Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-22421-391/2017 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui T. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

3. Ieškovės manymu, galiojanti tvarka nėra tinkama ir efektyvi, kadangi atsakovo elgesys žalingai gali veikti vaiko psichinę būseną ir pakenkti atsakovo ir vaiko tarpusavio ryšiui. Pateikia argumentus, jog atsakovo bendravimas su vaiku daro jam neigiamą įtaką ir kelia pavojų jo fizinei ir psichinei sveikatai, todėl yra pagrindas riboti maksimalų atsakovo bendravimą su vaiku, nes tokio intensyvaus bendravimo su vaiku pasėkoje sūnus patiria stresą, vaikui yra išsivystęs atstūmimo jausmas, be to, pats vaikas nerodo intereso bendrauti su tėvu. Esant šioms aplinkybėms, būtina byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantė kartoja ieškinio argumentus, jog atsakovas traumuoja vaiką; yra pagrindas teigti, kad atsakovui nustatytas maksimalus bendravimas su vaiku daro vaikui neigiamą įtaką ir kelia pavojų jo fizinei ar psichinei sveikatai, todėl laikinosios apsaugos priemonių taikymas iki bus priimtas teismo sprendimas yra neišvengiamas, kadangi tik taip gali būti užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai ir bus atsižvelgta į vaiko norus. Teigiama, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę ir nustačius tėvo bendravimą su sūnumi dalyvaujant šeimos psichologui padėtų užtikrinti glaudaus ryšio išsaugojimą.

11. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemonę tuo pačiu būtų užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, kadangi nepilnametis šalių vaikas gyvena su motina.

12. Savo teiginiams pagrįsti apeliantė pateikė papildomą informaciją, o būtent šalių susirašinėjimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, liudijantį apie tarp tėvų kilusį konfliktą 2017 m. gegužės 6-7 dienomis, susijusį su vaiko paėmimu Motinos dieną.

14. Atsakovas tvirtina, jog nustatyta tvarka nevykdoma tik tiek, kiek kliūtis tėvo ir sūnaus bendravimui daro vaiko motina, tiek, kiek vaiko motina piktnaudžiauja teise atidėlioti tėvo ir sūnaus susitikimus. Nurodo, kad tėvų nesutarimai dėl nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, toks bendravimas yra įstatyme numatyta vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų priėmimo

16. Prie atskirojo skundo ieškovė teismui pateikė naujus įrodymus - šalių susirašinėjimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, liudijantį apie tarp tėvų kilusį konfliktą 2017 m. gegužės 6-7 dienomis, susijusį su vaiko paėmimu Motinos dieną. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

17. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas susijęs su vėlesniais įvykiais ir kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones objektyviai negalėjo būti pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos ieškovės įrodinėjamoms aplinkybėms, todėl jie prijungiami prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

19. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino ieškovės R. B. prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės, nustatyti pereinamąjį laikotarpį, jog vaikas A. G. bendrauja su tėvu atsakovu T. G. ne daugiau kaip du kartus per mėnesį tarpininkaujant šeimos psichologui, taikymo.

20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017 m. gegužės 5 d. nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

21. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

23. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

24. Išanalizavęs bylos medžiagą, remdamasis tuo, kas išdėstyta, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo pateiktus motyvus, apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutartį. Keisti, naikinti ar papildyti skundžiamą nutartį, teismo manymu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neapibrėžtam laikotarpiui apriboti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, kaip laikinąją apsaugos priemonę, nėra pagrindo. Tėvo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra užtikrinta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybę, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra nustatyta šalių nepilnamečių vaiko bendravimo tvarka, todėl nustačius bendravimo tvarkos apribojimus bei papildomas sąlygas būtų pakeistas įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas, bylos neišnagrinėjus iš esmės.

25. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra tik laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Teismas mano, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra optimali ir (ar) pakankama priemonė ir šalių bei jų vaikų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.

26. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis šalių ginčas (ieškinio reikalavimai) yra būtent dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. gegužės mėn. 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-16247-967/2016 nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš pateiktų dokumentų bei ieškinio turinio matyti, kad tarp šalių yra kilusi konfliktinė situacija dėl bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų, tačiau faktinės aplinkybės bus patvirtintos arba paneigtos, taip pat nustatytos nesutarimų dėl vaiko bendravimo tvarkos priežastys, ištirti rašytiniai įrodymai, išklausyti šalių paaiškinimai dėl ginčo bei parinkta išimtinai vaiko interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka tik teismui iš esmės išnagrinėjus bylą bei atsakius į visus ieškinyje keliamus reikalavimus. Pažymėtina, jog ieškinį išnagrinėjus iš esmės, pirmos instancijos teismas pasisakys ir dėl ieškovės teikiamo prašymo nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovo T. G. ir šalių nepilnamečio sūnaus A. G. tarpusavio ryšiui atstatyti, iki psichologo išvados pateikimo, kuria bus pripažinta atsakovo galimybė bendrauti su vaiku netarpininkaujant šeimos psichologui (psichoterapeutui), pagrįstumo. Šioje proceso stadijoje teismas neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti dėl tokio laikotarpio nustatymo reikalingumo.

27. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikymas turi būti proporcingas jos taikymu siekiamiems tikslams. Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių, sprendimas gali būti neįvykdomas, ar, kad gali nukentėti šalių sūnaus interesai, nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog šalių vaikui dėl bendravimo su tėvu kyla grėsmė ar yra daroma žala jo sveikatai, dvasiniam ar moraliniam ugdymui. Ieškovė nepagrindė teiginių, kad vaikui yra išsivystęs atstūmimo jausmas ar kad pats vaikas nerodo intereso bendrauti su tėvu. Konstatuotina, jog prie atskirojo skundo ieškovės pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos įrodomoji reikšmė bus nustatinėjama ieškinio nagrinėjimo iš esmės metu.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.