Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-02-11 · Civilinė byla Nr. e2S-195-278/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
e2S-195-278/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03475-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
M. B., A. K., A. R.
Civilinė byla Nr. e2S-195-278/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03475-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.4.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7814-488/2019 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams M. B., A. K., A. R. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės J. V. ieškiniu nurodė, kad 2019-03-07 buvo užlietas jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir tuo padaryta 5 000 Eur žala, kurią solidariai privalo atlyginti atsakovai M. B., A. K., A. R..

2. Vykdydama 2019-09-27 nutartį, ieškovė teismui pateikė prašymą procesinius dokumentus atsakovui A. K. įteikti per antstolį, o nesant galimybės įteikti dokumentus minėtu būdu, kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl kuratoriaus atsakovui A. K. paskyrimo bei įteikti procesinius dokumentus A. K. viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-21 nutartimi tenkintas ieškovės J. V. prašymas bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nustatytas terminas iki 2019-12-06 pateikti teismui galimo kuratoriaus, atstovausiančio atsakovą A. K. nagrinėjamoje byloje, kandidatūrą, apmokant kuratoriaus paskyrimą valstybės lėšomis.

4. Teismas nustatė, kad išsiuntus procesinius dokumentus ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, atsakovui A. K. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, duomenų apie atsakovo darbovietę nėra, o 2019-10-18 gautas antstolio pranešimas, kurio pranešta, kad atsakovas A. R. nerastas ir surašytas asmens neradimo aktas.

5. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byloje nesant duomenų apie kitą atsakovo buvimo vietą, kurioje būtų galima įteikti procesinius dokumentus, teismas darė išvadą esant pagrindui tenkinti ieškovės prašymą kreiptis į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl kuratoriaus paskyrimo valstybės lėšomis, minėtai tarnybai nustatant terminą pateikti teismui galimo kuratoriaus kandidatūrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba prašo įtraukti tarnybą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu bei panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti įpareigojimą tarnybai pateikti teismui galimo kuratoriaus kandidatūrą.

7. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, tarnyba yra viešojo administravimo subjektas ir jai suteikta kompetencija išimtinai yra susijusi tik su antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimu. Tuo tarpu teismas, įpareigodamas tarnybą parinkti advokatą, galintį būti atsakovo kuratoriumi, nepagrįstai reikalauja atlikti tokias funkcijas, kurios nėra numatytos nei tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei kituose teisės aktuose.

8. Atkreipia dėmesį, kad tarnyba tik apmoka už kuratoriaus darbą, vadovaudamasi išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, tvarkos aprašo V skyriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-06 įsakymu Nr. 344 „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos patvirtinimo“, tačiau kuratoriaus neparenka.

9. Kadangi tarnyba yra įpareigota parinkti advokatą, kuris bus šioje byloje kuratorius, ir vėliau apmokėti kuratoriaus išlaidas, mano, jog turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. V. prašo atskirąjį skundą atmesti.

11. Nurodo, kad nežino atsakovo giminaičių, todėl teismo buvo prašoma paskirti kuratoriumi advokatą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo nekvestionuojanti, tačiau jei tarnyba nepaskirs advokato teikti kuratoriaus teisines paslaugas atsakovui, bylą nagrinėjantis teismas neįteiks dokumentų viešo paskelbimo būdu, tol kol nebus išnaudota kuratoriaus paskyrimo galimybė (advokatai nesutinka, o artimieji giminaičiai nėra žinomi). Taip pat teismas nenagrinės bylos nedalyvaujant vienam iš atsakovų ir jai bus užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises. Nurodo, kad jai yra suteikta teisinė pagalba, apmokama 100 proc., nes neturi lėšų pasisamdyti atstovo, todėl akivaizdu, kad samdyti iš savų lėšų kuratorių atsakovui, ji neturi galimybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą nutrauktinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Atskiruoju skundu yra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nustatytas terminas pateikti teismui galimo kuratoriaus, atstovausiančio atsakovą A. K., kandidatūrą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais apeliacinės instancijos teismui CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba kuomet teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tuo tarpu dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, tačiau motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis.

15. Atskirajame skunde keliamas procesinis klausimas, susijęs su atstovo (kuratoriaus) paskyrimu tinkamo atstovo neturinčiai bylos šaliai - atsakovui. CPK 39 straipsnyje nėra numatyta galimybė atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti tokią nutartį (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat toks teismo išspręstas procesinis klausimas nepatenka ir į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį, nes pirmosios instancijos teismas neatsisakė skirti kuratoriaus, tik, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vertinimu, išsprendė šį klausimą procesiškai neteisingai. Taigi, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Be to, ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog ši nutartis negali būti skundžiama.

16. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, pateiktas apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Nustačius šį trūkumą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, apeliacinis procesas dėl skundo yra nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

17. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą turėjo jį atsisakyti priimti, nes skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai priėmus atskirąjį skundą ir minėtam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-21 nutarties šiuo pagrindu nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties.

Teisėja Birutė Valiulienė