Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-01 · Byla Nr. ATP-676-361/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-01
Bylos Nr.
ATP-676-361/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-676-361/2014Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00354-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 45.4.4.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Šilalės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausioji patrulė 2014-08-02 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. G. už tai, kad jis 2014-08-02, 17 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino savo automobilį ir suoliuką, o po eismo įvykio vartojo alkoholį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 127 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2014-08-11 nutarimu paskyrė K. G. pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų laikotarpiui, pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Šalies argumentai

K. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-08-11 priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Pažymi, jog įvykio metu nebuvo apgadintas joks suoliukas, o administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų suoliuko apgadinimo faktą. Nurodo, jog buvo apgadintas tik jam nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. jo paties automobilis, todėl šio įvykio negalima laikyti eismo įvykiu. Būtent dėl šios priežasties jis nemanė, jog būtina apie tai pranešti policijai ar negalima po to vartoti alkoholio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK viršininkas nesutinka su K. G. apeliaciniu skundu ir mano, kad Šilalės rajono apylinkės teismas visapusiškai išsiaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kelių eismo taisyklių 3 punkte, apibrėžiant jame vartojamas sąvokas, nurodoma, kad eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, jog 2014-08-02 įvykio metu K. G. vairavo transporto priemonę, kuri įvykio metu buvo apgadinta, be to, buvo apgadintas ir įvykio vietoje buvęs suoliukas, todėl šis įvykis neabejotinai atitinka eismo įvykio sąvoką, nurodytą KET 3 punkte.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. G. kaltės, teismo posėdyje apklausė patį K. G., įvertino administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus – policijos pareigūnės A. B. tarnybinį pranešimą, rašytinį K. G. paaiškinimą, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, vaizdo lenteles bei kt., pagrįstai nustatė, kad K. G. vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino savo transporto priemonę ir suoliuką, alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad įvykio metu buvo apgadintas suoliukas. Tačiau šį faktą patvirtina administracinėje byloje esančios vaizdo lentelės (b. l. 11), policijos tarnybinis pranešimas (b. l. 5) bei paties K. G. rašytinis paaiškinimas (b. l. 6), kuriame jis pripažino, jog atsitrenkė į suoliuką ir jį apgadino bei, jo paties teigimu, po to sutvarkė.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys