Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. P-146-16-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
P-146-16-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
R. P., J. M.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Advokatai
Kęstutis Čilinskas, Kęstutis Čilinskas Lietuva
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P146–16/2010 Procesinio sprendimo kategorija 80.3, 80.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atstovo advokato Kęstučio Čilinsko prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11 -1222/2007 pagal pareiškėjų R. P. ir J. M. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. P. ir J. M. (toliau – pareiškėjai) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir atsakovas) 2003 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 79-11706 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. M.“ ir 2003 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 79-11707 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei R. P.“ bei įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus ir priteisti kiekvienam jų iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijo, po 7 500 Lt turtinei ir 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjai nurodė, kad nustatyta tvarka pateikė dokumentus atkurti nuosavybės teises į seneliui M. M. nuosavybės teise priklausiusią (duomenys neskelbtini) ha ariamos žemės valdą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 1 d. sprendimais Nr. 79-4652 bei Nr. 79-4653 ir 1999 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1896-79 jiems grąžinta tik dalis – 12,9460 ha žemės. Nuosavybės teisės į likusį 11,50 ha ploto žemės sklypą atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 12 d. sprendimais Nr. 79-11706 ir Nr. 79-11707 (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Pareiškėjai nurodė, jog su projektuojamų sklypų Nr. 355-1 ir Nr. 355-2 vieta bei ribomis niekada nesutiko, įrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims asmeninio ūkio žemės sklypai nebuvo suteikti. Teigė, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lygiavertiškumo principą. Pabrėžė, kad jų senelis turėjo ariamos žemės valdą, todėl pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertę turėtai žemės valdą, ji padidinama iki 30 procentų, jeigu norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui skirtą teritoriją. Pareiškėjai pažymėjo, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso eigoje patyrė stiprią emocinę įtampą, neigiami dvasiniai išgyvenimai turėjo įtakos jų sveikatai. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir neveikimo patyrė turtinę žalą, t. y. negavo paramos pagal priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai, prašydami atkurti nuosavybės teisę į žemę, pretendavo gauti nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą natūra (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jų seneliui M. M.. Nagrinėjamo ginčo esmė yra nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, perduodant nuosavybėn žemės sklypą, teisėtumas. Teismas pažymėjo, jog atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę, kai tokią teisę turintis asmuo pretenduoja gauti nuosavybėn žemės sklypą, turi būti vadovaujamasi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 4 dalies, Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio, 19 straipsnio 3, 4 dalių, 20 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintų Žemės reformos kaimo vietovėje tvarkos bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 redakcija) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – Metodika) nuostatomis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams žemės sklypai Trakų rajono Žaizdrių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini) suprojektuoti nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 12 d. sprendimų Nr. 79 11706 ir Nr. 79-11707 nėra pagrindo (Žemės reformos įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) 10 str. 1 d. 4 p., Atkūrimo įstatymo 4 str. 8 d.). Teismas nustatė, jog asmeninio ūkio žemės sklypai I. M. (I. M.), V. N. (V. N.), A. B., J. J., K. K., M. S., O. Z. ir N. B. buvo suteikti. Pareiškėjai sutiko su suprojektuotų žemės sklypų Nr. 355-1 ir Nr. 355-2 ribomis, pasirašydami abrisą ir 2002 m. lapkričio 5 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktą (Metodikos 111 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 14 p.). Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjų reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos – Vilniaus apskrities viršininko administracijos – neteisėtų veiksmų pareiškėjams nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. ji veikė ne taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojusius teisės aktus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 – 6.250 str., 6.271 str. 1, 4 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad atkuriant nuosavybės teises pareiškėjams nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, jog nėra ir būtinų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjai neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog pareiškėjai siekia grąžinant žemę natūra atkurti buvusio savininko M. M. turėtą ir žemės nacionalizavimo metu prarastą nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nurodyta žemė patenka į Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintu Žaizdrių kadastro vietovės žemėtvarkos projektu suprojektuotą teritoriją, kurioje (šalia buvusio savininko M. M. turėtos žemės) yra pareiškėjams suprojektuota ir šioje byloje skundžiamais atsakovo sprendimais grąžinta žemės dalis. Teismas pažymėjo, kad toks žemės grąžinimas (nuosavybės teisių atkūrimas) Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies taikymo prasme laikytinas žemės grąžinimu natūra, nes šioje teisės normoje yra numatytas toks žemės grąžinimo natūra būdas. Todėl teismas pareiškėjų argumentus, kad šiuo atveju buvo pažeistas žemės grąžinimo natūra principas, pripažino nepagrįstais. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais ir padaryta išvada. Teismas taip pat nepripažino pagrįstais pareiškėjų argumentų dėl dalies buvusio savininko M. M. turėtos žemės (apie (duomenys neskelbtini) ha) neatitikimo asmeninių ūkių žemės statuso. Patikrinęs bylą įrodymų įvertinimo aspektu, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pirminio dokumento, kuriuo šis statusas buvo suteiktas (Trakų rajono tarybos sesijos 1992 m. vasario 6 d. sprendimo), neišlikimas savaime negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad toks sprendimas nebuvo priimtas. Iš bylos matyti, kad nurodyto dokumento teisinės pasekmės yra užfiksuotos kitais (pirmosios instancijos teismo aptartais) įrodomąją galią turinčiais dokumentais. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad šie dokumentai (įrodymai) pirmosios instancijos teismo įvertinti neteisingai. Pabrėžė, kad Žaizdrių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000 m. rugsėjo 22 d. Šio projekto sudarymo procedūroje pareiškėjai dalyvavo, 2000 m. birželio 28 d. išreikšdami savo sutikimą su jiems numatytų suteikti žemės sklypų ribomis ir plotu. Pareiškėjai taip pat išreiškė savo sutikimą su skirtų jiems grąžinti (ir skundžiamais atsakovo sprendimais jiems suteiktų) žemės sklypų Nr. 355-1 ir Nr. 355-2 ribomis ir plotu, pasirašydami šių sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą ir abrisą. Teigė, jog tai rodo, kad nurodytų žemės sklypų formavimo ir suteikimo procedūra atsakovo nebuvo pažeista. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu atsakovo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, o tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

IV.

2009 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjos R. P. atstovas advokatas Kęstutis Čilinskas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11 – 1222/2007, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Prašymą atnaujinti procesą grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktuose numatytais pagrindais. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendime be kita ko nustatė, jog asmeninio ūkio žemės sklypai I. M. (I. M.), V. N. (V. N.), A. B., J. J., K. K., M. S., O. Z. ir N. B. buvo suteikti. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutiko. Nuo šios išvados padarymo praėjus daugiau kaip dviems metams pareiškėja iš kaimynų išgirdo, kad žemėtvarkininkai teigdami teismui apie minėtą aštuonių asmenų teisę į asmeninio ūkio žemę suklaidino teismą, todėl kreipėsi į antstolį, kad šis patikrintų žemės vietą ir surašytų protokolą apie tai. Iš antstolės 2009 m. gegužės 13 d. surašyto protokolo matyti, kad ginčo žemė (duomenys neskelbtini) yra nenaudojama. Iš 2009 m. liepos 3 d. gautos Registrų centro pažymos matyti, kad juridiškai žemės valdymo teisės į minėtą žemę yra įregistruotos tik keturiems iš teismo sprendime nustatyto asmenų sąrašo: A. B. ((duomenys neskelbtini)ha), N. B. ((duomenys neskelbtini)ha), M. S. ((duomenys neskelbtini)ha) ir J. J. ((duomenys neskelbtini) ha). Vadinasi, asmeninio ūkio žemė priklauso tik keletui iš teismo sprendime paminėtų žmonių ir tas plotas nesiekia (duomenys neskelbtini) ha. Ši nauja aplinkybė turi esminę reikšmę, nes įrodo, jog tik dalis pareiškėjai negrąžintos tėvų žemės yra užimta, o likusi dalis pareiškėjai turėjo būti grąžinta, nes yra neužimta.

2. Mano, kad minėti 8 asmenys, kurie 2007 m. balandžio 2 d. sprendime yra nurodyti kaip turintys teisę į pareiškėjų ginčijamą žemę, turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 (naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės) ir 7 punktuose (sprendimas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų) numatytais pagrindais, todėl būtina atskirai įvertinti, kada pareiškėja sužinojo apie atitinkamas aplinkybes, kurios yra nurodomos kiekvienam iš proceso atnaujinimo pagrindų pagrįsti.

Pareiškėja remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu teigia, kad bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų 8 asmenų, kuriems suteikti asmeninio ūkio žemės sklypai, teisių ar pareigų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 1222/2007 buvo priimta ir įsiteisėjo 2007 m. gruodžio 22 d., tuo tarpu pareiškėjos atstovo prašymas dėl proceso šioje byloje atnaujinimo šiuo pagrindu teismui pateiktas 2009 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus beveik 2 metams po to, kai pareiškėja, pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, turėjo sužinoti apie minėtą aplinkybę. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjos atstovo prašymas atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu paduotas praleidus įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą, todėl vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu netenkintinas.

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas) grindžia jos teigimu naujai paaiškėjusiais duomenimis, apie kuriuos jis sužinojo iš antstolės 2009 m. gegužės 13 d. surašyto protokolo ir 2009 m. liepos 3 d. gautos Registrų centro pažymos. Pareiškėjos atstovo prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu teismui pateiktas 2009 m. rugpjūčio 7 d., t.y. nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numato trijų mėnesių termino nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. P556-68/2008) esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) ir šios turi esminę reikšmę bylai, t.y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (bylos Nr. P15-60/2006; P6-169/2007).

Kai minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes sieja su antstolės Birutės Čereškienės 2009 m. gegužės 13 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (toliau – ir Protokolas) ir 2009 m. liepos 3 d. gautos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriaus pažymoje (toliau – ir Pažyma) nurodytomis aplinkybėmis.

Protokole konstatuojama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) esančio sklypo faktinė padėtis 2009 m. gegužės 13 dienai. Nurodoma, kad minėtas sklypas yra nedirbamas, dirvonuoja, sklype auga maži medeliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą Protokolą, pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad minėtas dokumentas yra skirtas faktinių aplinkybių konstatavimui 2009 m. gegužės 13 dienai, negalima laikyti, kad šios aplinkybės tenkina esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtiną sąlygą, t.y., kad jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį. Kartu pažymėtina ir tai, kad ginčo sklypo faktinės padėties (dirvonuoja, nedirbamas) nustatymas praėjus beveik dviems metams po teismo sprendimo neturi esminės reikšmės bylai, t. y. nesudaro jokio pagrindo spręsti apie bylai reikšmingas aplinkybes susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu į ginčo sklypą. Įvertinus Pažymą, taip pat pasakytina, kad šis 2009 m. liepos 3 d. dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie asmenis, nekilnojamojo turto registre įregistravusius savo teisę į ginčo sklypą, nesudaro pagrindo spręsti apie aplinkybes, reikšmingas nuosavybės teisių atkūrimo atveju. Taigi, abiem atvejais pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ar esminės. Konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad R. P. atstovo advokato Kęstučio Čilinsko prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, procesą administracinėje byloje Nr. A11 – 1222/2007 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos R. P. atstovo advokato Kęstučio Čilinsko prašymo atnaujinti procesą netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11 -1222/2007 pagal pareiškėjų R. P. ir J. M. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėDainius RaižysSkirgailė Žalimienė