus. ATGTJ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris numato, kad kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi teisę (reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrimo egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė).

Institucija konstatavo, kad pareiškėjas S. P. (duomenys neskelbtini)rudenį patalpino skelbimų portale www.skelbiu.lt skelbimą apie parduodamą paveikslą, kurio būklė buvo nurodyta - naudotas, “ (duomenys neskelbtini)“ Kaina 2000 eurų. Šį skelbimą apie parduodamą K. P. T. paveikslą (duomenys neskelbtini)d. pastebėjo suinteresuotas asmuo byloje - nukentėjusysis B. M., kuris yra K. P. T. autorinių teisių perėmėjas. K. P. T. autorės teises atstovauja ir Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija ( toliau - LATGA). Asmuo, radęs skelbimą, pateikė policijai pareiškimą apie autorinių teisių pažeidimą, kad skelbimo autorius pasinaudodamas ne K. P. -T. paveikslą, pasinaudojo jos vardu taip siekdamas didesnės finansinės naudos iš parduodamo paveikslo. B. M. policijai nurodė, visus duomenis, kurie įrodo, kad S. P. įdėtas paveikslas nėra tapytas K. P. T., nes jis žino jos kūrinių stilistiką, braižą, pasirašinėjimo po kūriniais pavyzdžius, autorė niekada nėra sukūrusi ir netapė tokio pobūdžio, paveikslų. Autorės K. P. T. yra visai kitas, parašas ir raštas ir tt. Tyrimo metu dėl šio įvykio metu atsiradusios neturtinės žalos B. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad skelbimą į skelbimų portalą įdėjo pilietis S. P..

S. P. tiek bylos tyrimo policijoje, tiek duodamas parodymus teisme, neneigė, kad jis įdėjo skelbimą apie šio paveikslo pardavimą skelbimų portale „skelbiu.lt“. Jis nurodė, kad maždaug prieš 30 metų, Kaune, Aleksoto turgavietėje nusipirko jam patinkanti (duomenys neskelbtini)paveikslą, kurio kitoje pusėje buvo paveikslo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jam reikėjo pinigų, todėl sugalvojo šį paveikslą parduoti už 2000 eurų. Tuo tikslu kreipėsi į facebook esančią meno kūrinių žinovų grupę, kad padėtų jam nustatyti kas galimai nutapė šį paveikslą. Atsiliepė ekskursijos po Kauną vadovas J. O., jiems bendraujant jam pranešė, kad šį paveikslą galimai nutapė tapytoja K. P. T.. Kad paveikslas ne K. P. T. jis sužinojo tik iš policijos pareigūnės, kai ji jį susirado ir pradėjo klausinėti apie šį paveikslą. Tada ir jis pats suabejojo dėl paveikslo autorystės, todėl 2023 m. sausio 11d. S. P. kreipėsi konsultacijai (ekspertizei) į (duomenys neskelbtini)muziejų, tikslu nustatyti kas nutapė paveikslą, ir kas pasirašinėjo ant paveikslo. Ekspertizei pateiktame paveiksle vaizduojama (duomenys neskelbtini). Atlikus ekspertizę jis buvo informuotas, kad šis paveikslas yra ne K. P. T. kūrinys. Tada, jau prasidėjus bylos tyrimui, jis tą paveikslą sudegino, kad daugiau nebeturėtų problemų. Pareiškėjas prašo jį išteisinti, nes jis nepadarė administracinės teisės pažeidimo, kuo buvo apkaltintas. Bylos tyrimo metu jis gynėsi nuo kaltinimų, policijos prašė skirti paveikslo meninę ekspertizę, bandydamas parduoti paveikslą jis tapytojos K. P. T. vardo nepasisavino ir tai daryti nesiekė, o suklydo remdamasis J. O. jam duota konsultacija dėl paveikslo autorystės. Teisme apklaustas J. O. patvirtino, kad jis remdamasis savo subjektyvia nuomone ir turimomis žiniomis apie Lietuvos garsesnius tapytojus bei jų darbus nurodė pareiškėjai, kad šia paveikslas galimai nutapytas K. P. T.. Tokią galimą išvadą jis davė todėl, kad jo manymu ši dailininkė panašai, kaip ir šiame paveiksle, pasirašinėdavo po kūriniais. Tai, kad policijai išsikvietus S. P. ir pradėjus jo domėtis apie byloje minimą ir jo norimą parduoti paveikslą, S. P. iškilo pagrįsta abejonė dėl tikros šio paveikslo autorystės, matyti iš jo parodymų ir to, kad jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini)muziejaus specialistu dėl šio paveikslo autorystės nustatymo ir kaip byloje nurodė šio muziejaus darbuotoja N. A.. Atlikus muziejuje tyrimą nustatyta, kad byloje minimo paveikslo „(duomenys neskelbtini)“, esanti signatūra (duomenys neskelbtini). priklauso kito dailininko teptukui. Pareiškėjui buvo duota galutinė išvada, kad šio paveikslo autorė nėra tapytoja K. P.-T. ((duomenys neskelbtini)).

Teismo posėdžio metu specialiste apklausta LATGA vizualiųjų menų poskyrio vadovė G. V. nurodė, kad LATGA, kaip autorių teises atstovaujanti organizacija, atstovauja ne tik gyvųjų, bet ir mirusių kūrėjų interesus pagal notarų išduotus dokumentus, jų teisių perėmėjams, kai šie jie paveldi autorių teises. Ji susipažino su bylos medžiaga, todėl gali teigti, kad nedažnai pasitaiko tokių bylų, kaip ši, kaip galimai asmuo, ne autorinių teisių perėmėjas, parduoda paveikslą ne savo vardu. Jos darbo praktikoje šis atvejis yra pirmas. Šios bylos situacijos apskritai ji nesietu su autorių teisių pažeidimu. Ji nurodė, kad jeigu rištumėmės prie Autorių gretutinių teisių įstatymo, tarkim, 14 str., kur kalbama apie neturtines teises autoriaus, matyti, kad autoriaus neturtines teises yra neperduodamos, nepaveldimos. Jos minimos trys: autorystės teisė (pagrindinė), teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę. Jeigu asmuo parduoda kito autoriaus paveikslą kitu vardu, jeigu skelbime parašo, kad tai yra kito autoriaus kūrinys, ji mano, kad tai su autoriaus teisėmis niekaip nėra susiję. Nemano, kad šiuo atveju būtų autorinių teisių pažeidimas, įvertinus visas aplinkybes. Jeigu ant K. P. T. paveikslo P. būtų užrašęs, kad tai – S. P. darbas, tai tada būtų plagiatas ir autoriaus neturtinės teisės į autorystę pažeidimas. Šiuo atveju K. P. T. autorių teisių pažeidimo nėra. Ji mano, kad šioje byloje galėtų būti tik sukčiavimas. Jeigu asmuo parduoda kūrinį, neįsitikinęs, kad tai vieno ar kito autoriaus kūrinys, jis turi kreiptis į to kūrinio autorių ar jo atstovus tam, kad gauti leidimą pardavinėti tą kūrinį. Negavus tokio sutikimo, būtų turtinių autorių teisių pažeidimas.

Baigiamosiose kalbose S. P. ir jo atstovas prašė jo skundą tenkinti ir nutraukti prieš jį bylą, nes jis nepadarė ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto ir jam inkriminuoto teisės pažeidimo.

Nukentėjusysis B. M. prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Institucijos atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad jeigu teismas neįžvelgs, kad tai yra autorinių teisių pažeidimas, tai gal tada byla turėtų būti grąžinta spręsti klausimą dėl veikos perkvalifikavimo į sukčiavimą, nes parduodamas paveikslą S. P. siekė finansinės naudos, pasinaudodamas kito asmens kūrinio autoriaus, vardu, pavarde.

Teismas atlikęs įrodymų vertinimą konstatuoja, kad nenustatyta, kad pareiškėjas S. P. norėdamas parduoti teisėtu būdu įgytą byloje minimą paveikslą „(duomenys neskelbtini)“, po kurio yra autoriaus signatūra (duomenys neskelbtini), ir tuo tikslu įdėdamas skelbimą į skelbimų portalą „skelbiu.lt“, nurodydamas galimą šio paveikslo autorių Lietuvoje žinomą tapytoją K. P. T.( (duomenys neskelbtini)), nurodydamas šio paveikslo kainą 2000 eurų, padarė administracinės teisės pažeidimo, numatyto ANK 122 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiojo B. M. pareikštas byloje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22292-2023 (ROIK Nr.(duomenys neskelbtini)) panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teiseną S. P. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo S. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22292-2023 (ROIK Nr.(duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną S. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.