Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios V. D. kasacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutarties.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei V. D. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi panaikintas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui. Nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovės V. D. apeliacinis skundas paliktas nenagrinėtu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti teismui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, gynėjos, prašiusios prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio 29 d. iki 2003 m. gegužės mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, iššvaistė jam patikėtą saugoti pagal 2002 m. lapkričio 29 d. kompiuterinės technikos perdavimo - priėmimo aktą UAB (duomenys neskelbtini) turtą - du komplektus kompiuterinės technikos, susidedančius iš dviejų kompiuterių, sukomplektuotų iš dviejų korpusų, vaizdo kortų, kompaktinių diskų įrašymo įrenginių, kompaktinių diskų skaitytuvų, lanksčiųjų diskelių skaitymo įrenginių, procesorių, motininių plokščių, tinklo plokščių, operatyvinių atminčių, apsaugų nuo įtampos svyravimo, aušintuvų, kurių vertė viso 5515,39 Lt; 811,99 Lt vertės monitorių LG FLATRON 755 Ft; 745,76 Lt vertės monitorių FLATRON 775 Ft; 6046,32 Lt vertės lazerinį spausdintuvą Jet 5000; 783,52 Lt vertės lazerinį spausdintuvą MINOLTA 1100 L; 440,14 Lt vertės skanerį HP ScanJet 4400 C; dvi klaviatūras Ps2, kurių vertė iš viso 53,80 Lt; dvi optines peles, kurių vertė iš viso 105,72 Lt; du padelius pelei, kurių vertė iš viso 4,24 Lt; dvi kolonėles „Kinyo“ 120 W, kurių vertė iš viso 44,84 Lt; kabelių ir kištukų kompiuterinei technikai sujungti už 30,70 Lt, iš viso UAB (duomenys neskelbtini) turto už 14 582,42 Lt – ir perdavė šį turtą tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apygardos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, savo 2006 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismas savo sprendimą pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas R. P. nuteisė pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą negu kad jis buvo kaltinamas. Apygardos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir R. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 184 straipsnio 1 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį. Teismas šį prokuroro prašymą patenkino, tačiau R. P. nuteisė pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, t. y. BK 184 straipsnio 1 dalį, ir nuosprendyje nenurodė veikos perkvalifikavimo motyvų.

Kasatorius skunde pabrėžia, kad byloje nebuvo nustatyta BK 58 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių teisėją arba teismą būtų galima pripažinti šališku. Tai, kad asmuo buvo nuteistas pagal kitą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, jeigu nebuvo pažeista BPK 256 straipsnyje nustatyta kaltinimo pakeitimo teisme tvarka, kasatoriaus manymu, nėra pagrindas teismą laikyti šališku. Pagal BPK 256 straipsnio 3 dalį teismas savo iniciatyva gali perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu perkvalifikuodamas R. P. padarytą nusikalstamą veiką pagal švelnesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, t. y. iš BK 183 straipsnio 1 dalies į BK 184 straipsnio 1 dalį, išdėstė veikos kvalifikavimo motyvus, todėl BPK 256 straipsnyje nustatyta kaltinimo pakeitimo teisme procedūra nebuvo pažeista. Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, byla turi būti grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas, o nukentėjusiosios kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK normų taikymo

Kauno apygardos teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi panaikindamas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. nuosprendį ir perduodamas bylą I instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendimą motyvavo tuo, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Teismo šališkumas motyvuojamas tuo, kad asmuo buvo nuteistas pagal lengvesnį kaltinimą negu buvo pateiktas, o apkaltinamajame nuosprendyje nėra veikos perkvalifikavimo į lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą motyvų.

Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendis gali būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tais atvejais, kai bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba ji išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas taisykles. Tuo tarpu kitus pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 dalis). Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Nušalinimo pagrindai gali paaiškėti ne tik iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose. Tačiau pagal BPK 58 straipsnio prasmę, nušalinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylą teisme (tai teisėjo giminystės ryšiai, ankstesnis dalyvavimas byloje, jo suinteresuotumas bylos baigtimi ir kt.).

Pažymėtina, kad apygardos teismas byloje nenustatė jokių BPK 58 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas iš proceso dalyvių nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas R. P. nuteisė pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, negu nurodyta kaltinime, pati savaime nėra pagrindas teismą pripažinti šališku.

R. P. buvo atiduotas teismui ir kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, t.y. kaltinimą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį pakeisti kaltinimu sunkesnį nusikaltimu, t. y. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, ir suformulavo naują kaltinimą. Kaip to reikalauja BPK 256 straipsnio 2 dalis, pirmosios instancijos teismas, gavęs prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą ir nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, kaltinamajam ir jo gynėjui pranešė apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo ir nustatė konkretų pertraukos laiką. Teismui patenkinus prokuroro prašymą, toliau byla buvo nagrinėjama dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo R. P. veiką kvalifikuoti ne pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir nurodė tokio savo prašymo motyvus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir nustatęs, kad pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, o kaltinamojo veika gali būti kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ir iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, savo iniciatyva pakeitė veikos kvalifikaciją ir apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatavo, kad R. P. padarytoje veikoje yra ne BK 183 straipsnio 1 dalyje, o BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Teismas šią savo išvadą nuosprendyje motyvuotai pagrindė ir išdėstė tai patvirtinančius įrodymus.

Pagal BPK 256 straipsnio 3 dalį, teismas gali savo iniciatyva pakeisti kaltinimą nesilaikydamas BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos kaltinimo pakeitimo procedūros, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Taigi, teismas perkvalifikuodamas R. P. nusikalstamą veiką pagal lengvesnį nusikaltimą numatantį baudžiamąjį įstatymą, BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytos kaltinimo pakeitimo tvarkos nepažeidė.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir padarė esminį BPK pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį R. P. byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.