- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- II-125-1129/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01159-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023 m. lapkričio 14 d. A. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį ir ANK 415 straipsnio 3 dalį, už tai, kad A. B. 2023 m. lapkričio 14 d. 15.40 val., (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešine puse), 97,00 km, vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš lengvojo automobilio ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (bendroji masė 3500 kg) sujungto su traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini) (bendroji masė 2000 kg.), neturėdamas atitinkamos kategorijos, kai bendra junginio masė 5500 kg. Priekabos valstybinis numeris nebuvo pritvirtintas tam skirtoje vietoje (buvo automobilio salone). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 225 punktą.
Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. už tai, kad neturėdamas atitinkamos kategorijos, kai bendra junginio masė 5500 kg., kai priekabos valstybinis numeris nebuvo pritvirtintas tam skirtoje vietoje (buvo automobilio salone) vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš lengvojo automobilio ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (bendroji masė 3500 kg) sujungto su traktoriaus priekaba ,, (duomenys neskelbtini) (bendroji masė 2000 kg.), tai yra už ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesių arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas nurodė neginčijantis, kad padarė KET pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę su priekaba neturėdamas tam reikiamos kategorijos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad šios skirtos specialiosios teisės atėmimas, jam atims teisę į orų pragyvenimą, kadangi netekęs darbo, neteks pajamų šaltinio. Pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis.
Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Vis tik, jei taip nėra, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.“, kuri taip pat pakartota ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje – „Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.“
2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnio 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad „B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“; BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai“.
SEAKĮ 13 straipsnyje kaip ir KET 14 punkte numatyta, jog „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <…>“.
Motyvuojamoji dalis
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“
ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.“ Paminėtos teisės normos aiškiai apibrėžia kokiai teisės vairuoti transporto priemones kategorijai priskirta maksimali leistina transporto priemonės ir jos junginio su priekaba masė, todėl pareiškėjo, kaip jis teigia, nežinojimas, jog jo priekabos tempimui reikalinga kita kategorija, kurios pareiškėjas neturi, atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nešalina.
Pažymėjo, kad pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio su priekaba nevairuoti neturėdamas tam teisės (reikiamos kategorijos) ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
Pareiškėjas yra abiejų transporto priemonių savininkas, dėl ko jis ne tik turėjo galimybę, bet ir privalėjo susipažinti su savo transporto priemonių techniniais duomenimis, bei išsiaiškinti kokie apribojimai jų eksploatavimui yra taikomi, tačiau to nepadarė. Toks pareiškėjo lengvabūdiškas, neatsakingas ir pavojingas požiūris į padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės su priekaba vairavimą, laikytinas asmens padėtį bloginančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas yra nurodytos priekabos savininkas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d., o jo paaiškinimas suponuoja, kad visą tą laiką pareiškėjas darė tą patį nusižengimą, nes iki šiol nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018 ir kt.). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo asmeniniais, šeimos ar darbo įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.
Pareiškėjas nebuvo baustas už administracinius nusižengimus dėl šiurkščių KET pažeidimų, tačiau, pareiškėjas vien per paskutinius penkerius metus yra baustas už 17 administracinių nusižengimų, iš kurių 16 yra už KET pažeidimus – beveik visi už nustatyto leistino greičio viršijimą. Šiuo metu, kaip ir nusižengimo padarymo metu, pareiškėjas turi tris galiojančias nuobaudas už nusižengimus dėl KET pažeidimų, ir nors nuobaudos yra vykdomos, tačiau tai patvirtina, jog pareiškėjas linkęs nesilaikyti KET, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė. Pabrėžtina, kad pareiškėjas tik savo skunde nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, apie ką protokole surašytame savo paaiškinime neužsiminė, t. y., tik supratęs kokia atsakomybė jo laukia. Net ir atsižvelgiant į visą pateiktą informaciją, pareiškėjo asmenybė bylos nagrinėjimo metu Institucijos vertinta palankiai. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, kur numatyta, kad „Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.“. Nagrinėjamu atveju ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad „<…> užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų“, o 7 dalyje numatyta, kad „Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų <…>“. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, tik lengvinanti, taip pat atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, ir asmenybę, buvo paskirta nuobauda lygi straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai baudai, t. y., 300 eurų, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Institucijos nuomone paskirta bauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Institucijos nuomone, pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjas jau beveik du mėnesius susitvarko su asmeniniais ir darbo įsipareigojimais nevairuodamas transporto priemonių, kas dar kartą patvirtina, jog trumpinti ar panaikinti paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nėra jokio objektyvaus pagrindo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas atsiliepime prašymas pareiškėjo skundą nagrinėti nedalyvaujant. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad A. B. 2023 m. lapkričio 14 d. 15.40 val., (duomenys neskelbtini), 97,00 km, vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš lengvojo automobilio ,,Nissan“, valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini) bendroji masė 3500 kg) sujungto su traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini) (bendroji masė 2000 kg.), neturėdamas atitinkamos kategorijos, kai bendra junginio masė 5500 kg. Priekabos valstybinis numeris nebuvo pritvirtintas tam skirtoje vietoje (buvo automobilio salone), tai yra už ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių terminui. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 225 punktą.
Pareiškėjas A. B. pripažįsta padaręs nusižengimą, sutinka su jam paskirta bauda, tik prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. 2023 m. gruodžio 12 d. 15.40 val., (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešine puse), 97,00 km, vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš lengvojo automobilio ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (bendroji masė 3500 kg) sujungto su traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini) (bendroji masė 2000 kg.), neturėdamas atitinkamos kategorijos, kai bendra junginio masė 5500 kg. Priekabos valstybinis numeris nebuvo pritvirtintas tam skirtoje vietoje (buvo automobilio salone). Įvykio aplinkybės užfiksuotos specialisto V. K. administracinio nusižengimo protokole, kuriame pareiškėjas nurodė pasirašydamas, kad ,,valstybinis numeris nukrenta todėl neuždėjau, nes tempiau namo. Priekabą tempiau, nes galvojau, kad galiu tempt su tokia kategorija kurią turiu“. Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ANK 415 straipsnio 3 dalį. Įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, tačiau už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriama nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, o 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta 300 eurų bauda ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Už nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 3 dalyje, padarymą, analizuojamu atveju pareiškėjui buvo paskirtas minimali bauda 90 eurų, kuri vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 300 eurų bauda ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas.
Pareiškėjas su jam paskirta bauda sutinka, tačiau prašo neskirti specialiosios teisės vairuoti atėmimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis gailisi nusižengęs, pasižada daugiau pažeidimų nedaryti. Pažymėjo, kad teisė vairuoti jam reikalinga teisė, kaip pajamų šaltinis. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga nuvykti į darbą bei darbinėms funkcijoms atlikti. Neturėdamas teisės vairuti jis neteks savo darbo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes ir tinkamai taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Teismas sutinka su Institucija, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarimo, pareiškėjas nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas, anksčiau yra baustas už smulkius administracinius nusižengimus, nėra baustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius pažeidimus, kas jį teigiamai charakterizuoja ir teismui suponuoja pagrįstą išvadą, kad jo padarytas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirba, gyvena užmiestyje, kur viešasis transportas nėra išvystytas. Pareiškėjui teisė vairuoti jam būtina darbinėms funkcijoms atlikti. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas visiškai suvokė padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir į savo padarytą pažeidimą žiūri atsakingai, kas rodo pažeidimo išimtinumą, todėl teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikytinas. Teismo manymu, tai padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir atgrasys pareiškėją nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant pareiškėjo teisių labiau nei būtina.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas, skundžiamas Institucijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistinas, A. B. netaikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeisti ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, A. B. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.