Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, susipažinusi su nukentėjusiosios A. R. privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. R. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka D. B., L. S., G. L., L. Ž., N. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, 235 straipsnį, 236 straipsnį, kaltinant minėtus asmenis tuo, kad jie apšmeižė nukentėjusiąją, paskleidė apie nukentėjusiąją tikrovės neatitinkančią informaciją. Skunde nukentėjusioji taip pat nurodė, kad minėti asmenys pateikė melagingą skundą apie neva jos padarytą nusikalstamą veiką, taip pat teikė melagingus parodymus.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, 236 straipsnyje

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrius. Pagal šio skyriaus nuostatas nagrinėjamos tik baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje. A. R. D. B., L. S., G. L., L. Ž., N. A. pateiktame skundą kaltina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 ir 236 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Šios nusikalstamos veikos nenumatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje, šio pobūdžio bylos yra viešojo, o ne privataus kaltinimo, todėl nenagrinėtos privataus kaltinimo tvarka, dėl šių veikų turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Todėl pareiškėja privalo pirmiausia kreiptis ne tiesiogiai į teismą, bet į atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėtina, kad ši tvarka pareiškėjai jau buvo išaiškinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2013 m. vasario 19 d. rašte Nr. 11-78.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas baudžiamasis privataus kaltinimo bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir kategoriškai akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės - nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės - skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi ir išsamus, bet tuo pačiu ir konkretus, aiškiai apibrėžtas nusikalstamos veikos vaizdas.

Analizuojant nukentėjusiosios skundą, jo turinį, matyti, jog kaltinimas, kurio pagrindu D. B., L. S., G. L., L. Ž., N. A. yra prašoma iškelti baudžiamąją bylą, yra akivaizdžiai per platus, painus ir nekoncentruotas. Nukentėjusiosios skunde nurodytos faktinės aplinkybės apie galimai padarytas nusikalstamas veikas yra išdėstytos neaiškiai, negalint apibrėžti nei kaltinimų esmės, nei kaltinimų ribų. Tuo tarpu, kaip minėta, kaltinimas baudžiamojoje byloje turi būti itin aiškus ir itin konkretus, kadangi to pasekoje asmeniui (asmenims) gali kilti baudžiamosios atsakomybės prasme reikšmingos pasekmės. Be to, aiškiai suformuluoti kaltinimą privalu ir dėl to, kad nebūtų pažeista kaltinamų asmenų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami. Priešingu atveju, nebūtų užtikrinta galimybė kaltinamiems asmenims pasirinkti tinkamiausią savo gynybos būdą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skunde ar pareiškime, be kitų nurodytų duomenų, turi būti nurodyti nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Nukentėjusiosios A. R. skundas neatitinka šio straipsnio reikalavimų, nes nukentėjusioji nenurodė nusikalstamų veikų padarymų kaltinamų D. B., L. S., G. L., L. Ž., N. A. gyvenamųjų vietų. Be to, nukentėjusioji dėl neaiškių priežasčių skunde nurodė UAB „Norfos mažmena“ kontaktinius duomenis ir šios bendrovės procesinę padėtį nurodė „atsakovas“.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog esminės nusikalstamų veikų aplinkybės tiksliai ir aiškiai, kaip to vienareikšmiai reikalauja įstatymas, nukentėjusiosios skunde nėra apibrėžtos. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad A. R. skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Pašalinus trūkumus, pareiškėjai neatimta teisė pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tų pačių veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant konkrečiai ir tiksliai išdėstytų nusikalstamų veikų, kurias padarius kaltinami D. B., L. S., G. L., L. Ž., N. A., ribų, skundas grąžintinas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų, nes, išnagrinėjus šį skundą, esant dabartiniam jo turiniui, būtų apribotos pagrindinės nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų teisės - teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami ir teisė gintis nuo jiems pareikštų kaltinimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas

nutaria:

nukentėjusiosios A. R. skundo, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. B., L. S., G. L., L. Ž., N. A., nepriimti.

Grąžinti skundą jį padavusiai A. R..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.