Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-05-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-5998-848/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
e2YT-5998-848/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01117-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Pareiškėjas
M. B.
Suinteresuotas asmuo
A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Civilinė byla Nr. e2YT-5998-848/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01117-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
(N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,dalyvaujant pareiškėjo M. B. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,suinteresuotam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo nuosavybės teisės atkūrimo į žemę tikslu nustatyti juridinį faktą, kad po J. A. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), Z. (Z.) A. valdė nuosavybės teise 4,5030 ha žemės, Pamiškės g. 6, Vičiūnų k., iki nacionalizacijos. Taip pat prašo atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus nuosavybės teises patvirtinantiems papildomiems dokumentams bei prašymams atkurti nuosavybės teises į J. A. paveldėtojo žemę pateikti.

Pareiškime nurodė, kad nuosavybės atkūrimo proceso metu buvo nustatyta, jog J. A. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė 4,503 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į J. A. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę, Z. (kituose dokumentuose minimas Z. (Z.) A., E. K. ir O. M. atžvilgiu buvo priimti įsakymai ir sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį J. A. valdytos žemės. E. K. mirė 2017 m. birželio 1 d. Po E. K. mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Tačiau pareiškėjui paveldėjus senelės teises, tame tarpe teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjas sužinojo, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vyko bylų patikrinimas ir šioje nuosavybės atkūrimo byloje buvo nustatyta, jog negalima tęsti nuosavybės atkūrimo, nes J. A. mirė (duomenys neskelbtini) , todėl jis negalėjo būti žemės savininku 1940 -07-22 nacionalizacijos metu, dėl ko buvo siūlyta kreiptis į teismą ir nustatyti faktą, kas paveldėjo J. A. žemę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Sonata Žukauskienė patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, bei prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 12), kuriame nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareikštą pareiškimą (b. l. 13-17) prašė pareiškėjo reikalavimas spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės atkūrimo proceso metu buvo nustatyta, jog J. A. valdė 4,503 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Į jo valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Z. (Z.) A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į laisvą žemę: 0,200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1992-10-20 LR Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 1006-v, 1992-06-24 sprendimas Nr. 41), 0,1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1999-06-14 Kauno apskrities sprendimas), 0,060 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2003-07-28 Kauno apskrities viršininko įsakymas), ir jam liko negrąžinta 0,20 ha žemės. O. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į laisvą žemę esančią, (duomenys neskelbtini), už 0,5461 ha žemės buvo atlyginta akcijomis, už 0,20 ha parengta išvada Nr. 2456. E. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į laisvą žemę: 0,2000 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1992-10-20 LR Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 1006-v, 1992-06-15 pažyma Nr. 39, 1992-06-24 Nekilnojamojo turto grąžinimo komisijos sprendimas Nr. 13), bei į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 0,5462 ha žemės buvo parengta išvada Nr. 746, ir liko neatkurta 0,20 ha žemės. 1999 m. liepos 25 d. mirė Z. A.. 2003 m. balandžio 15 d. Kauno miesto 5-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina aplinkybę, jog po Z. A. mirties palikimą priėmė E. K. ir O. M.. E. K. mirė 2017 m. birželio 1 d. -06-01. Iš notarės V. T. 2017 m. spalio 4 d. liudijimo matyti, kad po E. K. mirties palikimą priėmė pareiškėjas M. B.. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė raštą Nr. 8SD-5846-(14.8.94), kuriame nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje nagrinėjant savininko J. A. byloje esančius dokumentus kilo neaiškumų dėl žemės valdymo iki 1940 m. Dėl šios priežasties J. A. dokumentų byla Nr. 48 buvo perduota Kauno miesto skyriaus komisijai žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti. Kauno miesto skyriaus Komisijos 2014 m. kovo 26 d. pasiūlymas Nr. 8PRT-(l4.8.6.)-8-2 nurodė, kad esamų dokumentų nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus, valdė nuosavybės teise po J. A. mirties (1939-12-20) iki nacionalizacijos (1940-07-22), todėl pretendentai E. K., Z. A. ir O. M. įpėdiniai dėl Žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų. Iš 1938 m. - 1942 m. Kauno miesto mokesčių inspekcijos Darbų byloje esančio pareiškimo Nr. 6328 matyti, jog mokesčio mokėtojas Z. (Z.) A. deklaravo nuosavybės teise turintis 4 ha 50 arų žemės, esančios (duomenys neskelbtini), o pareiškimu Mokesčių inspektoriui Nr. 5524 Z. A. deklaravo nuosavybės teise turintis 5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). 1942 m. Žinių apie nekilnojamąjį turtą pažymoje Vyr. Mokesčių inspektoriui Z. A. deklaravo turtintis 4 ha savo žemės, esančios (duomenys neskelbtini). 1940-05-29 LR Kauno miesto Mokesčių inspekcijos panešime E. A. ir Z. A. Nr. 2855 yra pažymėta, jog „Pranešama, kad turtas po mirties A. J., esantis A(duomenys neskelbtini) ir susidedantis iš 4 ha 5030 kv. mtr. žemės su trobesiais..“. Iš priedelio Nr. 1 prie Kauno m. Požėlos rajono Vykdomojo komiteto 1950 m. sausio mėn. 11 d. sprendimo Nr. 86 sąrašo, matyti, jog Z. A. (duomenys neskelbtini), turėjo 4,17 ha žemės. 1939-11-15 Kauno miesto mokesčių inspekcijos pranešime Kauno miesto savivaldybei nurodyta, jog Z. A. nuosavybės teise priklauso 4,80 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje jis ir gyveno.

