Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-262-668/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
1-262-668/2014
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01119-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-262-668/2014Proceso Nr. 1-26-1-01119-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.7.; 1.2.4.6.3; 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Skėrui, kaltinamajam V. K., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai E. S., jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1994-11-11 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 206 str., 151 str. 3 d., 207 str. 2 d., galutinė bausmė - 4 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;1999-07-19 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., galutinė bausmė - 2 m. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu;

2004-04-02 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (9 nusikaltimai), galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;2010-07-02 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d., galutinė bausmė - 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2011-08-22 teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui; neturintis teistumo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2013-08-30 apie 1 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo šeimos nariui - sugyventinei E. S., kumščiu smogė ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje apie 19 val. jis vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į nugarą ir vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį bei ją pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į sieną, taip mušdamas bei smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas pasmakrės dešinėje, kairiame žande, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje, kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpos gleivinėje, dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui, tuo padarė E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad jis 2013-09-19 apie 18 val. bute, (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui - sugyventinei E. S., kumščiu smogė ne mažiau dviejų kartų į veido sritį, taip mušdamas sukėlėjai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K. dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2013-08-30 kaltu prisipažino, o dėl 2013-09-19 veikos kaltu neprisipažino bei parodė, kad yra E. S. sugyventinis, kartu jie gyvena apie 4 metus. 2013-08-30 grįžęs iš sodo buvo išgėręs alaus, atėjo kaimynė, su ja išgėrė alaus ir ji išėjo. Tuomet prasidėjo apsižodžiavimas su nuketėjusiąja E. S., nes jai trūko alkoholio, įvyko konfliktas. Jis pastūmė E., ši puolė prieštarauti ir jį pastūmė. Teigia nukentėjusiajai sudavęs tik pora kartų ir jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Daugiausia sudavė du smūgius, penkių smūgių suduoti negalėjo. Nepripažįsta kad nukentėjusiajai spyrė, nes kojomis jokių smūgių nesudavė. Du smūgius sudavė į veido sritį, prieš tai ją pastūmė, galėjo būti padaryti nubrozdinimai, kraujosruvos. Nosies kaulo lūžio negalėjo padaryti, jai seniai jau nosis buvo sulaužyta. Pradėjo bėgti kraujas, ji pyko, jis jai padavė nosinę apsivalyti ir išėjo iš namų. Namo grįžo tik kitą dieną, nukentėjusioji buvo namie. Ji sakė, kad buvo išsikvietusi greitąją, ją nuvežė į klinikas, o paleidus tą patį vakarą, pėsčia parėjo namo. Antrą dieną konfliktas buvo išsekęs, bet santykiai buvo įtempti. Dėl 2013-09-19 įvykio, parodė, kad jam po 2013-08-30 įvykio buvo nurodymai nesilankyti pas nukentėjusiąją, bet, sužinojęs, kad bute betvarkė, girtaujama, norėjo padėti, suprato, kad pažeidė jam skirtus įpareigojimus. Iš jo pusės pykčio nebuvo. Jie tik sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. Atvažiavo greitoji su policija, liepė atidaryti duris. Jis iš pradžių prieštaravo, kad ji neatidaro durų, bet ji sakė, kad pastovės ir išvažiuos. Policija ir išvažiavo. Kas kvietė policiją nežino. Jis netriukšmavo, paskambinus E. S., ši pasakė, kad sėdi be televizoriaus, nes sudaužytas, todėl jis atvyko jai padėti, susitaikė ir liko toliau. Tame bute buvo iki pirmadienio. Santykiai buvo geri ir į parduotuvę eidavo. Pirmadienį 7 val. vakaro atėjęs pareigūnas įteikė jam šaukimą. Antradienį nuvyko pas tyrėją, turėjo ateiti E., bet ji neatėjo ir jį areštavo. Po to sužinojo, kad ji parašė pareiškimą. Ji pati policijos nekvietė, jokio konflikto nebuvo. Anksčiau pas juos niekada konfliktų nebūdavo, jis nėra konfliktiškas. Su pareikšta žala nesutinka, ji yra neadekvati, žala turėtų būti mažesnė.

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad iki įvykio su V. K. santykiai buvo geri, gyveno kartu kaip šeima, po įvykio santykiai blogėjo. 2013 m. rugpjūčio 30 d. grįžo V. iš sodo, buvo keistas, ant psichozės ribos. Išgėręs alaus, išėjo išnešti šiukšles. Po pusantros valandos grįžęs paklausė, ar gali kaimynė užeiti, atsakius, kad gali, atėjo kaimynė, atsinešė alaus. Jie visi vartojo alkoholį. Prasidėjo konfliktas be konkrečios priežasties. Pradžioj V. K. ją kumščiais mušė per veidą, per galvą, partrenkė ant žemės. Nutempė nuo fotelio, spardė kojom. Žinojo, kad reikia galvą užsidengti. Jai gydytojai pasakė, kad svarbiausia galvą saugoti, nes jos akių ligos priežastis potrauminė. Jai nukritus ant grindų, spardė kojomis. Prakirto lūpą, pasipylė kraujas, tai jį ir sustabdė. Nuo smūgių buvo praradusi sąmonę. Kaip koja slydo, pataikė į veidą, iš visur kraujas bėgo. Kitą dieną atėjo kaimynas V.. Pasikalbėjo, kad eina alaus išgerti. Ji vos iki tualeto galėjo nueiti. Pinigų neturėjo, paskambino kaltinamajam, jis šventė, sakė, kad jai reikia į ligoninę važiuoti, kad jai blogai. Jis tik nusikeikė. Nuvykus į ligoninę, po gydytojų apžiūros, ją išvežė į klinikų priėmimą. Padarė galvos tomografiją, patologijos nerodo, išleido po 00.15 val. nakties, pinigų neturėjo, todėl pėsčiomis ėjo namo. Medikai sakė, kad gulimas rėžimas. Davė vaistų, po to ėjo į savo polikliniką. Grįžęs V. K., jos neatsiprašė. Atėjus mamai, kartu nuėjo pas ją. Kaimynai sakė, kad ryte buvo atvykę pareigūnai, nes iš Raudonojo Kryžiaus pranešė. Grįžus mano, rado besimėtant nugertus butelius. V. K. pradėjo ją kaltinti, kad kreipėsi į policiją dėl jo. Ji norėjo kuo greičiau išeiti, lenkėsi prie spintos, tuomet V. K. dar kartą iš kojos spyrė į galvą, trenkė ją į koridoriaus sieną ir išstūmė iš jos buto. Sekmadienį ryte parašė pareiškimą policijai. Jai su policijos pareigūnais grįžus namo, kaltinamąjį sulaikė, ji liko gyventi bute. Tada galimai rugsėjo 19 d. atėjo jie dviese, ji išėjo pas mamą, kuri pasakė, kad reikia kviesti pareigūnus, nes kito kelio nėra, ji nenorėjo, kad kaltinamasis būtų pas ją, nes jis jai kelia baimę. Kai kaltinamajam buvo uždrausta lankytis pas nukentėjusiąją, mama ją rasdavo sumuštą. Jokių atsiprašymų nebuvo. V. K. parodymai apie televizorių, tai ne tas atvejis, apie kurį jis kalba, tai buvo vasara. Rugsėjo 19 d. policiją iškvietė kaimynai, nes gal išgirdo kokius triukšmus. Tada V. K. neleido net durų atidaryti. Tą dieną per galvą sudavė. Priėjus prie durų, laikė už kaklo, bet nesmaugė tik palaikė ir viskas. Įvykių tiksliai nepamena, ar tai ta diena buvo, ar kita, nes sumurtas buvo naudojamas ilgą laiką. Rugsėjo 19 d. prisimena, kaip buvo atvykę policijos pareigūnai. Jų neįsileido. Eilinį kartą matyt ją daužė. Ją pastoviai daužo. Gerai, jeigu pavyksta kaimynams ar pačiai išsikviesti, taip tai kaltinamasis liepia neįleisti pareigūnų. Dienų neatsimena, tik atsimenu košmarą. Pateikė civilinį ieškinį. Jai išrašyti brangūs vaistai, dar mėnesį laiko apie 300 Lt vaistai jai kainuos. Dabar gulėjo ligoninėje, jai atliko daug tyrimų, tai susiję su patirta trauma. Dar prieš trejus metus sakė kaltinamajam, kad jam užeina agresija, reikalingas gydymas. Jis sakė „relanium“ pageria ir viskas gerai. Jam reikia įsidarbinti, darbo biržoje registruotis. Su V. K. kaip šeima gyveno apie 5 metus. Nežino, kiek tiksliai smūgių jai buvo suduota. V. K. neatleidžia už spyrius į galvą, nes tai yra baisu. Kumščiais taip sudaužyti galvą nelabai įmanoma. Buvo prakirsta galva, su kumščiu taip neprakirsi. Pradžioj su kumščiu sudavė, po to buvo suduota su koja. Viskas vyko naktį. Morališkai jaučiasi taip, lyg būtų suspardytas jos tikėjimas žmogumi.

Specialisto išvadoje Nr. G. 2309/13(02) nurodyta, kad E. S. konstatuota poodines kraujosruvos pasmakrės dešinėje, kairiame žande, odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos viršutinėje ir apatinėje lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio E. S. sveikata bus sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 24-25).

E. S. 2013-09-01 protokole - pareiškime, nurodoma, jog 2013-08-30 apie 01. 00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas eilę smūgių į galvos sritį, ją sužalojo jos sugyventinis V. K. (b. l .3).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-14).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis V. K. 2013-08-30 apie 01.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos nariui - sugyventinei E. S., kumščiu smogė ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje apie 19.00 val. jis vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į nugarą ir vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį bei ją pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į sieną, taip mušdamas bei smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas pasmakrės dešinėje, kairiame žande, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje, kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpos gleivinėje, dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui, tuo padarė E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo V. K. 2013-08-30 padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 3 p., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs svarbią įrodymų vertinimo sąlygą, kad turi būti vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, nesuklastoti, ar atitinka leistinumo kriterijus, ir nuspręsti, ar įrodymais grįsti teismo išvadas, ar juos atmesti. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais, logika, savo vidiniu įsitikinimu ir padaryti nešališkas išvadas. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Šiuo atveju, kaltinamasis savo kaltę neigė, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo, E. S. dėl šio įvykio niekur nesikreipė, todėl esminiai yra nukentėjusios parodymai. Tačiau nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra nenuoseklūs, prieštaringi. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad galimai rugsėjo 19 dieną kaimynai, išgirdę triukšmą, iškvietė policiją, tačiau kaltinamasis neleido atidaryti durų, tai galėjo būti 19 diena, bet tiksliai įvykio aplinkybių neprisiminė. Nukentėjusioji teigė, kad ji dienų neatsimena, atsimena tik košmarą, kad buvo nuolat mušama, tačiau parodė, kad rugsėjo 19 d., jai būnant pasilenkus, kaltinamasis koja sudavė jai per galvą. Atvykus pareigūnams, ji jau buvo gavusi per galvą, kaltinamasis ją laikė už kaklo ir liepė sakyti, kad viskas gerai (t. 2, b. l. 57-58). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2013-09-19 kaltinamasis jai ranka sudavė per veidą, sužalojo dešinį skruostą, apatinę lūpą, ant kurios matėsi kraujosruvos (1 t., b. l. 50). Tačiau 2013-09-30 specialisto išvadoje konstatuota, kad mechaninės traumos požymių, kurie galėtų atitikti 2013-09-19 dienos sužalojimus, nematyti (1 t., b. l. 54).

Kauno apskr. VPK Kauno m, Dainavos PK VPS Girstupio policijos nuovados tyrėjos L. U. 2013-09-19 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2013-09-19, apie 18.57 val., Kauno apskr. VPK gautas pranešimas iš GMP, kad (duomenys neskelbtini), sumušta moteris. Patruliams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kambario durų niekas neatidarė, bute buvo tylu. Apie 21 val. tyrėjai nuvykus nurodytu adresu, buto kaimynai nurodė, kad 119 bute gyvena moteris vardu E., pas ją lankosi vyriškis vardu V.. E. su V. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, apsipyksta, apsistumdo, tačiau šiandien jokio triukšmo ar konflikto negirdėjo. E. S. motinos duotų raktų pagalba bandant patekti į butą, durys buvo užrakintos iš vidaus, tačiau prie durų priėję vyras ir moteris vartojo keiksmažodžius ir kartojo, kad į butą neįsileis, pagalba nereikalinga. Prašant įsileisti į butą, moteriškas balsas atsakė: „eik von“ ir „į butą neįsileisiu“ (b. l. 47).

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir nuteisti asmenį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė. Šiuo atveju, kaltinamasis savo kaltę neigė, nurodydamas, kad pas E. S. išbuvo nuo 19 iki 23 dienos, kartu ėjo apsipirkti, santykiai buvo draugiški. Ekspertai E. S. nurodytų sužalojimų nepatvirtino, be to, nukentėjusioji ikiteisminiame bei teisminiame tyrime skirtingai apibūdino kaltinamojo veiksmus, teigė neatsimenanti, kada V. K. jai sudavė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymai prieštaringi, byloje nėra daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę, V. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės už nesunkų sveikatos sutrikdymą

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. ir gailisi, todėl tai laikytina atsakomybę už nusikalstamos veikos padarymą lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 114-117), į psichiatrinę įskaitą neįrašytas (b. l. 122), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 120), atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 513,09 Lt civilinį ieškinį dėl 2013-08-30 nukentėjusiosios E. S. gydymo išlaidų. Ieškinys pagrįstas nukentėjusiosios gydymui išleistų lėšų skaičiuote, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje E. S. nurodė, kad 2013-08-29 kaltinamasis ją sumušė, specialisto išvadoje buvo konstatuoti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, dėl kaltinamojo veiksmų, ji patyrė ir moralinę traumą: patyrė šoką, buvo gydoma ir dabar gydosi, nepraeina galvos skausmai, negali ramiai miegoti naktimis, pastoviai vartoja vaistus, nes jaučia baimę. Teisiamojo posėdžio metu E. S. civilinį ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies. Ieškinys pagrįstas kaltinamojo parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Akivaizdu, kad dėl tyčinių, smurtinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje akcentuoja neturtinę žalą, patirtą dėl sužalojimo 2013-08-30. Nors 2013-09-19 ji buvo dar kartą sumušta, tačiau dėl šio įvykio niekur nesikreipė. Neturtinės žalos dydis dėl šio nusikaltimo nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2009 suformuotą praktiką CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir į tai, kad be specialisto išvados nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą, ar duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo nukentėjusiosios sveikata gali blogėti ir ateityje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteistinas 3000 litų neturtinės žalos atlyginimas (Civilinio Kodekso 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai priteistinos proceso išlaidos – advokato atstovavimo nukentėjusiajai išlaidos (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 200 Lt, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 5 d. 2 p., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

V. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. už nesunkų savo šeimos nario – sugyventinės E. S. sveikatos sutrikdymą ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką – nuo 2013-09-01 iki 2013-09-03 ir nuo 2013-09-24 iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš V. K. Kauno teritorinei ligonių kasai 513,09 Lt turtinės žalos atlyginimą.

E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. K. E. S. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Iš V. K. valstybei priteisti proceso išlaidas – 200 Lt už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta