Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sviremsta“ ieškinį atsakovei UAB ,,Projektera“ dėl avanso priteisimo ir pagal atsakovės UAB ,,Projektera“ priešieškinį ieškovei UAB „Sviremsta“ dėl skolos už projektavimo darbus priteisimo (trečiasis asmuo – UAB ,,Druskininkų butų ūkis“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Remiantis išdėstytu, ieškovė darė išvadą, kad atsakovė savo priešieškiniu neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja iš ieškovo 3 500 Eur už tariamai atliktus ir perduotus darbus.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo Antakalnio g. 14, Druskininkuose (toliau – Namas) atnaujinimo (modernizavimo) darbus, tame tarpe ir projektavimo darbus, turėjo atlikti pagal Pagrindinę sutartį CPO26557 su UAB „Druskininkų butų ūkis“ (toliau ir – trečiasis asmuo) ir specialistams (atsakovei, kaip projektuotojai) patikėjo projektavimo darbus bei leidimų gavimą, 2017-01-12 sudarydama su atsakove Projektavimo paslaugų sutartį Nr. 003/17K/01-TDP (toliau – Sutartis) (t. 1, b. l. 5–6), pagal kurią atsakovė, kaip projektuotoja-rangovė, įsipareigojo parengti daugiabučio gyvenamojo namo Antakalnio g. 14, Druskininkuose, atnaujinimo (modernizavimo) projektą (toliau ir – Projektas), o ieškovė, kaip projektavimo darbų užsakovė, įsipareigojo jį priimti ir sumokėti sutartą kainą. Sutarties 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo projektavimo darbus pradėti iš karto, pasirašius Sutartį, ir atlikti per 30 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos; 2.2 punktu atsakovė įsipareigojo 2.4 punkte minėtus darbus atlikti vadovaujantis galiojančiomis statybos normomis bei taisyklėmis, konkurso sąlygose pateiktais užsakovo reikalavimais paruošti lietuvių kalba po 4 egz. popierinę ir CD versijas ir 2.3 punktu atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės įgaliojimą gauti Druskininkų r. vyr. architekto pritarimą projektui ir leidimą statybai. Sutarties 3.1 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei avansą – 1 000 Eur, kuris sumokamas per tris darbo dienas po Sutarties pasirašymo, ir 3 500 Eur sumą, kuri sumokama per 5 darbo dienas nuo pinigų gavimo dienos iš UAB Druskininkų butų ūkis. 3.2 punktu ieškovė įsipareigojo atsakovei pateikti visus projektavimui reikalingus juridinius duomenis bei dokumentus: gyventojų susirinkimo protokolą, gyvenamojo namo registrų išrašą, užsakovo reikalavimus, projektavimo techninę užduotį, energetinį pastato sertifikatą. Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė atsako už statybos normatyvinių dokumentų pažeidimą projektuojant ir savo lėšomis atlieka projektinės dokumentacijos korektūrą bei padengia ieškovės patirtus nuostolius dėl projektavimo klaidų. 4.2 punktu šalys susitarė, kad ieškovei neįvykdžius 3.1 punkte nurodytų įsipareigojimų ieškovė sumoka atsakovei 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovei neįvykdžius 2.1 punkto įsipareigojimų, atsakovė sumoka ieškovei 0,02 proc. delspinigių nuo sutartyje numatytos darbų atlikimo kainos už kiekvieną pradelstą dieną. 4.4 punktu šalys susitarė, kad projekto korektūra dėl ieškovės pateiktų užsakovo reikalavimų pakeitimo ir šios korektūros apmokėjimo sąlygos bei terminai sprendžiami atskiru Sutarties šalių sutarimu. Sutarties 4.5 punktu susitarė, kad dėl ieškovės pageidavimo nutraukti projektavimo darbus nepabaigus projekto taip, kaip numatyta Sutarties p. 2.3–2.4, ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei už atliktus ir perduotus darbus iki sutarties sustabdymo datos.

Byloje nekilo ginčas dėl to, kad Sutartyje numatytus projektavimo darbus atsakovė turėjo atlikti per 30 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 2.1 p.), t. y. iki 2017-02-24, tačiau 2017-03-29 protokolu (1 t., b. l. 7), kurį pasirašė ir atsakovės vardu veikęs architektas D. J., šis terminas buvo pratęstas, pasitarime dalyvavusiems asmenims sutarus, jog iki 2017-04-24 UAB ,,Sviremsta“, vadovaudamasi faktiniais darbų atlikimo kiekiais, parengs, suderins ir patalpins į informacinę sistemą „Infostatyba“ Namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą, o su UAB ,,Sviremsta“, kaip rangovu pagal Pagrindinę sutartį CPO26557, kuri nutraukiama nuo 2017-05-01, trečiasis asmuo atsiskaitys už techninio darbo projekto parengimą. Pažymėtina, jog teismo posėdyje dalyvavęs atsakovės vadovas, patvirtinęs, jog architektas D. J. buvo atsakovės (o ne ieškovės) darbuotojas ir veikė atsakovės, o ne ieškovės vardu (nors ir pasirašė kaip UAB ,,Sviremsta“ architektas), nemanė, jog D. J., prisiėmęs tokius įsipareigojimus projektuotojui, viršijo atsakovės jam suteiktus įgaliojimus ir kad jį reikėtų įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Nors 2017-03-29 protokole konkrečiai ir nėra numatyta, kad nurodytus darbus iki 2017-04-24 atliks atsakovė, tačiau, šį protokolą vertinant kompleksiškai su 2017-01-12 Sutartimi, su ieškovės atstovų bei atsakovės vadovo paaiškinimais teismo posėdyje, teismo nuomone, laikytina, jog, vadovaujantis 2017-03-29 protokolu (1 t., b. l. 7), kurio atsakovė neginčijo, o atsakovės vadovas pripažino terminą projektavimo darbams atlikti buvus pratęstą iki 2017-04-24, būtent atsakovė buvo įsipareigojusi iki 2017-04-24 parengti, suderinti ir patalpinti į informacinę sistemą „Infostatyba“ Namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą. Kita vertus pastebėtina, kad jeigu ir būtų pagrindas laikyti, jog nurodytų darbų atlikimo terminas 2017-03-29 protokolu nebuvo pratęstas iki 2017-04-24, tokiu atveju situacija atsakovei būtų dar neparankesnė, kadangi turėtų būti vertinama, ar iki Sutartyje numatyto termino pasibaigimo 2017-02-24 atsakovė visus sutartus darbus atliko tinkamai.

2017-05-15 Susitarimas (1 t., b. l. 8) patvirtina, jog ieškovė, kaip rangovė, ir trečiasis asmuo, kaip užsakovas, Pagrindinę sutartį CPO26557 dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų nutraukė ne 2017-05-01, kaip buvo sutarta 2017-03-29 protokolu, o 2017-05-15, t. y. vėliau dviem savaitėmis, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais suteikiant atsakovei papildomą terminą parengti, suderinti ir patalpinti į informacinę sistemą „Infostatyba“ Namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą.

Byloje ginčas kilo dėl nesugrąžinto avanso, ieškovės kaip projektavimo darbų užsakovės sumokėto atsakovei kaip rangovui-projektuotojui pagal projektavimo darbų sutartį už projektavimo darbus, kurie, ieškovės teigimu, tinkamai ir savalaikiai atsakovės nebuvo atlikti nei iki nustatytos datos, nei vėliau ir dėl to ieškovės nebuvo priimti, bei dėl ieškovės atsiskaitymo pagal projektavimo darbų sutartį.

Atsakovės teigimu, Projektas buvo parengtas laiku, tinkamai paruoštas ir pateiktas ieškovei, jai 2017-02-17 išsiuntus paskutinius jo pataisymus (t. 1, b. l. 30), tačiau atsakovė vengė tuos darbus priimti, nors trečiojo asmens 2017-03-01 rašto Nr. 192 (1 t., b. l. 59) nustatyti pirmieji penki trūkumai, už kuriuo buvo atsakinga atsakovė, buvo savalaikiai pašalinti.

Nors ieškovės į bylą pateiktas techninio projekto titulinis lapas su žyma ,,Perduotas projektas peržiūrai 2017-02-21. Perdavė D. J. (parašas“ (1 t., b. l. 58) patvirtina, jog atsakovė darbinį techninio projekto variantą derinimui su trečiuoju asmeniu pateikė 2017-02-21, tačiau, teismo nuomone, tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi pagal Sutarties 2.3 punktą atsakovė buvo įsipareigojusi pagal ieškovės įgaliojimą gauti Druskininkų r. vyr. architekto pritarimą projektui ir leidimą statybai, kas šiuo atveju nebuvo padaryta nei iki 2017-04-24, t. y. iki termino, kuris buvo nustatytas 2017-03-29 Protokole, nei iki Pagrindinės sutarties nutraukimo 2017-05-15 (1 t., b. l. 8).