Po J. A. mirties likusio palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis. Civilinių įstatymų 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams. Civilinių įstatymų 1255 straipsnis nustatė, kad palikimas įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis, kuriame nurodyta, kad palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. A. mirties jo sūnus Z. (Z.) A. priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti, kadangi aukščiau nurodyti duomenys neginčytinai įrodo, jog po J. A. mirties 1938 metais žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)dirbo ir prižiūrėjo Z. (Z.) A..

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjo prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog teismui nustačius nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, teismo sprendimą pareiškėjas privalės pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tačiau minėta institucija bus priversta motyvuoti, kad yra pasibaigęs terminas dokumentams pateikti, todėl pareiškėjas prašo atnaujinti terminą dokumentams pateikti. Nurodė, jog pareiškėjui apie aplinkybę, jog nepakanka dokumentų nustatyti, kas valdė žemę po J. A. mirties, ir tuo pačiu apie teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tapo žinoma tik 2017 metais, po senelės mirties. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjas nežinodamas, kad reikia pateikti papildomus dokumentus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu, neturėjo jokios objektyvios galimybės imtis aktyvių veiksmų minėtiems dokumentams pateikti, t. y. kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ar ieškoti kokių nors papildomų dokumentų. Tik sužinojęs apie susidariusią situaciją, pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl mano, kad priežastys, dėl kurių yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą, pripažintinos svarbiomis, kadangi jos nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir negalėjo būti kontroliuojamos.

Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą atnaujinti ar neatnaujinti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. mirė 2017 m. birželio 1 d. -06-01. Iš notarės V. T. 2017 m. spalio 4 d. liudijimo matyti, kad po E. K. mirties palikimą priėmė pareiškėjas M. B.. 2014 m. kovo 26 d. Kauno miesto skyriaus komisija pasiūlymu Nr. 8PRT-(l4.8.6.)-8-2 informavo E. K., kad esamų dokumentų nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus, valdė nuosavybės teise po J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos (1940-07-22), todėl pasiūlė dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas tapo E. K. įpėdiniu tik 2017 m. birželio 22 d. padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo, ir tik tuomet gavo teisę teikti duomenis nuosavybės teisių atkūrimo byloje, pripažintina svarbiomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad pareiškėjas, iki 2017 m. birželio 22 d. nebūdamas palikėjos E. K. įpėdiniu, neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo arba teikti papildomus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo byloje įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais, taip pat negalėjo žinoti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė raštą Nr. 8SD-5846-(14.8.94) dėl neaiškumų, susijusių su žemės valdymu iki 1940 m., esančių J. A. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, todėl termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Termino nuosavybės teises patvirtinantiems papildomiems dokumentams bei prašymams pateikti nuosavybės teisių į J. A. paveldėtojo žemę atkūrimo byloje praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai, įstatyme numatytas terminas atnaujintinas (CPK 576 – 578 straipsniai, Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1938 m. gruodžio 20 d. mirus J. A., palikimą priėmė jo sūnus Z. (Z.) A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir valdė nuosavybės teise 4,5030 ha žemės, (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos.

Atnaujinti pareiškėjui M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)terminą nuosavybės teises patvirtinantiems papildomiems dokumentams bei prašymams pateikti nuosavybės teisių į J. A. paveldėtojo žemę atkūrimo byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė