Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems (privatiems kaltintojams), civiliniams ieškovams P. B., V. B., J. B., jų atstovei advokato padėjėjai Genovaitei Ročienei,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv, (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. K. 2013-05-12 (duomenys neskelbtini) P. B., J. B. ir V. B. kraunant į traktoriaus priekabą R. K. sklype esančius nukentėjusiųjų daiktus, prie jų priėjęs ir agresyviai nusiteikęs pradėjo ginčą, po to sugriebė J. B. už gerklės, suspaudė ir kumščiu sudavė jam į dešinę veido pusę. P. B. atstūmus nuo J. B. R. K., pastarasis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant žemės, po to vėl atsistojo ir kumščiu smogė P. B. į nosį. O pastarajam ranka atstūmus R. K., šis pripuolė prie V. B. ir smogė ranka jam į veidą, pataikydamas į kairį antakį ir nosį, t.y. R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad buvo 2013-05-12 vakaras, 18.00 – 18.30 val. Pas jį buvo atėjęs kaimynas. Jie gėrė alkoholį, tačiau jis girtas nebuvo. Prieš tai dieną buvo išgėręs alaus, o vakare su kaimynu 0,5 l degtinės. Girdėjo, kad kažkas trankosi. Kadangi jie gėrė ūkiniame pastatė, tai matė, kad nukentėjusieji buvo iš kitos ūkinio pastato pusės. Jis apėjo aplink ūkinį pastatą ir pamatė, kad nukentėjusieji kraunasi statybines medžiagas į traktoriuko priekabą. Jis pasakė jiems, kad vežasi ne tai, ką jis prašė juos išvežti, t.y. statines su tepalais. Jie neklausė ką jis jiems sakė, mano, kad jie norėjo parodyti, kad jie yra šeimininkai. Jis galėjo jų ir neįleisti į kiemą, nes teritorija yra aptverta, o nukentėjusieji įvažiavo per vartus. Tas įvažiavimas nuo 2013 m. priklausė jam. Vartai dažnai buvo atidaryti. Taigi jis stovėjo tarp traktoriaus ir jo priekabos ir reiškė V. pretenzijas, kad ne nuo tų daiktų pradeda kraustytis. Tada V. pradėjo stumdyti jį ir sakė, kad darys ką nori. Sakė, kad eitų namo, nes jis yra išgėręs. Tada pajuto smūgį. Už jo stovėjo P. B.. Tiksliai nematė, kad būtent P. B. būtų sudavęs jam. Jis kelis žingsnius paėjo ir nukrito pilvu ant žemės. Tada jie prispaudė jį, net pradėjo dusti. Po kiek laiko paleido. Negali pasakyti, kuris iš nukentėjusiųjų laikė jį prispaudęs. Po viso šito jis nuėjo prie vartelių ir paskambinęs žmonai pasakė, kad jį sumušė ir, kad ji ateitų. Žmona skambino greitajai. Po įvykio jis buvo sužalotas, skaudėjo krūtinę, galvą. Sužalojimai nurodyti ekspertizėje. Kairės akies sužalojimai akivaizdžiai matėsi – ji buvo sutinusi, nieko negalėjo matyti. Atvažiavusi greitoji jį nuvežė į Klinikas, į traumatologinį. Įvykio metu jis tik gynėsi. Gindamasis galėjo užkabinti nukentėjusiuosius. Įvykio pasėkoje jam nustatytas 35 proc. nedarbingumas. Dėl šio įvykio jis buvo policijoje. Jam nutraukė ikiteisminį tyrimą. Įvykio metu jis buvo nusiteikęs taikiai, o ne agresyviai. Norėjo tik tiek, kad nukentėjusieji pasiimtų statines. Jis kalbėjo ramiai. V. B. jam tikrai nesudavė į akį. Mano, kad gindamasis galėjo rankomis mosikuotis ir tokiu būdu užgauti V.. P. jam trenkė. Nežino, ar jis norėjo tyčia jį sužaloti, ar netyčia. Tik pajuto smūgį iš jo pusės. V. B. galėjo suduoti besigindamas. Į nukentėjusiuosius jis nesikreipė keiksmažodžiais. Jo girtumą nustatė Klinikose. Tiksliai laiko pasakyti negali. Policijos pareigūnų neįsileido, nes jis jau buvo išvažiavęs. Neprisimena, ar 15 min. po įvykio jis dar buvo atbėgęs prie nukentėjusiojo. Jis norėjo taikytis su V., tačiau V. net nenorėjo sveikintis su juo. Pareiškimo nerašė. Minėjo, kad jei jis nukentės dėl akies sužalojimo, tai jis jam turės atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais duomenimis.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad ta namelio dalis, kurią jie įsigijo, anksčiau priklausė kitai gyventojai. Kai ta dalis priklausė šiai gyventojai, tai kaltinamasis R. K. ją terorizavo. Tada ji tą namelio dalį pardavė V. B.. Nuo tada R. K. pyksta ant V. B.. Kai V. B. išsituokė, R. K. pardavė dalį savo sklypo. Po to R. K. atėjo pas jį ir pasakė, kad V. B. išsikraustytų. Pastarasis jam sakė, kad žiemą yra neįmanoma kraustytis.

Įvykio dieną jis su sūnumis jau iš ryto darė talką ir vežė priekabą po priekabos.Kadangi R. K. užsitvėrė tvorą, kad jie negalėtų pasiimti daiktų, tai V. B. su sūnumis į teritoriją jie įvažiavo pro vartus Jie pakrovė priekabą, išjungė traktorių. Bačkos buvo viduje. Po to prie jų priėjo R. K., jis buvo „šiltas“, t.y. išgėręs. Kai R. K. pareiškė pastabą, jie tas bačkas uždengė. Kadangi staklės netilpo sandėliuke, jie jas nešė į sandėliuką dėl saugumo. Tuomet R. K. pasakė: „Lauk“ ir stvėrė už staklių. V. B. su P. laikė stakles už vieno galo, o už kito galo laikė J. su draugu. Jau buvo įnešta pusę staklių, kai R. K. puolė, griebė už staklių ir neleido jų nešti. Jis griebė J. už gerklės, sakė grasinimus su keiksmažodžiais ir kirto į veidą. Tada P. atsistojo tarp jų. Kaltinamasis ir P. puolė kelis kartus, t.y. smogė P. į nosį. Po to ranka smogė ir jam. Jie bandė raminti R. K., tačiau šis mosikavosi. R. K. pargriuvo po to, kai jis, t.y. V. B. jam sudavė. Nematė, kaip R. K. pargriuvo, nes buvo nukritę jo akiniai. Abu sūnūs laikė kaltinamąjį kai jis nugriuvo. Nežino, kur girtas kaltinamasis galėjo būti sužalotas. Viskas įvyko apie 16 val. Jie rašė policijoje pareiškimus. Tada policininkas važiavo tikrinti kaltinamojo girtumo. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Už ekspertizę mokėjo 100 Lt. Neturtinę žalą sudaro patirtas stresas. Be to, buvo įžeistas.

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad dieną prieš įvykį, tėtis paprašė padėti jam kraustytis. Dėl to jis pasikvietė savo draugą. Jie dirbo nuo pat ryto. Apie 17 val. atėjo neblaivus kaltinamasis. Tuo metu jie nešė stakles į sandėliuką. Kaltinamasis griebė už tų staklių ir neleido jiems jų nešti. J. vis patraukinėjo jo rankas. Tada kaltinamasis pradėjo smaugti J.. J. atsikabino nuo jo, tačiau kaltinamasis jam smogė. Jis (P. B.) atstūmė kaltinamąjį ir šis nukrito. Nieko nematė tuo metu, nes akys buvo pilnos ašarų. Pamatė, kad kaltinamasis ruošiasi jam smogti. Jis atstūmė jį, tačiau jis smogė jo tėčiui. Po to tiksliai neprisimena kaip viskas vyko. Matė, kaip kaltinamasis gulėjo ant kelių. Jie laikė kaltinamąjį. J. nubėgo ieškoti kaltinamojo žmonos, kad jį išvestų. Tada tėtis nusiprausė. Jie su J. užkūrė traktorių. Bet ir vėl atbėgo kaltinamasis ir puolė po traktoriaus ratais. J. užgesino traktorių. Jie laukė policijos. Nematė nuo ko nukrito K.. Palaiko civilinį ieškinį. Jo netutinę žalą sudaro patirtas diskomfortas, įžeidimas. Kaltinamasis jam sudavė vieną smūgį, žiūrėjo į jį ir vadino mažvaikiu. Dieną po įvykio, jis toje teritorijoje nebuvo. Įvykio dieną alkoholio nevartojo.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad gegužės 12 d. jie vykdė kraustymo darbus iš kiemo. Apie 17 val. stakles nešė į vidų. Jis nešė vieną galą, o tėtis su P. – kitą. Prieš tai atėjo girtas kaltinamasis. Jis griebė už minėtų staklių ir pasakė, kad tų staklių jie neneš. Jis (J. B.) numušė kaltinamojo rankas nuo staklių. Tada kaltinamasis griebė jį už gerklės ir sakė, kad jis (J. B.) nežino, kas jis yra, kad jis jo nepažįsta. Tada jis numušė kaltinamojo ranką jam nuo gerklės. Kaltinamasis iš kitos rankos jam stuktelėjo į žandikaulį. Tuo metu P. pribėgo ir atsistojęs tarp jo ir kaltinamojo, atstūmė kaltinamąjį, sudavė jam į nosį. O kaltinamasis, nesišvaistydamas kumščiais, sudavė tėčiui į akį. Kai kaltinamasis pataikė tėčiui, jie greitai užlaužė jam rankas ir paguldė veidu į žemę. Tada jis (J. B.) nuėjo ieškoti kaltinamojo žmonos, tačiau rado tik girtą miegantį jo draugą. Kaltinamasis sakė, kad dūsta, negali kvėpuoti. Tada jie jį paleido. Palaiko savo civilinį ieškinį.

Liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta nukentėjusiuosius, kaltinamąjį yra matęs. P. B. yra jo draugas. 2013-05-12 buvo pas P. ir padėjo jam ir jo šeimai išsikraustyti iš sklypo. Tada atėjo kaltinamasis, kuris buvo neblaivus ir pradėjo konfliktuoti. B. nešė į sandėliuką stakles, o K. sakė, kad reikia staigiai viską iškraustyti, tempė už staklių. Jis (A. B.) tuo metu buvo šalia. Po to K. stvėrė J. už gerklės. J. paėmė jį už pečių ir atstūmė. Po to K. ir vėl puolė J., ant jo rėkė. Tada jis, kažką sakydamas J., trenkė P. į nosį. P. jį atsistūmė. P. iš nosies bėgo kraujas. Jis (A. B.) nesuprato tuo metu kas darosi. Kelis kartus kaltinamasis buvo nukritęs dėl atstūmimų. Gal jis, būdamas tokioj būsenoj, galėjo ir pats nukristi. Kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su V.. V. buvo pramuštas antakis, sulaužyti akiniai. Po to P. laikė kaltinamąjį, o J. ieškojo jo žmonos. Po kiek laiko P. paleido kaltinamąjį. V. iškvietė policiją. Po 20-30 min. J. nuėjo parsivaryti traktorių. Tada ir vėl atėjo kaltinamasis ir puolė prie traktoriaus. Tą dieną jis gėrė alaus. Kiek pamena, J. negėrė, o ar P. gėrė, tiksliai neprisimena. K. jo nepuolė. Kaltinamojo iniciatyva vyko taikymasis nuovadoje. Jam paskambino pareigūnas ir pasakė, kad K. nori taikytis. Atvyko, pasisveikino. Ten dar buvo K.. Jai liepė išeiti. K. pasakė, kad jis sumokėtų jam už gydymą. Jis pasakė, kad kiekvienas savo turi susimokėti. Jie pasirašė taikos sutartį, tačiau dabar gavo šaukimą, kad prasidėjo ikiteisminis tyrimas.

Liudytoja R. K. parodė, kad R. K. yra jos sutuoktinis, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad 2013-05-12 įvykius ji gerai prisimena, t.y. jai paskambino sutuoktinis ir pasakė, kad jis yra sumuštas. B. jai neskambino. Tada ji nubėgo ir kieme rado traktoriuką, V. B. ir J. B., o P. jau ėjo per kelią. Ji jiems pasakė, kad eitų iš kiemo, jei jau taip elgiasi. Vyras labai kraujavo, jis nematė. Grįžus į kambarį, ji jį apvalė. Po kiek laiko atvyko greitoji. Jis matė, kad vyrui bėgo kažkoks skystis. Vyras sakė, kad P. nedovanos. Mano, kad tas konfliktas galėjo ir neįvykti. B. delsė išsivežti atviras statines, kurias jie prašė išsivežti. Vyras sakė, kad jiems pasakė, kad ne nuo to pradėjo kraustymą - pirma reikėjo išsivežti „chemijas“. Iki to laiko su kaimynais konfliktų nebuvo. Apie įvykį vyras papasakojo, kai ji kvietė greitąją. Vyras sakė, kad nemato. Sakė, kad galėjo suduoti P.. Vyras normaliai viską prisimena. Jo nereikėjo vesti, jis negriuvinėjo. Jis ten net butelio nebuvo išgėręs. Ji tuo metu buvo pas kaimynę. 30 d. jie dar buvo atvažiavę pasiimti daiktų ir kažkuris iš jų pasakė, kad „reikės, ir dar gausi“. 2013-01-08 jie pirko dalį namo iš V, B. sutuoktinės. Jie B. nesakė, kad išsikraustytų, nes V. B. sutuoktinė sakė, kad jiems tai pasakys. Jiems B. nebuvo įsipareigoję, tik V. B. sutuoktinė pasakė, kad jie iki gegužės 30 d. išsikraustys. Jie kraustėsi vangiai. Be to, dar atsivežė savo medienos ant jų žemės. Ji apie tai pranešė V, B. buvusiai sutuoktinei. Buvo sutarta, kad jie pasiims daiktus iki gegužės galo, tai jie ir nelipo jiems ant galvos. Tik dėl tų bačkų jiems sakė. Pykčių iki to laiko nebuvo, tik ragindavo, kad greičiau kraustytųsi, nes daržus reikės sodinti. Vyro akis buvo sumušta- ji buvo baisi, išvirtusi, mėlyna, sutinusi. Nesimatė, kad B. būtų buvę sužaloti. Ji nematė atvykusių policijos pareigūnų.

Liudytoja V. B. parodė, kad V. B. yra jos sutuoktinis. J. ir P. yra jos sūnūs. Paaiškino, kad pardavė savo sklypą V. K.. Su Kontrimu jie buvo kaimynai. Sutiko, kad jie pirks išsimokėtinai ir, kad iki tam tikros datos išsikraustys. Negalvojo, kad taip viskas įvyks. Paskutinė jų įmoka buvo 2013-05-31. Jie turėjo ir išsikraustyti iki minėtos datos. Jiems nebuvo pasakyta, ką jie turi pirmiausiai išsivežti. Ji kalbėjo telefonu ir jai sūnus papasakojo, kad K. jiems trukdo išsivežti daiktus. Ji sakė Kontrimam, kad sūnaus vestuvės, kad jie nespėja išsivežti. Jie sakė „greičiau“. Sūnus pasakojo, kad kai jie atvažiuodavo vežtis daiktų, tai jie uždarydavo vartus. Neprisimena, ką atsakė notarei, kai ji paklausė, ar sklypas tuščias. Nežino apie tai, kad buvo atvežtos pušys iš kapinių. Ten jos jokių daiktų nebuvo. Tame kraustyme ji nedalyvavo. Sūnus sakė, kad jau buvo likę tik du tėčio daiktai.

Iš 2014-04-02 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. B. konstatuotas nosies sumušimas, padarytas kietu buku daiktu (b.l. 4).

Iš 2013-05-15 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pereinančios į kairį skruostą, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumušimas su kairės akies obuolio tinklainės sukrėtimu, kraujo išsiliejimu į kairės akies tinklainę, tinklainės plyšimu, kairės akies optinio nervo disko atrofija; poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, dešinio peties srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2013-05-12. Kairės akies obuolio sumušimas su kairės akies obuolio tinklainės sukrėtimu, kairės išsiliejimu į kairės akies tinklainę, tinklainės plyšimu, kairės akies optinio nervo disko atrofija atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo P. K. apako kaire akimi ir neteko 35 proc. bendro pastovaus darbingumo (b.l. 10-11).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ir Darbingumo lygio pažymos matyti, kad R. K. nuo 2012-02-23 iki 2015-07-30 yra nustatytas 50 proc. neteiktas darbingumas (b.l. 16, 17).

Iš 2013-05-13 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiame antakyje, nosyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamojo nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Galvos smegenų sukrėtimas objektyvia neurologine simptomatika nepatvirtintinas (PK-1468-311/2014, b.l. 4).

Iš 2014-04-02 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. B. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (PK-1466-311/2014, b.l. 4).

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).

Nors R. K. neigė savo kaltę, jo kaltė visiškai įrodyta jo paties, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis. Šiais įrodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie nuoseklūs, papildo vienas kitą, o kaltinamojo parodymus teismas vertina, kaip siekį išvengti atsakomybės.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. K. pyko ant B. dėl to, kad jie iš jo sklypo neišsivežė savo daiktų, tai jį erzino, kėlė didžiulį nepasitenkinimą. Todėl neabejotina, kad motyvas konfliktui ir smurto proveržiui nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo akivaizdus.

Pats R. K., tiek apklausiant jį teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 123-125) nurodė, kad pirmas pradėjo konfliktą, t.y. pats priėjo prie B., pradėjo jiems nurodinėti, ką pirma vežti, atsistojo tarp traktoriaus ir priekabos, taip trukdydamas jiems išvažiuoti.

Liudyta R. M. patvirtino, kad jai vyras pasakojo, jog jis nuėjo pas B. ir reikalavo, kad šie pirma išsivežtų statines.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. K. nurodė, kad gindamasis nuo nukentėjusiųjų galėjo rankomis mosikuotis ir tokiu būdu užgauti juos. Tačiau kaip matyti iš specialisto išvadų, būtent trauminių poveikių kietu, buku daiktu pasėkoje P. B. buvo padarytas nosies sumušimas, V. B. – poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiame antakyje, nosyje, o J. B. mechaninės traumos požymių nekonstatuota, bet nustatytas dešinės pusės veido sumušimas.

Byloje apklausto liudytojo A. B., dalyvavusio pačiame įvykyje, parodymai patvirtina specialisto išvadose nurodytus nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus, paaiškina jų atsiradimo mechanizmą, t.y. kad sužalojimai atsirado nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu, kad kaltinamasis R. K. stvėrė J. B. už gerklės, trenkė P. B. į nosį ir sudavė V. B. į veidą.

Nors kaltinamasis R. K. teigia, kad būtent jis buvo užpultas ir sumuštas nukentėjusiųjų, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiška, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

. Teismas, įvertinęs nukentėjusiesiems V. B., P. B. ir J. B. padarytus sužalojimus ir jų pobūdį, mano, kad pats kaltinamasis R. K. pradėjo konfliktą ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiesiems sužalojimus. Šiuo atveju tarp jo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl konstatuotina, kad R. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymiai. Konstatuotina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes smūgių sudavimas nukentėjusiesiems byloja, jog kaltininkas suprato savo smurtinių veiksmų pobūdį, suprato, kad savo veiksmais gali sužaloti nukentėjusiuosius ir to norėjo.

Tokiu būdu, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas nustatė, kad R. K. 2013-05-12 (duomenys neskelbtini) P. B., J. B. ir V. B. kraunant į traktoriaus priekabą R. K. sklype esančius nukentėjusiųjų daiktus, prie jų priėjęs ir agresyviai nusiteikęs pradėjo ginčą, po to sugriebė J. B. už gerklės, suspaudė ir kumščiu sudavė jam į dešinę veido pusę. P. B. atstūmus nuo J. B. R. K., pastarasis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant žemės, po to vėl atsistojo ir kumščiu smogė P. B. į nosį. O pastarajam ranka atstūmus R. K., šis pripuolė prie V. B. ir smogė ranka jam į veidą, pataikydamas į kairį antakį ir nosį, todėl jo veika atitinka LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis R. K. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteistas (b.l. 62), administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 60), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 61).

Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant laisvės apribojimo bausmę numatytos sankcijos ribose.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (64-68 b.l.).

Nukentėjusysis P. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (69-73 b.l.).

Nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 74-78).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, esant nustatytiems įvairaus pobūdžio nukentėjusiojo sužalojimams, atitinkantiems nežymų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis varijuoja apie 2000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014)..

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad R. K. nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų V. B. ir P. B. sveikatą bei J. B. padarė dešinės pusės veido sumušimą. Teismas mano, kad nukentėjusieji neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, t.y. jiems buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad R. K. nedirba, gauna neįgalumo pašalpą, turi nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas R. K. kaltais veiksmais V. B. ir P. B. padarytas neturtines žalas vertina po 1000 Lt kiekvieno, J. B. padarytą neturtinę žalą vertina 500 Lt, t.y. teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka veikos pavojingumą ir yra adekvatus nukentėjusiųjų patirtiems neigiamiems išgyvenimams.

Žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Nuostolius gali sudaryti negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Nukentėjusieji teismui pateikė civilinius ieškinius, kuriuose prašo priteisti iš R. K. kiekvienam po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, sprendžia, kad nukentėjusiųjų V. B., P. B. ir J. B. civilinis ieškinys dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstas kiekvienam po 300 Lt, ši pinigų suma įrodyta bylos medžiaga ir tenkintina visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. K..

Iš kaltinamojo R. K. priteistinos nukentėjusiųjų turėtos išlaidos už teismo med. apžiūrą-kiekvienam po 44 Lt (148-150 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3-6 d., 6 d., 307 str. 4-7 d., 308 str., 313 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val..

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. K.:

1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo, 300 (tris šimtus) Lt teisminių išlaidų (už advokato paslaugas) bei 44 (keturiasdešimt keturis) Lt už teismo med. apžiūrą nukentėjusiojo V. B. naudai;

1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo, 300 (tris šimtus) Lt teisminių išlaidų (už advokato paslaugas) bei 44 (keturiasdešimt keturis) Lt už teismo med. apžiūrą nukentėjusiojo P. B. naudai;

500 (penkis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 300 (tris šimtus) Lt teisminių išlaidų (už advokato paslaugas) bei 44 (keturiasdešimt keturis) Lt už teismo med. apžiūrą nukentėjusiojo J. B. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.