- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 1-3568-957/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51052-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, aukštesniojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. 2019 m. gruodžio 1 d., apie 18.42 val., Vilniuje, Ozo g. 9, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,83 promilės etilo alkoholio koncentracija ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas savo tėvų namuose, vienas pradėjo gerti degtinę. Išgėrė 0,5 l butelį. Baigė gerti apie 18.00 val. Neprisimena, kaip baigęs gerti degtinę atsisėdo į automobilį „Audi 80“. Kaip atvažiavo A. G. vairuodamas automobilį į Vilnių nelabai prisimena, tačiau važiuojant Ozo g. iš galo pastebėjo policijos automobilio įjungtus šviesų ir garso švyturėlius ir sustojo. Priėjęs policininkas įtarė, kad jis išgėręs alkoholio. Jis prisipažino, kad gėrė alkoholio, po to pareigūnas liepė pūsti į alkotesterį. Pamena, kad pūtė du kartus, bet kiek tiksliai alkotesteris parodė promilių, nepamena. Su nustatytu alkoholio kiekiu savo organizme sutiko ir neginčijo (b. l. 35, 43).
Liudytojas P. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu V. S.. Apie 18.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą apie tai, kad Ukmergės gatve, vėliau – Ozo gatve važiuoja neblaivus vairuotojas automobiliu „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ties Ozo g. pastatu Nr. 9 pastebėjo automobilį „Audi“, kurį, kaip vėliau nustatė, vairavo A. G.. Vairuotojui buvo paaiškinta stabdymo priežastis. Bendraujant su A. G. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o išlipęs iš automobilio jis svirduliavo. Minėtam vairuotojui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas, o pakartotinio patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,95 promilių girtumas. Vairuotojas buvo sulaikytas, jis teigė, jog alkoholį vartojo prieš valandą laiko. Automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 25).
Iš 2019 m. gruodžio 1 d. P. P. tarnybinio pranešimo matyti jo nurodomos įvykio aplinkybės (b. l. 3).
Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti pranešimo apie galimą neblaivų vairuotoją turinys (b. l. 5).
Iš 2019 m. gruodžio 1 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog A. G. 18.42 val. nustatytas 2,83 promilės neblaivumo laipsnis, o 19.04 val. nustatytas 2,95 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 7-10).
Iš VŠĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „AUDI 80 TDI“ kaina Lietuvoje 740 Eur (b. l. 18).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės „AUDI 80 TDI“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).
A. G.
Motyvuojamoji dalis
nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas savo tėvų namuose, vienas pradėjo gerti degtinę. Išgėrė 0,5 l butelį. Baigė gerti apie 18.00 val. Neprisimena, kaip baigęs gerti degtinę atsisėdo į automobilį „Audi 80“. Kaip atvažiavo A. G. vairuodamas automobilį į Vilnių nelabai prisimena, tačiau važiuojant Ozo g. iš galo pastebėjo policijos automobilio įjungtus šviesų ir garso švyturėlius ir sustojo. Priėjęs policininkas įtarė, kad jis išgėręs alkoholio. Jis prisipažino, kad gėrė alkoholio, po to pareigūnas liepė pūsti į alkotesterį. Pamena, kad pūtė du kartus, bet kiek tiksliai alkotesteris parodė promilių nepamena. Tokie jo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties, 2019 m. gruodžio 1 d., apie 18.29 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pirminis pranešimas apie tai, kad galimai neblaivus vairuotojas su „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuoja link miesto (b. l. 5). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. detalizuodamas įvykio aplinkybes parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu V. S.. Apie 18.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą apie tai, kad Ukmergės gatve, vėliau – Ozo gatve važiuoja neblaivus vairuotojas automobiliu „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ties Ozo g. pastatu Nr. 9 pastebėjo automobilį „Audi“, kurį, kaip vėliau nustatė, vairavo A. G.. Vairuotojui buvo paaiškinta stabdymo priežastis. Bendraujant su A. G., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o išlipęs iš automobilio jis svirduliavo. Minėtam vairuotojui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas, o pakartotinio patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2.95 promilių girtumas. Vairuotojas buvo sulaikytas, jis teigė, jog alkoholį vartojo prieš valandą laiko (b. l. 25). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis A. G. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina 2019 m. gruodžio 1 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, jis buvo tikrinamas du kartus, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,83 promilių girtumas, o antrojo – 2,95 promilių girtumas (b. l. 7-10).
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, A. G. 2019 m. gruodžio 1 d., apie 18.42 val., Vilniuje, Ozo g. 9, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,83 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prašo leisti baudą mokėti dalimis, išskirstant per vienerių metų laikotarpį (b. l. 64-65).
Dėl A. G. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę A. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. G. – yra vidutinio amžiaus, anksčiau neteistas (b. l. 44-45), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, tačiau paskirtas baudas sumoka (b. l. 46-49), be to, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad A. G. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas viršijantis šios rūšies bausmės minimalų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d., 18 val. 42 min. iki 2019 m. gruodžio 2 d., 12 val. 40 min. (b. l. 51-52). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Teismas, įvertinęs A. G. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti tai padaryti dalimis (b. l. 66), daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus.
Kaltinamajam A. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 56) ir dokumentų paėmimas (b. l. 54) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos, o paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. G.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,83 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. G. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 2 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. G., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonės „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas – savininkas yra A. G.. Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. G. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 740 Eur (b. l. 18), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad A. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Alvydas Markauskas 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydamas dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet palikdamas teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdamas kaltinamąjį A. G., nustatant terminą nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. birželio 2 d. (b. l. 59-60). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. G. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 1 d., 18 val. 42 min. iki 2019 m. gruodžio 2 d. 12 val. 40 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti A. G. nubaustu galutine 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.
Paskirti A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 2 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti bei dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ Regitra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. birželio 2 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Nustatyti A. G. vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per vienerių metų laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.