Be to, atsakovė negali būti laikoma tinkamai sutartu terminu įvykdžiusi įsipareigojimus ir pateikusi tinkamai pagal galiojančias statybos normas ir taisykles parengtą Projektą, kadangi, susipažinęs su derinimui pateiktu projektu, trečiasis asmuo 2017-03-01 raštu Nr. 192 (1 t., b. l. 59) pateikė nurodymą „...koreguoti pateiktą techninį darbo projektą, atsižvelgiant į teikiamas pastabas: 1. Numatyti stogo dangos įrengimą iš beasbesčio šiferio lakštų; 2. Numatyti žaibolaidžių įrengimą; 3. Numatyti lauko laiptų aikštelių įrengimą, pritaikant neįgaliųjų poreikiams; 4. Pateikti karšto vandentiekio ir šildymo sistemų aksonometrines schemas; 5. Numatyti karšto vandens vandentiekio ir šildymo sistemų stovų automatinį balansavimą; 6. Numatyti valdiklio šiluminiame mazge įrengimą; 7. Pateikti stovų balansavimo procentuotę; 8. Pateikti statybos skaičiuojamosios kainos dalies dokumentus (lokalinės ir objektinė sąmatos)“.

Netgi įvertinus atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ieškovė nesilaikė Sutarties 3.1 punkto terminų, t. y. 1 000 Eur avansą pervedė ne per 3 darbo dienas po Sutarties pasirašymo, o tik 2017-01-30, praėjus 13 darbo dienų, t. y. vėluodama 10-čia darbo dienų, dėl ko projektavimo darbų pateikimo terminą būtų galima pratęsti nurodytam laikui, teismo nuomone, atsakovė vis tiek laikytina pažeidusi sutartinius terminus darbams atlikti, kadangi, kaip nustatyta, ji iki šiol nėra atlikusi ir perdavusi ieškovei arba trečiajam asmeniui galiojančias statybos normas bei taisykles atitinkančio techninio darbo projekto (bent jau su pastabų 1–5 punktuose numatytais pataisymais, kurie, atsakovės vadovo teigimu, nepatvirtintu jokiais konkrečiais įrodymais, buvo savalaikiai atlikti tik ,,pas save“), kuriam būtų gautas Druskininkų r. vyr. architekto pritarimas ir leidimas statybai, projektas iki šiol nėra įkeltas į ,,Infostatyba“. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės pateiktas atsakovės darbuotojos I. I. (2017-03-02 el. laiške (1 t., b. l. 64) ieškovės atstovei I. M. nurodžiusios: „..4.Aksonometrinę šildymo schemą pateiksime. 5. Į žiniaraštį įtrauksime šildymo sistemos balansavimo darbus...“) ir ieškovės atstovės I. M. 2017-04-20 susirašinėjimas ((kai I. M., ieškovės teigimu, kurio atsakovė neginčijo, I. I. prašymu siuntė ieškovės darbuotojų ruoštus darbinius dokumentus, kuriuos realiai turėjo padaryti projektuotojas, o atsakovės darbuotoja I. I. patvirtino el. laiško gavimą, 1 t., b. l. 65) netgi patvirtina ieškovės argumentus, jog šie trūkumai, nurodyti pastabų 4–5 punktuose, 2017-04-20 dar nebuvo ištaisyti, kas, teismo nuomone, paneigia atsakovės vadovo tvirtinimą teisme, jog pastabų 1–5 punktuose numatyti darbai buvo savalaikiai atlikti ,,pas save“.

Nors atsakovės vadovo teigimu, nebuvo jokios prasmės pateikinėti ieškovei ir trečiajam asmeniui pataisyto pagal penkias pirmąsias pastabas projekto, kadangi ieškovės iniciatyva trečiasis asmuo nepakeitė techninės užduoties, kas atsakovei trukdė pašalinti 7-tąjį trūkumą, o tuo pačiu ir pateikti vieną pataisytą projektą kaip visumą, pažymėtina, jog ir šis atsakovės argumentas nevertinamas kaip šalinantis jos atsakomybę dėl tinkamo Projekto nepateikimo savalaikiai, kadangi teismas nenustatė, jog atsakovė būtų aiškiai, suprantamai ir savalaikiai iškėlusi techninės užduoties, suformuluotos vienvamzdei šildymo sistemai (kai pastate yra dvivamzdė šildymo sistema), pakeitimo klausimą, kaip trukdžiusį parengti tinkamą Projektą. Kaip matyti iš atsakovės ieškovei adresuoto 2017-03-02 rašto (1 t., b. l. 64), jame į trečiojo asmens pastabą ,,7. Pateikti stovų balansavimo procentuotę“ buvo nurodyta: ,,7. Kadangi pastate yra dvivamzdė šildymo sistema, rūsys yra po ne visu pastatu projektuojami Prie esamų šildymo prietaisų projektuojami automatiniai termostatiniai ventiliai (RA-DV) su slėgio pamatavimo – siurblio darbo optimizavimo galimybe. Termostatas statomas prie radiatoriaus, jis yra su membrana – pats automatiškai palaiko reikalingą srautą, todėl balansiniai ventiliai ant stovo nereikalingi. Kadangi RA-DV vožtuvas turi įmontuotą slėgio skirstymo reguliatorių, papildoma balansavimo armatūra prie šildymo prietaisų, ar stovuose, ar magistralėse netenka prasmės. UAB Danfoss nerekomenduoja papildomai naudoti balansavimo vožtuvų stovuose, kai yra EA-DV automatiniai termostatiniai vožtuvai kiekvienam šildymo prietaisui, esant sistemos pasipriešinimui iki 60kPa“. Teismo posėdyje paaiškinimus davęs trečiojo asmens atstovas paaiškino, jog jis, gavęs ieškovės 2017-03-22 raštą (1 t., b. l. 66), kuriame buvo pažodžiui atkartota tai, ką 2017-03-02 rašte 7 punkte buvo nurodžiusi atsakovė, nesuprato, jog tokiu būdu yra prašoma pakeisti techninę užduotį, kaip suformuluotą vienvamzdei šildymo sistemai, nes pastate yra dvivamzdė šildymo sistema, dėl ko techninės užduoties pakeitimo klausimas, jo teigimu, ir nebuvo svarstomas, o buvo laukiama, kad atsakovė pateiktų Projektą su pataisymais pagal 2017-03-01 pastabas. Tai, jog 2017-05-09 atsakovės atstovas į ieškovės atstovės paklausimą el. paštu atsakė, jog dar nėra gautas statybos leidimas (t. 1 b. l. 98), tačiau nieko nepasakė dėl to, jog atsakovė negali pabaigti Projekto, nes nėra pakeista techninė užduotis, teismui duoda pagrindą abejoti atsakovės vadovo teiginiais, jog atsakovė laukė techninės užduoties pakeitimo. Kita vertus, ta aplinkybė, ar trečiasis asmuo pagrįstai nesuprato, jog reikalinga pakeisti techninę užduotį, kad atsakovė galėtų parengti tinkamą techninį projektą, šioje byloje, kurioje atsakovė ieškinį reiškia ne dėl žalos atlyginimo, o dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, teismo nuomone, nėra svarbi, todėl teismas dėl to nepasisako.

Atskirai pažymėtina ir tai, jog tik 2017-03-21 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Laikinasis apsaugos reglamentas) (t. 1, b. l. 60–61), kuriuose paminėtas 2017-03-09 Įgaliojimas D. J., kas, teismo nuomone, patvirtina ieškovės argumentą, jog į šią instituciją atsakovė kreipėsi tik po trečiojo asmens 2018-03-01 pastabų gavimo, nors, būdama apdairi savo srities specialistė, atsakovė turėjo tais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais pasirūpinti savalaikiai, kad nebūtų pažeisti sutartiniai darbų atlikimo terminai. Pažymėtina ir tai, jog ši aplinkybė, jog tik 2017-03-21 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Laikinasis apsaugos reglamentas) (t. 1, b. l. 60–61), 2017-03-22 atsakovės architekto D. J. el. laišku persiųstu ieškovės atstovei I. M. (1 t., b. l. 62), sąlygojo ir tai, jog ieškovė tik 2017-03-22 galėjo surašyti trečiajam asmeniui atsakymą į visas pastabas (t. 1, b. l. 66), nors atsakymą iš atsakovės gavo 2017-03-02 el. laišku (t. 1 b. l. 64), kas, teismo nuomone, paneigia atsakovės teiginį, jog pati ieškovė, nebenorėdama vykdyti Pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, tokiais savo veiksmais trukdė atsakovei savalaikiai parengti tinkamą Projektą.

