Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu M. M. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 173-11 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) bauda už tai, kad UAB „Subcontractor“ nuo 2008-11-01 iki 2009-07-31 išmokėjo 26623,63 Lt su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, išskaitė 3127,00 Lt gyventojo pajamų mokesčio, kurio iki kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesio 15 d. ir to paties mėnesio paskutinės dienos į biudžetą nesumokėjo (2009-08-31 gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka sudaro 7220 Lt ir 1095,06 Lt delspinigių nuo nesumokėtos į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio sumos), tuo įmonės direktorius pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas.

M. M. taip pat nubaustas pagal ATPK 173-1 straipsnio 1 dalį 100 Lt bauda už tai, kad įmonėje nuo 2009-04-30 iki 2009-08-19 į įmonės kasą priimti ir iš įmonės kasos įmokėti pinigai nebuvo įforminti kasos pajamų ir išlaidų orderiais; taip pat nustatyta, kad išrašytuose kasos pajamų orderiuose ir kasos išlaidų orderiuose nėra visų privalomų rekvizitų – kasininko ir vadovo parašų, tuo M. M. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 ir 4 punktų nuostatas.

Minėtu nutarimu pagal ATPK 172-1 straipsnio 1 dalį M. M. paskirtas įspėjimas už tai, kad įmonė, vykdydama ūkinę-komercinę veiklą, kuria siekiama pelno, teršė aplinką iš ūkinei komercinei veiklai nuo 2007-06-01 iki 2009-08-31 naudojamų mobilių taršos šaltinių – trijų krovininių ir dviejų lengvųjų automobilių, tačiau nustatyta tvarka neskaičiavo mokesčio už aplinkos teršimą ir pasibaigus kiekvieno mokestinio laikotarpio pusmečio ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos nepateikė valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio už aplinkos teršimais mobilių taršos šaltinių deklaracijų (forma - FR0521) už laikotarpius nuo 2007-01-01 iki 2007-06-30, nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31, nuo 2008-01-01 iki 2008-06-30, nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31. Taip pat nustatyta tvarka neskaičiavo mokesčio už aplinkos teršimą ir pasibaigus mokestinio laikotarpio pusmečio ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos nepateikė valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30, tuo įmonės direktorius M. M. pažeidė 2002-01-22 Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, aplinkos ministro ir finansų ministro 2002-12-21 įsakymo Nr. 663/409a „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ 11.1 punktą bei aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo įr mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ 12 punkto nuostatas.

Skunde M. M. paaiškino, kad pripažįsta padarytus pažeidimus ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Pažymėjo, kad tiek jo paties, tiek jo vadovaujamos įmonės UAB „Subcontractor“ finansinė padėtis yra labai sunki. Dideli ekonominiai (finansiniai) sunkumai prasidėjo nuo 2009 m. pradžios. Įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, laiku sumokėti už gautas prekes ir paslaugas, mokėti įstatymais numatytų mokesčių, todėl pareiškėjas, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, 2009-12-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Subcontractor“ iškėlimo. Taip pat nurodė, kad asmeniškai yra sudaręs keturias kreditavimo sutartis su AB ,,Swedbank“, bendra nesumokėta kredito pagal visas kredito sutartis su palūkanomis vertė šiai dienai yra apie 450 000 Lt, kiekvieną mėnesį privalo bankui mokėti apie 3500,00 Lt kredito įmoką su palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neabejotinai iškels UAB „Subcontractor“ bankroto bylą, jis neteks darbo. Taip pat nurodė, kad augina 4 mėnesių sūnų.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas prašė pažeidimų padarymo aplinkybes pripažinti pagrįstomis, o dėl baudos sumažinimo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) vyriausiasis specialistas D. B. surašė M. M. 2009-10-16 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 182816 už tai, kad jo vadovaujama bendrovė nuo 2008-09-30 iki 2009-08-31 pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose bei mėnesinėse pajamų mokesčio ir Privalomo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0572 forma) deklaravo išmokėtą bendrovės darbuotojams darbo užmokestį ir išskaičiuotą bei sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, tačiau šio mokesčio nemokėjo, tuo pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio 23 straipsnio 3 dalies nuostatas. Protokole taip pat nurodyta, kad bendrovė nuo 2008-09-30 iki 2009-08-31 išmokėjo 26623,63 Lt su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, išskaitė 3127 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kurio iki kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos ir to paties mėnesio paskutinės dienos į biudžetą nesumokėjo, 2009-08-31 gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka sudarė 7220 Lt ir 1095,06 Lt delspinigių nuo nesumokėtos į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio sumos (b. l. 22-23).

2009-10-16 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 182818 M. M. surašytas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2009-08-31 jo vadovaujama bendrovė eksploatavo tris krovininius ir du lengvuosius automobilius, skirtus bendrovės pajamoms uždirbti, pirko kurą, 2007 m. birželio – gruodžio mėn., 2008 m. sausio – kovo mėn., birželio – gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio – rugpjūčio mėn. PVM deklaracijose deklaravo kuro pirkimo ir atskaitytą PVM, tačiau nustatyta tvarka neskaičiavo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-06-30 ir iki 2009-09-24 nepateikė mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 (FR0521 forma) ir nustatyta tvarka neskaičiavo šio mokesčio, tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, aplinkos ministro ir finansų ministro 2002-12-21 įsakymo Nr. 663/409a „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ 11.1 punktą bei aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo įr mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ 12 punkto nuostatas (b. l. 24-25).

2009-10-16 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 182819 M. M. surašytas už tai, kad jis, priimdamas grynus pinigus į kasą iš UAB „G4“, 2008-12-05 kasos pajamų orderyje Nr. 0014, taip pat išmokėdamas iš kasos grynus pinigus laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2009-08-19 nepasirašė kaip kasininkas ir vadovas ant kasos pajamų bei išlaidų orderių ir nereikalavo pasirašyti bendrovės buhalterio, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 ir 4 punktų nuostatas (b. l. 26-27).

Vilniaus apskrities VMI 2009-12-03 nutarimu Nr. 2155/2009/I/VIL-1942 M. M. paskirta (duomenys neskelbtini) bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 173-11 straipsnio 1 dalyje, 100 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 173-1 straipsnio 1 dalyje, įspėjimas – už pažeidimą, numatytą ATPK 172-1 straipsnio 1 dalyje, galutinai už nurodytus pažeidimus paskirta (duomenys neskelbtini) bauda (b. l. 4-5, 20-21).

ATPK 173-11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (savininkams) ir jų vyriausiesiems finansininkams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Gyventojų pajamų mokesčio 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

ATPK 173-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktu, pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Pagal taisyklių 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.

ATPK 172-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų, įstaigų arba organizacijų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių), individualių įmonių savininkų, asmenų, įgaliotų tvarkyti ūkinių bendrijų reikalus, uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių administracijos vadovų, žemės ūkio bendrovių valdybų pirmininkų ar administracijos vadovų, kooperatinių bendrovių valdybų pirmininkų ar valdytojų, valstybės bei savivaldybės įmonių administracijos vadovų, bankrutuojančių įmonių administratorių ar jų įgaliotų asmenų, įmonių likvidatorių ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių. Pagal šio įstatymo 2 priedėlį mokestis yra mokamas už naudojamas kelių transporto priemones. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2008-02-12 iki 2010-01-01) nurodyta, kad mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčių mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre. Aplinkos ministro ir finansų ministro 2002-12-21 įsakymo Nr. 663/409a „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, galiojusios iki 2009-01-01, 11.1 punkte numatyta, kad mokesčio mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos bei mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos užpildymo taisykles užpildo Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijų FR0521 formas ir Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijų FR0522 formas ir ne vėliau, kaip per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, kaip nurodyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, jas pateikia paštu, elektroniniu paštu arba pristato apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurioje yra registruotas mokesčio mokėtojas, ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo įr mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, įsigaliojusio nuo 2009-01-01, 12 punkte nurodyta, kad mokesčio mokėtojas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos sumoka mokestį ir pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre, Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją, kurios formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Aplinkos ministerija.

ATPK 173-11 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra įrodytas Vilniaus apskrities VMI pateikta Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų suvestine lentele, kurioje nurodyta, kad mokesčio nepriemoka 2009-08-31 dienai sudarė 7220 Lt. ATPK 173-1 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas patvirtinamas Kasos pajamų orderiais (b. l. 36-50), kuriuose nėra visų aukščiau minėtose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse numatytų rekvizitų. Vilniaus apskrities VMI UAB „Subcontractor“ 2009-10-29 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. 97-75 yra nurodyta, kad bendrovė eksploatuoja 3 krovininius ir 2 lengvuosius automobilius. Todėl yra mokesčio už aplinkos teršimą mokesčio mokėtoja ir turi teikti aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatytas deklaracijas. M. M. pagal 2007-01-28 Darbo sutartį dirba UAB „Subcontractor“ direktoriumi (b. l. 28-29), todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, trauktinu administracinėn atsakomybėn.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Remiantis ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalimis, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Skiriant nuobaudą M. M. nebuvo nustatytos nei atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės, tačiau buvo paskirta minimalios sankcijoje numatytos baudos. Byloje esantys administracinių teisės pažeidimuose rašytuose paaiškinimuose M. M. nėra nurodęs, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo. Todėl nebuvo pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nuoširdų galėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismui pateiktame skundą M. M. prašo, kad lengvinančiomis aplinkybėmis būtų pripažintas jo nuoširdus gailėjimasis bei pažeidimo padarymas dėl sunkios susiklosčiusios padėties. Teismas sutinka, kad galima nuoširdų gailėjimąsi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes M. M. emociškai pergyvena dėl padarytų pažeidimų, o taip pat ėmėsi priemonių, kad įmonės veikla pagerėtų. Vilniaus apskrities VMI UAB „Subcontractor“ 2009-10-29 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. 97-75 nustatyta, kad jis įmonės apyvartinių lėšų trūkumui padengti skolino savo asmenines lėšas, iš viso laikotarpiu 2007-2009 metais paskolino 18 700 Lt. Pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios turtinės padėties teismas laiko negalimu, nes pažeidimams, numatytiems ATPK 172-1 ir 173-1 straipsniuose jokios materialinės sąnaudos nėra reikalingos, o mokant Gyventojų pajamų mokestį asmuo gali pasirinkti mokėjimo kryptis, t. y. dalį kaip darbo užmokestis išmokamų pajamų skirti mokesčio sumokėjimui. Kadangi M. M. paskirta minimali bauda, tai atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas jam paskirtos baudos dydžio nekeičia.

Skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą galima tik vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Pagal šio straipsnio 1 dalį, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismas laikosi nuostatos, kad sprendžiant dėl ATPK 30-1 straipsnio taikymo turi būti įvertintas nuobaudos atitikimas padaryto pažeidimo sunkumui bei pažeidėjo turtinei padėčiai, t. y. įvertintas jos proporcingumas. Byloje esantys duomenys rodo, jog M. M. 2009-12-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Subcontractor“. Vilniaus apygardos teismo 2010-01-13 nutartimi įmonei iškelta bankroto byla. Teismas nutartyje konstatavo, kad pagal byloje esančius 2008 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso duomenis UAB „Subcontractor“ turto vertė 2008 m. pabaigoje buvo 218 603 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 174 109 Lt. Įmonė dirbo pelningai- gavo 158 840 Lt grynojo pelno. 2009 m. lapkričio 30 d. sudaryto balanso duomenimis įmonės turtas sumažėjo iki 11 793 Lt, įmonė ir dirbo nuostolingai, patyrė 175 661 Lt nuostolių. Pradelstos skolos kreditoriams siekia 57 597,87 Lt. Įmonė turi 1 debitorinį reikalavimą. M. M. su AB bankas „Hansabankas“ asmeniškai yra sudaręs 4 Kredito sutartis, kuriose nurodyta negrąžinta kredito suma pagal pateiktą 2009-01-27 Susitarimą Nr. 06-029089-FA/06-088268-FA/07-072730-FA-5 dėl 2006-05-02 kredito sutarties Nr. 06-029089-FA pakeitimo yra 130 847,02 eurų.

Vertinant asmens turtinę padėtį reikalinga atsižvelgti ne tik į jo gaunamas pajamas, bet ir į turtinę padėtį. Bylos atveju iš Kreditavimo sutarčių matyti, kad M. M. įsigyja didelės vertės turtą – du labai brangius automobilius (28 683,85 eurų ir 41 001,69 eurų kreditai), paėmė kreditą dviejų miesto centre esančių butų remontui. Tuo remdamasis teismas sprendžia, kad M. M. paskirtos (duomenys neskelbtini) baudos negalima laikyti pernelyg didele ir neatitinkančia jo padaryto pažeidimo. Jeigu šiuo metu jo turtinė padėtis neleidžia iš karto sumokėti baudos, tai jis remdamasis ATPK 313 straipsniu dėl turtinės padėties per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali prašyti paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų.

M. M. prašo jį atleisti nuo administracinės atsakomybės. Kaip jau aukščiau minėta pažeidimo sudėtys įrodytos. Nuo atsakomybės taikymo atleidžiančių aplinkybių – būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ar nepakaltinamumo nenustatyta, todėl nėra pagrindo atleisti nuo atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,

nutarė:

Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.