Teismo nuomone, tikroji šalių valia buvo sudaryti sutartį, kuria atsakovė, būdama savo srities profesionalė ir turėdama daugiametę patirtį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengime, sudarytų tinkamą techninį darbų planą, kad ieškovė galėtų įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus darbų užsakovui (šiuo atveju – trečiajam asmeniui). Tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė netinkamai parengė techninį darbų projektą, ką įrodo trečiojo asmens pateiktos pastabos. Atsakovė įrodinėjo, kad pastabų pateikimas yra kasdieninė darbo praktika šioje srityje, tokių pastabų tikslas yra kuo įmanoma geriau atlikti darbus, nes visi klientai turi savus poreikius. Tačiau tokiu atveju, teismo nuomone, atsakovė parengtą Projektą turėjo pateikti ne prieš pat sueinant sutartam terminui, o gerokai anksčiau, kad spėtų savalaikiai visas pastabas ištaisyti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, neatsakinėjo į atsakovei kylančius klausimus, nevykdė sutarties nuostatų, o būtent tarpininkauti tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta. Šių pareigos bendradarbiauti principo turinio elementų aiškinimas aktualus nagrinėjamoje byloje. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė ieškovės pakankamo nebendradarbiavimo. Ieškovė savo bendradarbiavimą įrodinėjo rašytiniais įrodymais, o būtent susirašinėjimu su atsakove, iš kurio matosi, kad ne ieškovė, o atsakovė nebendradarbiavo, tiek nuo 2017-03-02 aiškiai ir suprantamai nepaaiškindama dėl poreikio gauti patikslintą užduotį pastabų 7 punkto atveju, tiek nutraukdama susirašinėjimą su ieškove, nieko neatsakant į ieškovės 2017-05-09 laišką apie tai, kada ji planuoja gauti leidimą ir kur stringa (t. 1, b. l. 98–99).

Nagrinėjamoje byloje tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai, kai trečiasis asmuo UAB „Druskininkų butų ūkis“ pagal Rangos su projektavimu pirkimo sutartimi Nr. CPO 26557 (t. 1, b. l. 67–96) yra statinio užsakovas (centrinė perkančioji organizacija), ieškovė – generalinė rangovė, o atsakovė – pagal 2017-01-12 Projektavimo paslaugų sutartį Nr. 003/17K/01-TDP (t. 1, b. l. 5–6) ieškovės pasitelkta subrangovė (CK 6.650 straipsnis).

Pagal bendrą taisyklę teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus subrangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius generaliniam rangovui, kuris yra atsakingas užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą reikalavimų. Taigi, generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis statinio norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (LAT 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

Projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). CK 6.702 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rangovas privalo: 1) atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; 2) parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; 3) atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu; 4) sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus perduoti užsakovui (...). CK 6.703 straipsnyje numatyta, jog projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą, taip pat už (...) netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.

CK 6.704 straipsnio 1 punkte numatyta, jog užsakovas (t. y. ieškovė) pagal projektavimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui (t. y. atsakovei) sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Šiuo atveju Sutarties 3.1 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei ne tik 1 000 Eur avansą, bet ir per 5 darbo dienas nuo pinigų gavimo dienos iš UAB Druskininkų butų ūkis – 3 500 Eur sumą. Akivaizdu, jog šiuo atveju šalys buvo sutarę atsiskaityti ne dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus, bet tik užbaigus visus darbus, be to – tik po to, kai bus gauti pinigai iš UAB Druskininkų butų ūkis. Kadangi ieškovė iš trečiojo asmens iki šiol nėra gavusi apmokėjimo už parengtą, suderintą su atitinkamomis institucijomis ir patalpintą į informacinę sistemą ,,Infostatyba“ Namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą, ir yra akivaizdu, jog tokio apmokėjimo ieškovė negaus (nes atsakovė jos parengto Projekto nesuderino su atitinkamomis institucijomis ir nepatalpino į informacinę sistemą ,,Infostatyba“), spręstina, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 3 500 Eur sumą už projektavimo darbus yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas vien dėl šios priežasties, o ieškinio reikalavimas dėl priteisimo 1 000 Eur avanso, kuris, teismo nuomone, šiuo metu atsakovės žinioje yra be teisinio pagrindo (po avanso įgijimo išnykusio tuomet, kai atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų), tenkintinas kaip pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.158, 6.200 ir 6.38 straipsniais, teismo nuomone, turėjo teisėtus lūkesčius ir tikėjosi, kad atsakovė įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, už ką jau buvo gavusi avansą, o ieškovė, perdavusi šiuos darbus užsakovui, gaus iš jų apmokėjimą, atsiskaitys už darbus ir nepatirs nuostolių. Atsakovė, tinkamai neatlikusi ir neperdavusi ieškovei užsakytų darbų, teismo nuomone, privalo grąžinti visą gautą 1 000 Eur avansą.

Sutarties 4.5 punktu ieškovė su atsakove susitarė, kad dėl užsakovo pageidavimo nutraukti projektavimo darbus nepabaigus projekto taip kaip numatyta Sutarties 2.3–2.4 punktuose, užsakovas (t. y. ieškovė) įsipareigoja sumokėti rangovui (t. y. atsakovei) už atliktus ir perduotus darbus iki sutarties sustabdymo datos. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog būtent ieškovė pageidavo nutraukti projektavimo darbus nepabaigus projekto ir kad būtent ieškovė nutraukė atsakovės pradėtus projektavimo darbus. Teismo vertinimu, šalių valia pasirašant šį Sutarties punktą reiškia, kad ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už visus atsakovės tinkamai atliktus ir perduotus ieškovei darbus ir tik tuo atveju, jeigu Sutartis sustabdoma, o sustabdyti galima tik tokią Sutartį, kurios terminas nėra pasibaigęs. Šiuo gi atveju, kaip jau minėta, Sutarties įvykdymo terminas baigėsi 2017-04-24, o iki to laiko, kaip nustatyta, tinkamai atlikti darbai ieškovei nebuvo perduoti. Vadinasi, ieškovei nekilo prievolė atsiskaityti su atsakove ir Sutarties 4.5 punkto pagrindu, tuo labiau, kad pati atsakovė šiuo Sutarties punktu negrindė savo priešieškinio ir net neįrodinėjo, kiek darbų iš viso ir už kokią sumą ji buvo atlikusi tinkamai, o svarbiausia – dar ir perdavusi ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė priešieškinyje ir nurodė, kad ieškovė vengė priimti jos atliktus darbus, pateiktus 2017-02-17 ieškovei elektroniniu paštu, tačiau, kaip jau minėta prieš tai, tai negali būti pripažinta ieškovės nepagrįstu atsisakymu priimti jai perduotus darbus, kadangi, kaip jau minėta prieš tai, darbai buvo atlikti nekokybiškai, nes turėjo trūkumų, kuriuos nurodė trečiasis asmuo 2017-03-01 rašte. Kadangi atsakovė, būdama savo srities profesionalė, netinkamai įvykdė savo sutartinį įsipareigojimą iki sutarto termino perduoti tinkamai atliktus darbus, dėl šios priežasties ieškovei, kuriai tinkamai atlikt darbai nebuvo perduoti, Sutarčiai nebuvus sustabdytai, nekilo ir Sutarties 4.5 punkte numatyta pareiga atsiskaityti už atliktus ir perduotus darbus iki sutarties sustabdymo datos.

Teismas taip pat pažymi, jog šioje byloje atsakovė nereiškė reikalavimo dėl atlyginimo žalos, patirtos dėl netinkamų, neteisėtų, kaltų ir kt. ieškovės ir / ar trečiojo asmens veiksmų, sutrukdžiusių atsakovei savalaikiai įvykdyti sutartinį įsipareigojimą ir iki 2017-04-24, vadovaujantis faktiniais darbų atlikimo kiekiais, parengti, suderinti ir patalpinti į informacinę sistemą „Infostatyba“ Namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą, todėl teismas, nenustatęs pagrindo išeiti už priešieškinio reikalavimo ribų, savo iniciatyva nesprendžia, kokio dydžio nuostolius dėl ieškovės ir /ar trečiojo asmens kaltų veiksmų patyrė atsakovė, parengusi Projektą ir 2017-02-21 pateikusi jį derinimui, o po to pagal trečiojo asmens pastabas dariusi ,,pas save“ Projekto pataisymus, tačiau, nesant pakeistos techninės užduoties, negalėdama savalaikiai parengti tinkamo Projekto kaip visumos, bei atitinkamai nesprendžia dėl ieškinio–priešieškinio tenkinimo iš dalies.

Teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, taip pat pažymi ir tą nustatytą aplinkybę, jog dar iki ieškovės sutarties su trečiuoju asmeniu dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, analogišką sutartį su trečiuoju dėl tų pačių darbų buvo sudariusi UAB „Ostana“ (vėliau sutartis nutraukta), o projektavimo darbus bendrovei „Ostana“ atliko ta pati atsakovė. Ieškovės teigimu, ieškovei pasirašius sutartį su trečiuoju asmeniu dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, atsakovės atstovas A. K. pats paskambino ieškovės vadovui S. J. ir pasiūlė techninį darbo projektą, kuris buvo ruošiamas ankstesniam rangovui; ieškovės vadovas sutiko sudaryti sutartį dėl šių darbų, nes tikėjosi kuo greičiau gauti darbų rezultatą. Be to, kaip matyti iš 2017-07-03 Projektavimo sutarties Nr. 03/17K-TPD (1 t., b. l. 111–112), to paties Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų techninį darbo projektą, ruoštą ieškovės užsakymu ir už kurį ieškovė sumokėjo 1 000 Eur avansą, atsakovė perdarė ir už 2 700 Eur kainą ,,perpardavė“ naujam rangovui UAB „Varbitas“. Techninis darbo projektas tam pačiam Namui negali būti iš esmės kitoks, nei buvo ruošiamas ieškovės užsakymu, projektas negali būti pakeistas, nes jis atliekamas vadovaujantis Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, kuris buvo paruoštas Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu dar 2013-aisiais metais, kuriam yra suteiktas BETA (Būsto energijos taupymo agentūros) finansavimas. Akivaizdu, kad atsakovė, prašydama atmesti ieškinį ir patenkinti jos priešieškinį, tokiu būdu reikalauja iš ieškovės apmokėti projekto, kurį, padariusi tam tikrus pakeitimus, pardavė kitam rangovui, paruošimo darbus. Atsakovė yra juridinis asmuo, siekiantis pelno, savarankiškai sudarantis sutartis ir apsisprendžiantis dėl teikiamų paslaugų/atliekamų darbų įkainių, todėl laikytina, kad kaina, už kurią ji pardavė darbus naujam rangovui, jai buvo tinkama ir priimtina. Teismo nuomone, atsakovė šioje nepagrįstai siekia gauti apmokėjimą už darbus, už kuriuos jai jau yra sumokėjęs kitas asmuo – UAB „Varbitas“.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškinį dėl avanso priteisimo iš atsakovės tenkina, o visiškai nepagrįstą atsakovės priešieškinį dėl 3 500 Eur priteisimo iš ieškovės atmeta.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi sprendimas priimamas ieškovės naudai, teismas iš atsakovės ieškovei priteisia visą ieškovės sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 12) ir advokatės pagalbos išlaidas – 500 Eur, sumokėtus 2018-10-02 (3 t., b. l. 10) pagal 2018-09-25 sąskaitą DBA Nr. 18-19 už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį paruošimą ir už atstovavimą teisme, neviršijančias Rekomendacijose nustatytų dydžių. Be to, iš atsakovės valstybei priteistina 14 Eur teismo turėtos pašto išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

UAB „Sviremsta“ ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės UAB ,,Projektera“ priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Sviremsta“ (j.a.k. 159426236) priteisti iš atsakovės UAB „Projektera“ (j.a.k. 302740803) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) avansą, 30 Eur (trisdešimties eurų) žyminį mokestį ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) advokatės pagalbos išlaidas.

Priteiti iš atsakovės UAB „Projektera“ (j.a.k. 302740803) valstybei 14 Eur (keturiolikos eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovės pasirinktame banke: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.